Nuotr. Rufus46, CC BY-SA 3.0, Wikimedia Commons
ZooMiunchenas, Bavarija, Vokietija

Tierpark Hellabrunn su vaikais: ką pamatyti, žemėlapis ir lankymo maršrutas

Tierpark Hellabrunn Miunchene. Programėlėje Turi tas pats žemėlapis rodo jūsų buvimo vietą, veda nuo taško iki taško ir leidžia pažymėti aplankytas vietas.

19Lankytina: taškų
19rekomenduojamame maršrute
apie 4 val.lankymo su vaikais

Prieš kelionę

apie 4 val.ramiu tempu, su pertraukomis
8tualetai žemėlapyje
maistasmaitinimo vietų žemėlapyje dar nėra
Pasivaikščiojimas prasideda ir baigiasi prie Isareingang įėjimo, 3 minutės pėsčiomis nuo U3 metro linijos stoties Thalkirchen (Tierpark). Antrasis įėjimas, Flamingoeingang, yra prie autobuso 52 galinės stotelės Tierpark (Alemannenstraße); šis autobusas važiuoja nuo Sendlinger Tor ir Marienplatz. Tramvajumi 25 nuvažiuosite iki Tiroler Platz stotelės, iš kurios apie 15 minučių pėsčiomis. Jei jau esate zoologijos sode, Turi jus ves nuo artimiausio taško. Įėjimas mokamas: nuo 2026 metų spalio 1 dienos bilietas suaugusiajam kainuoja 23 eurus, vaikui 9 eurus. Nuo 2026 metų spalio 25 dienos iki 2027 metų kovo 19 dienos zoologijos sodas dirba nuo 9 iki 17 valandos, o nuo 2027 metų kovo 20 dienos nuo 9 iki 18 valandos; gruodžio 24 ir 31 dienomis iki 16 valandos. Tierpark-Restaurant ir Dorfladen dirba visus metus, o kitos kavinės veikia nuo kovo iki spalio, žiemą tik esant palankiam orui. Glostyti gyvūnus galima tik savaitgaliais, per šventes ir Bavarijos mokinių atostogas, nuo 10 iki 16 valandos, o didžiąją voljerą Großvoliere zoologijos sodas žiemą uždarydavo saugodamasis paukščių gripo. Tualetai yra keliose zoologijos sodo plane pažymėtose vietose, be kita ko, Mühlendorfe, tačiau dalis jų, taip pat ir prie Mühlendorfo alaus sodo, žiemą uždaryti. Pakeliui kelis kartus pereisite tilteliais per Auer Mühlbach kanalą; prie kasų galėsite išsinuomoti rankinį vežimėlį už 7 eurus. Galite atsivesti vieną šunį ant trumpo pavadėlio, bet į gyvūnų paviljonus jis neįeis. Skirkite apytiksliai 4 valandas.
  • Namie atidarykite vietą Turi programėlėje ir palieskite „Išsaugoti kelionei“: žemėlapis, aprašymai ir nuotraukos veiks be ryšio.
  • Toliausius taškus aplankykite pradžioje, kol dar turite jėgų.
  • Žymėkite iš karto, o prie išėjimo žinosite, kas liko.

Tierpark Hellabrunn programėlėje Turi

Buvimo vieta realiu laiku, maršrutas nuo taško iki taško, aprašymai skaityti ir klausyti. Nemokamai, be paskyros, 12 kalbų.

Atsisiųsti (Android)

Vietos žemėlapis

Tas pats planas kaip programėlėje. Palieskite tašką ir pamatysite nuotrauką bei aprašymą; Turi programėlėje jame matysite ir save.

Planas: Tierpark Hellabrunn
1rekomenduojami, maršruto tvarkakiti taškaiWCtualetai, maistas, kasos

Kažkas negerai? Praneškite apie tai programėlėje prie taško.

