Aušros vartai ★Aušros vartai yra gotikiniai miesto vartai, pastatyti 1503-1514 metais, ir vienintelė išlikusi buvusių Vilniaus gynybinių sienų dalis. Iš penkerių miesto vartų išliko tik jie, kiti buvo nugriauti XIX amžiuje. 1829 metų koplyčioje vidinėje vartų pusėje kabo Aušros Vartų Dievo Motinos paveikslas, religinis miesto simbolis.
Šventojo Kazimiero bažnyčia ★Pirmoji barokinė bažnyčia senamiestyje buvo pastatyta 1604-1618 metais, po karalaičio Kazimiero Jogailaičio kanonizacijos. Jos pavyzdys buvo Romos Il Gesù bažnyčia, o kupolą vainikuoja didžiojo kunigaikščio mitra, primenanti globėjo pareigas. Kelerius metus čia pamokslavo šventasis Andriejus Bobola.
Rotušė ★Gotikinę rotušę 1785-1799 metais perstatė Laurynas Gucevičius ir pridėjo portiką su šešiomis kolonomis. 1811-1924 metais joje veikė teatras, o 1848 metų sausio 1 dieną čia įvyko Stanislovo Moniuškos operos Halka premjera. Šiandien rotušė skirta miesto iškilmėms.
Vilniaus universitetas ★Universitetą 1579 metais kaip jėzuitų akademiją įkūrė karalius Steponas Batoras. Paskaitos vyko lotynų kalba, o mokslininkai buvo kviečiami iš visos Europos. Ištisus šimtmečius tai buvo vienintelė aukštoji mokykla Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje.
Šventųjų Jonų bažnyčia ★Šventųjų Jonų bažnyčia yra universiteto ansamblio dalis. Pirmoji gotikinė parapinė bažnyčia čia pastatyta 1387-1426 metais, o barokinę išvaizdą jai suteikė Jonas Kristupas Glaubicas. Varpinė yra 69 metrų aukščio ir tai aukščiausias senamiesčio statinys. Nuo XVI amžiaus čia vyksta diplomų įteikimo iškilmės.
Šventosios Onos bažnyčia ★Šventosios Onos bažnyčia yra vėlyvosios gotikos perlas iš XV ir XVI amžių sandūros. Ją fundavo Aleksandras Jogailaitis, o pastatė greičiausiai Mykolas Enkingeris, meistras iš Gdansko. Pasakojama, kad Napoleonas mielai būtų perkėlęs šią bažnyčią į Paryžių. Už jos stovi bernardinų bažnyčia ir vienuolynas.
Užupis ★Užupis yra už Vilnios upės ir anksčiau buvo menininkų rajonas, vadinamas Vilniaus Monmartru. 1997 metų balandžio 1 dieną menininkai čia paskelbė juokais sukurtą Užupio Respubliką su savo prezidentu ir konstitucija. Konstitucija daugeliu kalbų, taip pat ir lenkų, iškalta ant sienos Paupio gatvėje.
Šventųjų Stanislovo ir Vladislovo arkikatedra bazilika ★Arkikatedroje palaidoti Lietuvos didieji kunigaikščiai ir karalius Aleksandras Jogailaitis. Klasicistinę išvaizdą jai po 1777 metų suteikė Laurynas Gucevičius. Šventojo Kazimiero koplyčia yra vienintelė originali koplyčia, išlikusi nuo laikų prieš šį perstatymą. Šalia stovi atskira varpinė.
Valdovų rūmai ★Keturis šimtmečius rūmai buvo vienas iš Abiejų Tautų Respublikos valdžios centrų. Juos išplėtė Žygimantas Senasis, o 1801 metais rūmai buvo nugriauti. Atstatymas truko nuo 2002 iki 2018 metų, ir šiandien čia veikia muziejus su renesanso stiliaus salėmis.
Gedimino pilies bokštas ★Pilies kalne stovėjo Aukštutinė pilis, kurią po 1419 metų gaisro kunigaikštis Vytautas Didysis atstatė iš plytų. Iš visos pilies išliko vakarinis bokštas, vadinamas Gedimino bokštu. Po karo sugriovimų jis 1956-1960 metais buvo atstatytas kaip muziejus. Iš bokšto atsiveria vaizdas į visą senamiestį.
Didžiosios sinagogos vietaBuvusioje Žydų gatvėje stovėjo 1630-1633 metais pastatyta Didžioji sinagoga, žydiškojo Vilniaus širdis. Pagrindinėje salėje tilpdavo apie 300 žmonių, o 1886 metais prie jos įkurta garsioji Strašūno biblioteka. Pastatą sugriovė karas, o likučius nugriovė sovietų valdžia.
PrezidentūraBuvę vyskupų rūmai šiandien yra oficiali Lietuvos prezidento rezidencija. Po XVIII amžiaus gaisrų juos atstatė Laurynas Gucevičius, o dabartinę ampyro stiliaus išvaizdą rūmai įgavo 1824-1834 metais. 1812 metais čia paeiliui gyveno caras Aleksandras I ir Napoleonas.
Literatų gatvėAnt šios siauros gatvelės sienų kabo lentelės, skirtos su Vilniumi ir Lietuva susijusiems rašytojams. Pirmosios buvo pakabintos 2009 metais, kai Vilnius buvo Europos kultūros sostinė, o šiandien jų yra apie 200. 1823 metais čia trumpai gyveno Adomas Mickevičius. Su vaikais paieškokite įdomiausios lentelės.