Tinklinė žirafa ★Tinklinės žirafos gyvena savanoje priešais Afrykarium kartu su Čapmeno zebrais ir stručiais. Jos kilusios iš Rytų Afrikos: šiaurinės Kenijos, pietinės Etiopijos ir Somalio. Jas išskiria ryškus didelių rudų dėmių raštas, kurias skiria šviesios linijos lyg tinklas. Žirafa gali bėgti nuo 32 iki 60 km/h greičiu.
Snieginis leopardas ★Snieginis leopardas, arba irbis, gyvena aukštuose Vidurinės Azijos kalnuose. Jo tankus, šviesiai pilkas kailis su tamsiomis rozetėmis maskuoja jį tarp uolų ir sniego. Kitaip nei kitos didžiosios katės, kurių akys geltonos ar oranžinės, irbių akys yra mėlynos, žalios arba pilkos.
Paprastasis ruonis ★Paprastieji ruoniai plaukioja ruonių baseine. Paprastasis ruonis turi trumpą, „katės“ snukį ir dideles akis, o iš trijų Baltijos jūroje aptinkamų ruonių rūšių būtent jį galite pamatyti Vroclavo zoologijos sode. Kitaip nei jūrų lokiai, jis neturi ausų kaušelių, o sausumoje juda šliauždamas pilvu.
Indinis raganosis ★Indiniai raganosiai gyvena 2012 metais atidarytame Terai paviljone ir daugiarūšiame aptvare, kurį dalijasi su muntjakais ir kepuriniais gibonais. Jie turi vieną maždaug 25 cm ilgio ragą ir storomis raukšlėmis susiklosčiusią odą, o patinas sveria daugiau nei 2 tonas. 2021 metais čia gimė patelė, ir tai buvo svarbus įvykis šios rūšies veisimui.
Raudonoji kengūra ★Raudonoji kengūra yra didžiausias gyvas sterblinis gyvūnas. Ji kilusi iš sausų Australijos lygumų ir juda ilgais šuoliais galingomis užpakalinėmis kojomis, pasiremdama uodega. Raudoni dažniausiai būna patinai, o patelių kailis dažnai pilkai melsvas. Kengūros gyvena aptvare senojoje zoologijos sodo dalyje, netoli Beneto valabių.
Paprastasis šimpanzė ★Šimpanzių šeima gyvena žmogbeždžionių paviljone su vidaus ir lauko aptvaru. Šimpanzės su mumis giminingos 98,4 %. Aptvare stovi dirbtinis termitų kūgis, kuriame prižiūrėtojai slepia skanėstus, o keičiami „žaislai“ neleidžia nuobodžiauti. Zoologijos sodas pataria skirti joms pusvalandį: tada pamatysite, kiek daug jų elgesio panašu į mūsų.
Dvipirštis tinginys ★Dvipirštis tinginys iš Pietų Amerikos atogrąžų miškų didžiąją gyvenimo dalį praleidžia kabodamas aukštyn kojomis tarp šakų ir juda labai lėtai, taupydamas energiją. Prieš paskutinį ledynmetį gyveno šimtai tinginių rūšių, o šiandien jų liko tik šešios. Vroclavo tinginiai yra savo rūšies ambasadoriai edukaciniuose užsiėmimuose.
Masajų babuinas ★Masajų babuinai turi uolėtą aptvarą, pastatytą 1939 metais iš Strzegomo granito blokų, kuris nuo pat pradžių skirtas babuinams. Būrys gausus, todėl lengva stebėti kasdienį beždžionių gyvenimą: kailio tvarkymą, jauniklių žaidimus ir ginčus dėl padėties. Lotyniškas pavadinimas cynocephalus graikiškai reiškia „šuns galva“, pagal snukio formą.
Indinis dramblys ★Dramblių namuose gyvena dvi indinės dramblės, Birma ir Toto, gimusios 1960 metais Tailande. Birma į Vroclavą atvyko 1981 metais iš cirko bazės Julinke, o Toto 2007 metais. Zoologijos sodas joms yra namai po sunkaus gyvenimo cirkuose. Dramblio straublys turi apie 40 000 raumenų, o parodomųjų šėrimų kalendoriuje yra ir susitikimas su dramblių prižiūrėtojais.