Verta pamatyti

Tierpark Hellabrunn atidarytas 1911 metų rugpjūčio 1 dieną pievose prie Izaro upės pagal architekto Emanuelio von Seidlio projektą. Po pertraukos infliacijos metais zoologijos sodas vėl atidarytas 1928 metais, o direktorius Heinzas Heckas jį įrengė kaip pirmąjį pasaulyje geozoo, kuriame gyvūnai gyvena pagal žemynus. 40 hektarų plote šiandien gyvena apie 490 rūšių, o 2025 metais zoologijos sodą aplankė daugiau nei 1,7 milijono lankytojų. Maršrutas veda per Europą, poliarinį kraštą, Afriką, Aziją, Australiją ir Ameriką.

LiūtaiNuotr. Rufus46, CC BY-SA 3.0, Wikimedia Commons1
Gyvūnai

Liūtai

Liūtai gyvena aptvare, įrengtame buvusio rudųjų lokių aptvaro vietoje; rudieji lokiai Hellabrunne buvo laikomi iki 2018 metų. Liūtas gali miegoti ir ilsėtis net 20 valandų per parą, taip taupydamas jėgas po Afrikos saule. Sėkminga būna tik maždaug kas ketvirta medžioklė, todėl liūtai moka išgyventi kelias dienas be maisto. Patinas sveria 150-270 kilogramų, patelė 126-150.

Raganosiai ir raganosių namaiNuotr. Rosa-Maria Rinkl, CC BY-SA 3.0, Wikimedia Commons2
Gyvūnai

Raganosiai ir raganosių namai

Raganosių namai atidaryti 1990 metais kaip pirmasis architekto Herberto Kochtos projektas. Aptvare gyvena indiniai raganosiai, kurių pilkai ruda oda yra iki 4 centimetrų storio ir susiraukšlėjusi kaip šarvai. Jų ragas sudarytas iš keratino, tos pačios medžiagos kaip mūsų nagai. Nuo 2026 metų rugsėjo raganosių namuose apsigyveno ir Bairdo tapyro patinas, labai retas Europos zoologijos soduose.

Sibiro tigraiNuotr. Rufus46, CC BY-SA 3.0, Wikimedia Commons3
Gyvūnai

Sibiro tigrai

Sibiro tigras yra didžiausia gyva pasaulio katė, o laisvėje jų liko tik apie 500. Skirtingai nei daugelis kačių, jis puikiai plaukia ir vasarą mielai maudosi ežeruose, upėse ir tvenkiniuose. Tigrų aptvarą zoologijos sodas modernizavo 2025 metais. Pažiūrėkite, ar kuris nors iš jų neguli vandenyje.

MühlendorfNuotr. Tiia Monto, CC BY-SA 4.0, Wikimedia Commons4
Gyvūnai

Mühlendorf

Mühlendorf, tai yra malūno kaimelis, yra europinė zoologijos sodo dalis, skirta gamtos įvairovei ir senosioms ūkinių gyvūnų veislėms. Pirmoji dalis atidaryta 2018 metų liepos 27 dieną buvusio vaikų zoologijos sodo vietoje, o antroji, kartu su zoologijos sodo mokykla, 2019 metų liepos 19 dieną. Čia pamatysite, be kita ko, Murnau-Werdenfels veislės karves, Augsburgo vištas, kunekune kiaules ir girgentana ožkas. Prie kaimelio yra alaus sodas, veikiantis nuo kovo iki spalio.

Baltieji lokiaiNuotr. Rufus46, CC BY-SA 3.0, Wikimedia Commons5
Gyvūnai

Baltieji lokiai

Poliarinis kraštas, Polarwelt, pakeitė buvusį 1975 metų Polariumą: naujas baltųjų lokių aptvaras atidarytas 2010 metų rugpjūtį, o antrasis statybų etapas baigtas 2017 metų rugsėjį. Lokį saugo tankus kailis ir iki 10 centimetrų storio riebalų sluoksnis. Patinai sveria 300-600 kilogramų, patelės 150-300. Nuo 2026 metų lapkričio buvusiame poliarinių lapių aptvare gyvena ir ursonas, amerikinė dygliakiaulė su maždaug 30 000 spyglių.

