Pagrindinė aikštė ir pirklių kryžius ★Pagrindinė aikštė (Fő tér) yra senojo Szentendre širdis. Jos viduryje stovi pirklių kryžius, dar vadinamas maro kryžiumi: serbų pirkliai jį pastatė 1763 metais iš dėkingumo, kad miestą aplenkė didysis maras. Aplink aikštę stovi buvusių pirklių namai, o socializmo laikais aikštė buvo pavadinta Markso vardu.
Apreiškimo cerkvė ★Serbų stačiatikių cerkvė rytinėje pagrindinės aikštės pusėje, serbiškai Blagoveštenska. Nuo turkų pabėgę serbai 1690 metais čia pastatė medinę šventovę. Dabartinė barokinė cerkvė pašventinta 1754 metais, o jos bokštas yra 28 metrų aukščio. Ikonostasą 1802-1804 metais nutapė serbų dailininkas iš Budos Mihailo Živković.
Margit Kovács muziejus ★Margit Kovács, atnaujinusios vengrų keramikos meną, keramikos muziejus įsikūręs XVIII amžiaus pradžios barokiniame name, kuris buvo pastatytas kaip druskos sandėlis. Menininkė padovanojo savo kūrinius 1972 metais, o muziejus atidarytas po metų, dar jai esant gyvai. Aštuntajame dešimtmetyje tai buvo lankomiausias muziejus Vengrijoje.
Bažnyčios kalva ir šventojo Jono bažnyčia ★Ant kalvos virš pagrindinės aikštės stovi seniausias miesto pastatas, šventojo Jono Krikštytojo bažnyčia. Iš pradžių ji buvo skirta šventajam Andriejui, ir nuo jo miestas gavo savo vardą, nes Szent Endre vengriškai reiškia šventasis Andriejus. Nava pastatyta XIII amžiuje, o ant kontraforso po bokštu yra saulės laikrodis, XIV amžiuje iškaltas iš vieno akmens.
Belgrado katedra ★Serbų stačiatikių Budos vyskupijos katedra. Savo pavadinimą ji gavo nuo naujakurių iš Belgrado, kurie čia pastatė akmeninę šventovę. Dabartinę katedrą pradėta statyti 1758 metais, o interjeras įrengtas 1765-1770 metais. Jos bokštas yra 48 metrų aukščio ir aukščiausias Szentendre. Katedra stovi sode už akmeninės sienos, šalia vyskupo rūmų.
Béla Czóbel muziejusDailininkas Béla Czóbel (1883-1976) žiemas leisdavo Paryžiuje, o vasaras Szentendre, kur tapė kartu su žmona Maria Modok. Jo kūrinių muziejus ant kalvos atidarytas 1975 metais, dar dailininkui esant gyvam, pastate, kuris XIX amžiuje buvo suplanuotas kaip mokykla. Kai kurie paveikslai turi antrą paveikslą, paslėptą kitoje drobės pusėje, ir šiandien galima apžiūrėti abi puses.
Promenada prie DunojausDunojaus krantinė (Duna korzó) užbaigia pasivaikščiojimą po senamiestį. Serbų pirkliai savo dviaukščius namus statė ne tik prie pagrindinės aikštės, bet ir palei upės krantą. Dunojus čia daug kartų išsiliejo, todėl 1967 metais buvo paaukštintas apsauginis pylimas nuo potvynių.