Sumatros tigras ★Sumatros tigras yra mažiausias gyvas tigro porūšis ir vienintelis, išlikęs Sundos salyno salose. Jo juostos tankios ir siauros, o žandenos ryškios. Keturių jauniklių gimimas ir užauginimas buvo pasaulinio lygio Vroclavo zoologijos sodo sėkmė, nes tokia gausi vada yra tikra retenybė, o DODO fondas remia šių tigrų apsaugą Sumatroje.
Nykštukinis begemotas ★Nykštukinis begemotas gyvena dramblių namuose. Šis Nilo begemoto giminaitis yra kelis kartus mažesnis ir slapčia gyvena Vakarų Afrikos miškuose bei pelkėse, daugiausia Liberijoje. Jis aktyvus naktį, o dieną praleidžia pasislėpęs tankmėje arba vandenyje.
Rožinis flamingas ★Rožiniai flamingai, didžiausi pasaulio flamingai, nuo 2024 metų gegužės 23 dienos turi naują, ištisus metus veikiantį paviljoną su baseinėliu, kurio vandenį galima pasūdyti, ir voljerą su tvenkiniu, upeliu ir mažu fontanu. Tvenkinį jie dalijasi su Baerio nėrovėmis ir baltasparnėmis miškinėmis antimis. Rožinę plunksnų spalvą jie gauna iš maisto pigmentų, o maistą košia snapu tarsi sietu.
Manulas ★Manulas yra laukinė katė iš Vidurinės Azijos stepių ir akmenuotų kalnų, didelės naminės katės dydžio, labai tankiu kailiu ir žemai įstatytomis ausimis. Skirtingai nei kitos mažosios katės, jis turi apvalius vyzdžius, todėl laikomas išraiškingiausios mimikos kate. Jis ištveria šaltį net iki minus 50 laipsnių, o zoologijos sodas ir DODO fondas remia manulų apsaugą gamtoje.
Indonezijos drakonai (Komodo varanai) ★Terariumo dalis su aptvarais Komodo varanams, didžiausiems gyviems driežams, vadinamiems Komodo drakonais. Gamtoje jie gyvena keliose Indonezijos salose, kurioms 1980 metais buvo įkurtas Komodo nacionalinis parkas, ir jiems gresia išnykimas. Kol Terariumas remontuojamas, tik ši dalis prieinama žmonėms vežimėliuose.
Žiedauodegis lemūras ★Žiedauodegiai lemūrai gyvena lemūrų salose ir Madagaskaro paviljone. Šie gyvūnai iš Madagaskaro turi ilgą uodegą juodais ir baltais žiedais ir, kitaip nei dauguma lemūrų, yra aktyvūs dieną. Šildydamiesi jie sėdi išskėstomis galūnėmis, pilvu atsisukę į saulę.
Mažoji panda ★Mažoji panda, dar vadinama rudąja panda, kilusi iš Himalajų ir pietų Kinijos kalnų miškų. Ji turi rusvą kailį, šviesią kaukę ant snukučio ir ilgą dryžuotą uodegą. Nepaisant pavadinimo ir panašios kaukolės bei dantų sandaros, ji nėra artima didžiosios pandos giminaitė, o priklauso savo atskirai šeimai. Vroclave mažosios pandos veisiamos nuo 2011 metų.
Nilo begemotas ★Nilo begemotai gyvena Afrykariume, Rytų Afrikai skirtoje dalyje, kur juos matysite ir virš vandens, ir pro stiklą po vandeniu. Panirus begemoto šnervės užsiveria, o po vandeniu jis išbūna daugiau nei 10 minučių. Iki 1945 metų Vroclavo zoologijos sode gyveno ir veisėsi daugiau nei dešimt begemotų.
Akiniuotasis pingvinas ★Akiniuotasis pingvinas, dar vadinamas afrikiniu pingvinu, yra vienintelis Afrikoje gyvenantis pingvinas: jis gyvena žemyno pietų pakrantėse ir salose ir yra kritiškai nykstantis. Vroclave jis gyvena Skeletų krante Afrykariume, kur 2014 metų rudenį atvyko 55 pingvinai. Zoologijos sodas remia organizaciją SANCCOB, kuri gydo laukinius pingvinus ir paleidžia juos atgal į jūrą.