Karališkieji pingvinaiNuotr. Rufus46, CC BY-SA 3.0, Wikimedia Commons6
Gyvūnai

Karališkieji pingvinai

Pingvinų namuose gyvena karališkieji ir uoliniai pingvinai. Kol buvo perstatomas poliarinis kraštas, karališkieji pingvinai išvyko į Belgiją ir grįžo 2024 metais. Jau 2025 metų rugpjūtį ir rugsėjį išsirito 2 jaunikliai, o vyresnysis svėrė 11,4 kilogramo, daugiau nei jo mama. Jaunikliai turi šiltus rudus pūkus ir tik po šėrimosi gauna juodai baltą apdarą.

Zebrai, kudu ir stručiaiNuotr. Please attribute as: "Wikipedia / Tobias Klenze" (user…, CC BY-SA 4.0, Wikimedia Commons7
Gyvūnai

Zebrai, kudu ir stručiai

Afrikos aptvare ganosi Hartmano kalnų zebrai, didžiosios antilopės kudu ir Pietų Afrikos stručiai. Kiekvienas zebras turi nepakartojamą juostų raštą, o kietos, smailios kanopos leidžia jam vaikščioti stačiais, uolėtais šlaitais. Zebrai gyvena haremais: vienas eržilas su keliomis kumelėmis ir kumeliukais. 2025 metų lapkritį čia atvyko naujas zebrų eržilas ir naujas kudu patinas.

Mažoji pandaNuotr. User Bernard Landgraf on de.wikipedia.org, CC BY-SA 3.0, Wikimedia Commons8
Gyvūnai

Mažoji panda

Azijinėje zoologijos sodo dalyje gyvena mažosios pandos. 2025 metų gruodį čia atvyko jauna patelė Yoko, kuri apsigyveno su patinu Justinu. Šalia, lauko aptvaruose prie Dschungelwelt, galite pastebėti manulus, mažas laukines kates iš Azijos.

DschungelweltNuotr. Diego Delso, CC BY-SA 3.0, Wikimedia Commons9
Gyvūnai

Dschungelwelt

Dschungelwelt, tai yra Džiunglių pasaulis, yra atogrąžų drėgnasis miškas po plėveliniu stogu, šiltas bet kokiu oru. Po kapitalinio modernizavimo jis vėl atidarytas 2026 metų birželio 25 dieną su povandeninio stebėjimo langais, papildomu lieptu ir didesne atogrąžų augalų sala. Čia gyvena 16 rūšių, tarp jų nauji gyventojai: binturongas ir mažosios ūdros, taip pat katės žvejės ir pelėelniai.

DrambliaiNuotr. Rufus46, CC BY-SA 3.0, Wikimedia Commons10
Gyvūnai

Drambliai

Dramblių namus suprojektavo Emanuelis von Seidlis, jie atidaryti 1914 metais; tai paveldo objektas. Nuo 2011 metų jie buvo kapitaliai perstatomi, 2014 metais susprogdintas jų kupolas, o vėl atidaryti 2016 metų spalio 28 dieną. Čia gyvena indiniai drambliai, o dramblė Temi laukiasi jauniklio 2027 metų rugpjūtį, nes dramblių nėštumas trunka apie 22 mėnesius. Dramblio straublyje yra apie 40 000 raumenų, todėl jis toks miklus.

Kengūros ir valabėsNuotr. Rufus46, CC BY-SA 3.0, Wikimedia Commons11
Gyvūnai

Kengūros ir valabės

Maža Australijos dalis yra rudųjų kengūrų, vikriųjų valabių ir emu namai. Rudoji kengūra dėl galingų šlaunų raumenų šoka iki 3 metrų aukščio ir iki 12 metrų tolio. Ji taip pat gali bėgti iki 60 kilometrų per valandą greičiu. Valabės mažesnės, jų aptvaras yra toliau, beždžionių link.

Orangutanai ir gibonaiNuotr. Rufus46, CC BY-SA 3.0, Wikimedia Commons12
Gyvūnai

Orangutanai ir gibonai

Sumatros orangutanai gyvena buvusiame gorilų aptvare senojoje žmogbeždžionių stotyje, o jų lauko aptvaras perstatytas 2017 metais. Orangutanas yra didžiausias medžiuose gyvenantis žinduolis. Jis suėda daug vaisių su didelėmis sėklomis ir išnešioja jas po mišką, todėl be orangutanų kai kurios medžių rūšys galėtų išnykti. Šalia gyvena sidabriniai gibonai ir siamangai; 2025 metais čia gimė mažas gibonas.

