Pilies vartai ★Pro šiuos vartus patenkama į Devíno pilies teritoriją. IX amžiuje ant kalvos virš Moravos žiočių prie Dunojaus stovėjo Didžiosios Moravijos tvirtovė. Metraščiuose 864 metais minima tvirtovės Dowina apgultis, o daugelis istorikų šią tvirtovę tapatina su Devínu. Paskutiniai pilies savininkai buvo Pálffy giminė, kuri 1932 metais pardavė griuvėsius valstybei.
Didžiosios Moravijos bažnyčios pamatai ★Žolėje matyti ikiromaninės Didžiosios Moravijos laikų bažnyčios, pastatytos IX amžiuje, kontūras. Šalia rasti to meto didikų kapai. Maketas rodo, kaip galėjo atrodyti šventovė. Kiek toliau yra koplyčios iš laikotarpio nuo XI iki XIII amžiaus pamatai.
Garai rūmai ★XV amžiuje pilis priklausė galingai Garai giminei, kuri ją išplėtė ir pastatė čia rūmus. Iš rūmų liko aukšti sienų fragmentai su langų angomis, pro kurias matyti Dunojaus slėnis.
Vidurinė pilis ★Vidurinės pilies kieme stovi renesansinių rūmų griuvėsiai. Griuvėsiuose taip pat veikia nuolatinė paroda apie pilies istoriją nuo XIII iki XX amžiaus. Nuo mūrų matyti, kaip arti eina valstybės siena: kitoje upės pusėje jau Austrija.
Aukštutinė pilis ★Aukštutinę pilį uolos viršūnėje Garai giminė perstatė 1419-1460 metais. Tyrėjai čia rado XIII amžiaus bokšto pamatus, o jo viduje įėjimą į urvus uoloje. Nuo apžvalgos terasos atsiveria vaizdas į visas puses: į Dunojų, Moravą, Austriją ir Mažuosius Karpatus. 1809 metais besitraukianti Napoleono kariuomenė susprogdino pilį, ir nuo tada ji stovi griuvėsiais.
Mergelės bokštas ★Mažas sargybos bokštas stovi atskirai ant vienišos uolos virš upės. Pasak legendos, jame slėpėsi įsimylėjėliai Mikalojus ir Margarita, o Margarita galiausiai šoko iš bokšto į Dunojų. Iš čia ir pavadinimas: Mergelės bokštas.
Moravos žiotys ir Laisvės vartai ★Po pilimi Morava įteka į Dunojų, o esant geram orui matyti, kad abiejų upių vanduo yra skirtingų spalvų. Iki 1989 metų tiesiai priešais pilį ėjo geležinė uždanga, o visa apylinkė buvo uždara karinė zona. Laisvės vartai ant kranto primena žmones, kurie žuvo bandydami pabėgti per sieną į Austriją.
Pilies šulinysŠulinį uoloje iškirsti XV amžiuje liepė Garai giminė. Jis yra 55 metrų gylio, nes vanduo ant uolėtos kalvos buvo labai brangus, ypač apgulties metu.