Okapis ★Okapis yra baikštus Ituri miškų gyventojas Kongo Demokratinėje Respublikoje, mokslininkų aprašytas tik 1901 metais. Dryžiai ant kojų primena zebrą, bet artimiausias okapio giminaitis yra žirafa. Nuo 2013 metų pabaigos okapiai gyvena Vroclave pagal Europos veisimo programą, o zoologijos sodas renka senus mobiliuosius telefonus akcijoje „Oddaj telefon, ocal okapi!“ (Atiduok telefoną, išgelbėk okapį!).
Vilkų prieglobstis (vilkai) ★Europinių vilkų aptvaras sukurtas pagal edukacinį projektą „Wilk szary w zoo Wrocław“ (Pilkasis vilkas Vroclavo zoologijos sode) ir primena miško kampelį. Jis turi parodyti, kokia svarbi vilko apsauga: Lenkijoje vilkas griežtai saugomas nuo 1998 metų. Vilko pirštus jungia nedidelė plėvelė, dėl kurios letenos neklimpsta sniege.
Rudasis lokys ★Rudieji lokiai gyvena europinėje zoologijos sodo dalyje, prie lūšių, laukinių kačių ir magotų aptvarų. Viena iš gyventojų yra Przemisia: lokė, sugauta netoli Pšemyslio, kuri 2010 metų pradžioje atvyko į Vroclavą dvejiems metams, bet paaiškėjo, kad ji serga epilepsija ir neištvers dar vienos kelionės, todėl čia gavo savo aptvarą. Nepaisant pavadinimo, rudojo lokio kailis būna ir šviesus ar beveik juodas.
Lūšis ★Lūšys gyvena aptvare europinėje zoologijos sodo dalyje, atidarytame 2012 metų balandį kartu su laukinių kačių aptvaru. Lūšis yra didžiausia laukinė Lenkijos katė, kuokšteliais ant ausų ir trumpa uodega. Lenkijoje gyvena dvi populiacijos: lygumų, labiau gelsva, ir Karpatų, ryškiau dėmėta.
Stumbras ★Stumbras yra didžiausias Europos sausumos žinduolis, besiskiriantis nuo amerikinio bizono. Vroclavo zoologijos sodas turi ilgą stumbrų veisimo istoriją, o Vroclavo kilmės gyvūnai nuo pat pradžių dalyvavo atkuriant rūšį, kuri gamtoje buvo visiškai išnykusi. Zoologijos sodas taip pat remia Stowarzyszenie Miłośników Żubrów (Stumbrų mylėtojų draugiją) ir stumbrų grąžinimo į gamtą projektus.
Karibinis lamantinas ★Lamantinai gyvena Afrykariume, džiunglių prie Kongo upės dalyje. Tai žinduoliai, kurie visą gyvenimą praleidžia vandenyje ir negali išlipti į sausumą. Vroclavo grupę šiandien sudaro broliai dvyniai Armstrong ir Gumle iš Odensės zoologijos sodo bei patelė Abel, atvykusi iš Singapūro 2017 metais; nuo grupės sukūrimo čia gimė penki jaunikliai.
Čapmeno zebras ★Čapmeno zebrų banda gyvena erdviame aptvare priešais Afrykariumą, kartu su tinklinėmis žirafomis ir stručiais. Tai stepinio zebro porūšis iš pietų Afrikos, artimai giminingas išnaikintai kvagai, o tarp juodų juostų jis turi blankesnes, rusvas „šešėlines juostas“. Zebriukai čia gimsta beveik kasmet.
Surikata ★Surikatos gyvena prie Liūtų namo. Rytą, išlindusios iš urvo, jos stovi viena šalia kitos ant užpakalinių kojų, atsirėmusios į uodegą, ir šildosi saulėje. Tai plėšrūs žinduoliai iš mangustinių šeimos, kurie Afrikoje gyvena grupėmis ir kartu kasa urvus.