AkvariumasNuotr. Tiia Monto, CC BY-SA 4.0, Wikimedia Commons13
Lankytina vieta

Akvariumas

Akvariumas didžiąja dalimi yra po žeme. Po remonto jis vėl atidarytas 2012 metų liepos 20 dieną, jame plaukioja apie 5000 žuvų, priklausančių maždaug 200 rūšių. 14 metrų pločio jūros vandens rezervuare sukasi juodapelekiai rifiniai rykliai. 2026 metais atsirado naujų žuvų rūšių, o jūrų arkliukai čia reguliariai susilaukia jauniklių.

Gorilos ir šimpanzėsNuotr. Matthias, CC BY 3.0, Wikimedia Commons14
Gyvūnai

Gorilos ir šimpanzės

Atogrąžų miško namuose Urwaldhaus gyvena šimpanzės ir lygumų gorilos. 2026 metų vasario 14 dieną šimpanzė Zenta atsivedė dukrelę, kurios tėvas yra Jambo. 2026 metų rugpjūtį iš Plzenio zoologijos sodo atvyko 44 metų šimpanzė Brigitte. Šimpanzės gamina paprastus įrankius: pagaliuku išgaudo termitus iš termitų kauburio, o riešutus skaldo akmeniu ant akmeninio priekalo.

FlamingaiNuotr. Diego Delso, CC BY-SA 3.0, Wikimedia Commons15
Gyvūnai

Flamingai

Flamingų vardu pavadintas Flamingoeingang įėjimas, esantis visai šalia jų aptvaro. Rausvųjų flamingų spalva priklauso nuo karotinoidų gausaus maisto: kai jie suėda mažiau dumblių ir vėžiagyvių, išblunka. Greitais liežuvio judesiais jie pumpuoja vandenį į snapą, o smulkios plokštelės sulaiko maistą. Tai gera vieta nuotraukai.

Bizonai ir vikunijosNuotr. Diego Delso, CC BY-SA 3.0, Wikimedia Commons16
Gyvūnai

Bizonai ir vikunijos

Amerikos dalyje bendrame aptvare gyvena vikunijos, nandu, kapibaros, didžiosios skruzdėdos ir Patagonijos maros. Šalia ganosi miškiniai bizonai, didžiausi Šiaurės Amerikos sausumos žinduoliai, kurie aptvarą dalijasi su laukiniais vandens paukščiais. Miškiniai bizonai dėl medžioklės buvo beveik išnykę, tačiau draustinių dėka jų skaičius vėl išaugo. Šioje dalyje taip pat gyvena karčiuotieji vilkai, kurių aptvarą zoologijos sodas modernizavo 2025 metais.

GroßvoliereNuotr. PPuis, CC BY-SA 4.0, Wikimedia Commons17
Lankytina vieta

Großvoliere

Didžioji voljera Großvoliere pastatyta 1980 metais pagal Frei Otto ir Jörgo Griblio projektą. Iki 18 metrų aukščio ištemptas nerūdijančio plieno tinklas dengia apie 5000 kvadratinių metrų, o jūs vaikštote viduje kartu su paukščiais. Čia gyvena, be kita ko, juodieji gandrai, miškiniai ibiai, kelių rūšių kirai, stepinės gervės ir, priklausomai nuo oro, mėlynieji arai. Žiemą zoologijos sodas uždarydavo voljerą saugodamasis paukščių gripo.

Prževalskio arkliaiNuotr. Rufus46, CC BY-SA 3.0, Wikimedia Commons18
Gyvūnai

Prževalskio arkliai

Hellabrunn zoologijos sodas veisia Prževalskio arklius nuo 1932 metų. Paskutinis laukinis šios rūšies arklys matytas 1969 metais, ir tik dėl veisimo zoologijos soduose, taip pat dalyvaujant arkliams iš Hellabrunn, jie sugrįžo į laisvę Mongolijoje ir Kinijoje. 2026 metų liepą čia gimė pirmas kumeliukas per maždaug 10 metų, eržilo, kuris 2025 metais atvyko iš Edinburgo zoologijos sodo, sūnus. Kai artėja vilkai, kumelės sustoja ratu aplink kumeliukus ir kanopomis atmuša užpuolikus.

