Karališkieji rūmai ★1323 metais karalius Karolis Robertas perkėlė savo rezidenciją į Visegradą, o jo įpėdiniai pastatė čia didelius 123 per 123 metrus dydžio rūmus. 1476-1484 metais karalius Motiejus Korvinas juos perstatė vėlyvosios gotikos stiliumi, su pirmaisiais į šiaurę nuo Alpių italų renesanso elementais. Turkams 1544 metais užėmus Visegradą, rūmai virto griuvėsiais, o jų sienos kasinėjamos nuo 1934 metų. Šiandien juose veikia Karaliaus Motiejaus muziejus.
Saliamono bokštas ★Šešiakampis apatinės pilies gyvenamasis bokštas pastatytas XIII amžiaus viduryje. Pavadinimą gavo nuo karaliaus Saliamono, kuris, pasak padavimo, XI amžiuje buvo kalinamas Visegrade. Dabartinę išvaizdą jam suteikė 1959-1964 metų atstatymas. Viduje veikia Karaliaus Motiejaus muziejaus parodos, o po ilgų uždarymo metų bokštas vėl atidarytas 2026 metų gegužės 1 dieną.
Parodos citadelėje ★Citadelėje pamatysite senųjų įtvirtinimų maketą, Šventosios karūnos kopiją ir panoptikumą su vaškinėmis figūromis. Čia pasakojama ir 1440 metų istorija: dvaro dama Helena Kottanner našlės karalienės Elžbietos paliepimu pavogė iš čia karūną, kad ja būtų galima karūnuoti mažąjį karalienės sūnų.
Citadelė ★Viršutinė pilis stovi ant uolos, 328 metrus virš jūros lygio. Po 1241-1242 metų mongolų antpuolio ją sutvirtino karalienė Marija, Belos IV žmona, už pinigus, gautus pardavus brangenybes. Karaliaus Zigmanto laikais čia buvo saugoma Šventoji Vengrijos karūna. Nuo sienų matyti Dunojaus vingis.
Heraklio fontanasFontanas su Heraklio statula atsirado, kai karalius Motiejus Korvinas perstatinėjo rūmus. Kartu su Mūzų fontanu ir kiemo arkadomis jis priklauso seniausiems italų renesanso paminklams Europoje į šiaurę nuo Alpių.