Funikulierius Sikló ★Funikulierius Sikló veža keleivius nuo Ádámo Clarko aikštės į Pilies kalvą nuo 1870 metų kovo 2 dienos. Bėgių kelias yra 95 metrų ilgio ir įveikia 51 metro aukščio skirtumą. Antrojo pasaulinio karo metu funikulierius buvo smarkiai sugriautas, o vėl važinėja nuo 1986 metų.
Turul ★Turul yra mitinis vengrų legendų paukštis, kuris, pasak padavimų, atvedė madjarus į naująją tėvynę. Bronzinė statula išskleistais sparnais prie Habsburgų vartų stovi nuo 1905 metų, o 2021 metais ji buvo atnaujinta.
Karališkoji pilis ★XIII amžiuje, po mongolų antpuolio, karalius Bela IV padarė Budą karališkąja rezidencija. Viduramžių rūmai buvo sugriauti per 1686 metų apgultį, o jų vietoje išaugo didžiulė Habsburgų pilis, atstatyta po Antrojo pasaulinio karo. Šiandien joje veikia Vengrijos nacionalinė galerija, Budapešto istorijos muziejus ir Széchényi vardo nacionalinė biblioteka.
Motiejaus fontanas ★Motiejaus fontano autorius yra Alajos Stróbl, o fontanas pastatytas 1904 metais. Jis vaizduoja karalių Motiejų Korviną su medžiotojais ir šunimis. Tarp figūrų yra ir Gražioji Ilonka iš baladės: ji įsimylėjo karalių, nežinodama, kas jis yra.
Motiejaus bažnyčia ★Švenčiausiosios Mergelės Marijos bažnyčia vadinama Motiejaus bažnyčia pagal karalių Motiejų Korviną. Pietinis bokštas yra 60 metrų aukščio ir pastatytas 1470 metais. Bažnyčioje buvo karūnuojami Vengrijos karaliai, tarp jų ir imperatorius Pranciškus Juozapas 1867 metais. Dabartinę išvaizdą su spalvingu Zsolnay čerpių stogu jai suteikė Frigyes Schulek 1895-1903 metais.
Žvejų bastionas ★Žvejų bastionas pastatytas 1895-1902 metais kartu su Motiejaus bažnyčios pertvarka, o suprojektavo jį Frigyes Schulek. Jis niekada nebuvo naudojamas gynybai. Septyni jo bokšteliai primena septynias vengrų gentis, o nuo terasų matyti Dunojus, Parlamentas ir Peštas.
Vienos vartai ★Vienos vartai veda į šiaurinę buvusio miestelio dalį. Dabartinę išvaizdą jie įgijo 1936 metais, minint 250-ąsias Budos atsiėmimo iš turkų 1686 metais metines.
Sándoro rūmaiKlasicistiniai Sándoro rūmai pastatyti 1806 metais. Antrojo pasaulinio karo metu jie buvo smarkiai sugriauti. Po atstatymo jie tapo oficialia Vengrijos prezidento rezidencija.
Švenčiausiosios Trejybės kolonaBarokinė Švenčiausiosios Trejybės kolona aikštėje priešais Motiejaus bažnyčią primena 1691 metų maro aukas.
Marijos Magdalietės bokštasIš Marijos Magdalietės bažnyčios liko tik bokštas. Turkų laikais tai buvo vienintelė šventovė kalvoje, kurioje galėjo melstis krikščionys. Bažnyčią sugriovė Antrasis pasaulinis karas, o bokštas buvo atstatytas.