Žirafos ir surikatosNuotr. Quartl, CC BY-SA 3.0, Wikimedia Commons19
Gyvūnai

Žirafos ir surikatos

Žirafų savana atidaryta 2013 metų gegužę: jos plotas 10 000 kvadratinių metrų, o žirafų namai užima 770 kvadratinių metrų ir yra iki 7 metrų aukščio. Žirafa siekia 6 metrus, o jos kaklas turi tik 7 slankstelius, tiek pat kiek žmogaus, nors kiekvienas gali būti net 25 centimetrų. Šalia gyvena surikatos: kai grupė ieško maisto, viena iš jų stovi sargyboje ir švilpimu įspėja apie plėšrūną. Iš čia jau tik keli žingsniai iki Isareingang įėjimo, kur baigiasi pasivaikščiojimas.

Visi taškai (28)

Sugrupuota kaip plano legendoje. Žvaigždutė žymi rekomenduojamus taškus.

Gyvūnai 17
Liūtai ★Liūtai gyvena aptvare, įrengtame buvusio rudųjų lokių aptvaro vietoje; rudieji lokiai Hellabrunne buvo laikomi iki 2018 metų. Liūtas gali miegoti ir ilsėtis net 20 valandų per parą, taip taupydamas jėgas po Afrikos saule. Sėkminga būna tik maždaug kas ketvirta medžioklė, todėl liūtai moka išgyventi kelias dienas be maisto. Patinas sveria 150-270 kilogramų, patelė 126-150.
Raganosiai ir raganosių namai ★Raganosių namai atidaryti 1990 metais kaip pirmasis architekto Herberto Kochtos projektas. Aptvare gyvena indiniai raganosiai, kurių pilkai ruda oda yra iki 4 centimetrų storio ir susiraukšlėjusi kaip šarvai. Jų ragas sudarytas iš keratino, tos pačios medžiagos kaip mūsų nagai. Nuo 2026 metų rugsėjo raganosių namuose apsigyveno ir Bairdo tapyro patinas, labai retas Europos zoologijos soduose.
Sibiro tigrai ★Sibiro tigras yra didžiausia gyva pasaulio katė, o laisvėje jų liko tik apie 500. Skirtingai nei daugelis kačių, jis puikiai plaukia ir vasarą mielai maudosi ežeruose, upėse ir tvenkiniuose. Tigrų aptvarą zoologijos sodas modernizavo 2025 metais. Pažiūrėkite, ar kuris nors iš jų neguli vandenyje.
Mühlendorf ★Mühlendorf, tai yra malūno kaimelis, yra europinė zoologijos sodo dalis, skirta gamtos įvairovei ir senosioms ūkinių gyvūnų veislėms. Pirmoji dalis atidaryta 2018 metų liepos 27 dieną buvusio vaikų zoologijos sodo vietoje, o antroji, kartu su zoologijos sodo mokykla, 2019 metų liepos 19 dieną. Čia pamatysite, be kita ko, Murnau-Werdenfels veislės karves, Augsburgo vištas, kunekune kiaules ir girgentana ožkas. Prie kaimelio yra alaus sodas, veikiantis nuo kovo iki spalio.
Baltieji lokiai ★Poliarinis kraštas, Polarwelt, pakeitė buvusį 1975 metų Polariumą: naujas baltųjų lokių aptvaras atidarytas 2010 metų rugpjūtį, o antrasis statybų etapas baigtas 2017 metų rugsėjį. Lokį saugo tankus kailis ir iki 10 centimetrų storio riebalų sluoksnis. Patinai sveria 300-600 kilogramų, patelės 150-300. Nuo 2026 metų lapkričio buvusiame poliarinių lapių aptvare gyvena ir ursonas, amerikinė dygliakiaulė su maždaug 30 000 spyglių.
Karališkieji pingvinai ★Pingvinų namuose gyvena karališkieji ir uoliniai pingvinai. Kol buvo perstatomas poliarinis kraštas, karališkieji pingvinai išvyko į Belgiją ir grįžo 2024 metais. Jau 2025 metų rugpjūtį ir rugsėjį išsirito 2 jaunikliai, o vyresnysis svėrė 11,4 kilogramo, daugiau nei jo mama. Jaunikliai turi šiltus rudus pūkus ir tik po šėrimosi gauna juodai baltą apdarą.
