Kernavė: ką pamatyti, žemėlapis ir lankymo maršrutas
Kernavė: pirmosios Lietuvos sostinės piliakalniai. Programėlėje Turi tas pats žemėlapis rodo jūsų buvimo vietą, veda nuo taško iki taško ir leidžia pažymėti aplankytas vietas.
Pasivaikščiojimas prasideda prie muziejaus, veda į apžvalgos aikštelę ir paeiliui į piliakalnius. Į kalvas veda statūs laiptai ir takai, todėl vežimėlį palikite apačioje. Skirkite maždaug dvi valandas. Liepos 6 dieną, per Mindaugo karūnavimo dieną, čia vyksta iškilmės.
Namie atidarykite vietą Turi programėlėje ir palieskite „Išsaugoti kelionei“: žemėlapis, aprašymai ir nuotraukos veiks be ryšio.
Toliausius taškus aplankykite pradžioje, kol dar turite jėgų.
Žymėkite iš karto, o prie išėjimo žinosite, kas liko.
Kernavė programėlėje Turi
Buvimo vieta realiu laiku, maršrutas nuo taško iki taško, aprašymai skaityti ir klausyti. Nemokamai, be paskyros, 12 kalbų.
Kažkas negerai? Praneškite apie tai programėlėje prie taško.
Verta pamatyti
Kernavė prie Neries buvo viduramžių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinė. Penki piliakalniai virš Pajautos slėnio yra didžiausias gynybinių piliakalnių kompleksas Lietuvoje. Nuo 1989 metų čia veikia kultūrinis rezervatas, o nuo 2004 metų archeologinė vietovė įrašyta į UNESCO sąrašą.
Nuotr. Jean-Pierre Dalbéra from Paris, France, CC BY 2.0, Wikimedia Commons1
Lankytina vieta
Kernavės archeologijos ir istorijos muziejus
Muziejuje pamatysite radinius iš Kernavės kasinėjimų. Archeologai čia be pertraukos kasinėja nuo 1979 metų, o ištyrė tik apie pusantro procento rezervato. Pirmąją muziejaus ekspoziciją 1930 metų gruodžio 28 dieną atidarė mokytojas Juozas Šiaučiūnas.
Nuotr. Phillip Capper, CC BY 2.0, Wikimedia Commons2
Lankytina vieta
Apžvalgos aikštelė
Iš čia matyti piliakalniai ir Pajautos slėnis prie Neries. Slėnyje stovėjo viduramžių miestas, kurį kryžiuočiai sudegino 1390 metais. Vėliau slėnį užklojo dumblas, kuris išsaugojo miesto pėdsakus, todėl Kernavė kartais vadinama Lietuvos Troja.
Nuotr. Hugo.arg, Public domain, Wikimedia Commons3
Lankytina vieta
Mindaugo sostas
Mindaugo sostas yra vienas iš dviejų priešpilių, saugojusių pagrindinį piliakalnį. Visi kalvų pavadinimai sugalvoti tik XIX amžiuje. Nuo Aukuro kalno jį skyrė trijų metrų gylio griovys.
Nuotr. Kryganas, CC BY-SA 4.0, Wikimedia Commons4
Lankytina vieta
Aukuro kalnas
Aukuro kalnas yra viso piliakalnių komplekso centras, o jo šlaitai yra 13-18 metrų aukščio. Kadaise manyta, kad čia degė aukuras, kurį saugojo žynės. Šiandien tyrėjai mano, kad čia stovėjo kunigaikščio Traidenio dvaras.
Visi taškai (6)
Sugrupuota kaip plano legendoje. Žvaigždutė žymi rekomenduojamus taškus.
Lankytina vieta 4
Kernavės archeologijos ir istorijos muziejus ★Muziejuje pamatysite radinius iš Kernavės kasinėjimų. Archeologai čia be pertraukos kasinėja nuo 1979 metų, o ištyrė tik apie pusantro procento rezervato. Pirmąją muziejaus ekspoziciją 1930 metų gruodžio 28 dieną atidarė mokytojas Juozas Šiaučiūnas.
Apžvalgos aikštelė ★Iš čia matyti piliakalniai ir Pajautos slėnis prie Neries. Slėnyje stovėjo viduramžių miestas, kurį kryžiuočiai sudegino 1390 metais. Vėliau slėnį užklojo dumblas, kuris išsaugojo miesto pėdsakus, todėl Kernavė kartais vadinama Lietuvos Troja.
Mindaugo sostas ★Mindaugo sostas yra vienas iš dviejų priešpilių, saugojusių pagrindinį piliakalnį. Visi kalvų pavadinimai sugalvoti tik XIX amžiuje. Nuo Aukuro kalno jį skyrė trijų metrų gylio griovys.
Aukuro kalnas ★Aukuro kalnas yra viso piliakalnių komplekso centras, o jo šlaitai yra 13-18 metrų aukščio. Kadaise manyta, kad čia degė aukuras, kurį saugojo žynės. Šiandien tyrėjai mano, kad čia stovėjo kunigaikščio Traidenio dvaras.