Zebrai, kudu ir stručiai ★Afrikos aptvare ganosi Hartmano kalnų zebrai, didžiosios antilopės kudu ir Pietų Afrikos stručiai. Kiekvienas zebras turi nepakartojamą juostų raštą, o kietos, smailios kanopos leidžia jam vaikščioti stačiais, uolėtais šlaitais. Zebrai gyvena haremais: vienas eržilas su keliomis kumelėmis ir kumeliukais. 2025 metų lapkritį čia atvyko naujas zebrų eržilas ir naujas kudu patinas.
Mažoji panda ★Azijinėje zoologijos sodo dalyje gyvena mažosios pandos. 2025 metų gruodį čia atvyko jauna patelė Yoko, kuri apsigyveno su patinu Justinu. Šalia, lauko aptvaruose prie Dschungelwelt, galite pastebėti manulus, mažas laukines kates iš Azijos.
Dschungelwelt ★Dschungelwelt, tai yra Džiunglių pasaulis, yra atogrąžų drėgnasis miškas po plėveliniu stogu, šiltas bet kokiu oru. Po kapitalinio modernizavimo jis vėl atidarytas 2026 metų birželio 25 dieną su povandeninio stebėjimo langais, papildomu lieptu ir didesne atogrąžų augalų sala. Čia gyvena 16 rūšių, tarp jų nauji gyventojai: binturongas ir mažosios ūdros, taip pat katės žvejės ir pelėelniai.
Drambliai ★Dramblių namus suprojektavo Emanuelis von Seidlis, jie atidaryti 1914 metais; tai paveldo objektas. Nuo 2011 metų jie buvo kapitaliai perstatomi, 2014 metais susprogdintas jų kupolas, o vėl atidaryti 2016 metų spalio 28 dieną. Čia gyvena indiniai drambliai, o dramblė Temi laukiasi jauniklio 2027 metų rugpjūtį, nes dramblių nėštumas trunka apie 22 mėnesius. Dramblio straublyje yra apie 40 000 raumenų, todėl jis toks miklus.
Kengūros ir valabės ★Maža Australijos dalis yra rudųjų kengūrų, vikriųjų valabių ir emu namai. Rudoji kengūra dėl galingų šlaunų raumenų šoka iki 3 metrų aukščio ir iki 12 metrų tolio. Ji taip pat gali bėgti iki 60 kilometrų per valandą greičiu. Valabės mažesnės, jų aptvaras yra toliau, beždžionių link.
Orangutanai ir gibonai ★Sumatros orangutanai gyvena buvusiame gorilų aptvare senojoje žmogbeždžionių stotyje, o jų lauko aptvaras perstatytas 2017 metais. Orangutanas yra didžiausias medžiuose gyvenantis žinduolis. Jis suėda daug vaisių su didelėmis sėklomis ir išnešioja jas po mišką, todėl be orangutanų kai kurios medžių rūšys galėtų išnykti. Šalia gyvena sidabriniai gibonai ir siamangai; 2025 metais čia gimė mažas gibonas.
Gorilos ir šimpanzės ★Atogrąžų miško namuose Urwaldhaus gyvena šimpanzės ir lygumų gorilos. 2026 metų vasario 14 dieną šimpanzė Zenta atsivedė dukrelę, kurios tėvas yra Jambo. 2026 metų rugpjūtį iš Plzenio zoologijos sodo atvyko 44 metų šimpanzė Brigitte. Šimpanzės gamina paprastus įrankius: pagaliuku išgaudo termitus iš termitų kauburio, o riešutus skaldo akmeniu ant akmeninio priekalo.
Flamingai ★Flamingų vardu pavadintas Flamingoeingang įėjimas, esantis visai šalia jų aptvaro. Rausvųjų flamingų spalva priklauso nuo karotinoidų gausaus maisto: kai jie suėda mažiau dumblių ir vėžiagyvių, išblunka. Greitais liežuvio judesiais jie pumpuoja vandenį į snapą, o smulkios plokštelės sulaiko maistą. Tai gera vieta nuotraukai.
Bizonai ir vikunijos ★Amerikos dalyje bendrame aptvare gyvena vikunijos, nandu, kapibaros, didžiosios skruzdėdos ir Patagonijos maros. Šalia ganosi miškiniai bizonai, didžiausi Šiaurės Amerikos sausumos žinduoliai, kurie aptvarą dalijasi su laukiniais vandens paukščiais. Miškiniai bizonai dėl medžioklės buvo beveik išnykę, tačiau draustinių dėka jų skaičius vėl išaugo. Šioje dalyje taip pat gyvena karčiuotieji vilkai, kurių aptvarą zoologijos sodas modernizavo 2025 metais.
Prževalskio arkliai ★Hellabrunn zoologijos sodas veisia Prževalskio arklius nuo 1932 metų. Paskutinis laukinis šios rūšies arklys matytas 1969 metais, ir tik dėl veisimo zoologijos soduose, taip pat dalyvaujant arkliams iš Hellabrunn, jie sugrįžo į laisvę Mongolijoje ir Kinijoje. 2026 metų liepą čia gimė pirmas kumeliukas per maždaug 10 metų, eržilo, kuris 2025 metais atvyko iš Edinburgo zoologijos sodo, sūnus. Kai artėja vilkai, kumelės sustoja ratu aplink kumeliukus ir kanopomis atmuša užpuolikus.
Žirafos ir surikatos ★Žirafų savana atidaryta 2013 metų gegužę: jos plotas 10 000 kvadratinių metrų, o žirafų namai užima 770 kvadratinių metrų ir yra iki 7 metrų aukščio. Žirafa siekia 6 metrus, o jos kaklas turi tik 7 slankstelius, tiek pat kiek žmogaus, nors kiekvienas gali būti net 25 centimetrų. Šalia gyvena surikatos: kai grupė ieško maisto, viena iš jų stovi sargyboje ir švilpimu įspėja apie plėšrūną. Iš čia jau tik keli žingsniai iki Isareingang įėjimo, kur baigiasi pasivaikščiojimas.
Lankytina vieta 2
Akvariumas ★Akvariumas didžiąja dalimi yra po žeme. Po remonto jis vėl atidarytas 2012 metų liepos 20 dieną, jame plaukioja apie 5000 žuvų, priklausančių maždaug 200 rūšių. 14 metrų pločio jūros vandens rezervuare sukasi juodapelekiai rifiniai rykliai. 2026 metais atsirado naujų žuvų rūšių, o jūrų arkliukai čia reguliariai susilaukia jauniklių.
Großvoliere ★Didžioji voljera Großvoliere pastatyta 1980 metais pagal Frei Otto ir Jörgo Griblio projektą. Iki 18 metrų aukščio ištemptas nerūdijančio plieno tinklas dengia apie 5000 kvadratinių metrų, o jūs vaikštote viduje kartu su paukščiais. Čia gyvena, be kita ko, juodieji gandrai, miškiniai ibiai, kelių rūšių kirai, stepinės gervės ir, priklausomai nuo oro, mėlynieji arai. Žiemą zoologijos sodas uždarydavo voljerą saugodamasis paukščių gripo.
Tualetai / kasos / parkavimas 9
Viešasis tualetas 1
Viešasis tualetas 2
Viešasis tualetas 3
Viešasis tualetas 4
Viešasis tualetas 5
Viešasis tualetas 6
Viešasis tualetas 7
Viešasis tualetas 8
IsareingangPasivaikščiojimas prasideda prie Isareingang įėjimo, kurį saugo Alpių ožių skulptūros. Kitoje takelio pusėje, priešais gyvūnų glostymo vietą, nuo 2026 metų rugpjūčio gyvena dikdikai, vienos iš mažiausių pasaulio antilopių, 35-45 centimetrų aukščio. Maršrutas pirmiausia veda vakarine zoologijos sodo dalimi į pietus, į poliarinį kraštą, o paskui per Afriką, Aziją, Australiją ir Ameriką atgal čia.
Tierpark HellabrunnAtsisiųsti Turi