Pietinis liūtas ★Pietų Afrikos liūtai gyvena Liūtų name, atidarytame 2024 metų rugpjūčio 9 dieną: patinas atvyko iš Danijos, o dvi patelės iš Prancūzijos. Liūtai yra vieninteliai kačių šeimos gyvūnai, gyvenantys būriais, o patelės visą gyvenimą lieka savo būryje. Šalia Liūtų namo gyvena surikatos, todėl verta per vieną pasivaikščiojimą užsukti prie abiejų aptvarų.
StrutisStručiai dalijasi savanos aptvaru su žirafomis ir zebrais, priešais Afrykarium. Strutis yra didžiausias gyvas paukštis: jis neskraido, bet greitai bėga ilgomis kojomis su dviem pirštais. Patinų plunksnos juodai baltos, o patelių pilkai rudos.
Hartmanno zebrasHartmanno zebras yra kalnų zebro porūšis iš vakarinės Namibijos ir pietvakarinės Angolos, puikiai įveikiantis uolėtus šlaitus. Nuo stepinio zebro jis skiriasi baltu pilvu be juostų ir odos raukšle ant gerklės. Žiūrint į jo pilvą lengva patikėti, kad zebras yra baltas su juodomis juostomis.
Himalajinis lokysHimalajinis lokys gyvena ne tik Himalajuose, bet ir daugelyje Azijos kalnų miškų, nuo Irano iki Japonijos. Dėl šviesios pusmėnulio formos dėmės ant krūtinės jis dar vadinamas mėnulio lokiu. Jis artimas Amerikos baribalo giminaitis.
Debesuotasis leopardasDebesuotasis leopardas gyvena Pietryčių Azijos miškuose. Jo pilkai smėlinis kailis išmargintas didelėmis tamsiomis dėmėmis, primenančiomis debesis, iš čia ir pavadinimas. Jis gali išsižioti plačiau nei bet kuri kita katė, o jo ilgos iltys primena išnykusio kardadančio tigro iltis.
Rūdžiadėmė katėRūdžiadėmė katė yra mažiausia laukinė katė pasaulyje, perpus mažesnė už naminę katę. Vroclave gyvena porūšis iš Šri Lankos. Rūdžiadėmės katės yra naujausios Terai paviljono gyventojos: jas galite pamatyti lauko voljere arba vidaus aptvare.
Poitou asilasPoitou asilas yra sena veislė iš Prancūzijos Poitou provincijos, viena didžiausių asilų veislių, apaugusi ilgais, susivėlusiais plaukais. Seniau jis buvo naudojamas mulams veisti, o XX amžiuje veislė buvo beveik išnykusi. Jis gyvena Rančoje. Rančoje gerai matyti, kaip smarkiai jis skiriasi nuo paprasto naminio asilo iš Sacharos zonos.
Beneto valabis (raudonkaklė kengūra)Beneto valabis, arba raudonkaklė kengūra, yra nedidelė kengūra iš pietryčių Australijos ir Tasmanijos, rausvu sprandu ir pečiais. Kaip ir visos kengūros, jauniklį nešioja sterblėje. Gyvena kengūrų aptvare, šalia raudonųjų kengūrų.
Paprastoji gagaPaprastoji gaga yra didelė jūrinė antis iš šiaurinių Europos, Azijos ir Amerikos pakrančių. Patelė iškloja lizdą nepaprastai šiltais pūkais, iš kurių nuo seno gaminamos antklodės. Patinas juodai baltas žalsvu sprandu, o patelė ruda su tamsiais dryžiais.
Raudonoji piranijaRaudonosios piranijos gyvena akvariume. Jos kilusios iš Pietų Amerikos upių ir turi aštrius, trikampius dantis. Jų uoslė labai gerai išsivysčiusi, be to, jos jaučia vandens virpesius, o tai padeda greitai rasti grobį.
NutrijaNutrija yra didelis graužikas iš Pietų Amerikos, puikus plaukikas oranžiniais kandžiais, gyvenantis prie upių ir ežerų. Zoologijos sode stovi Nutrijų nameliai, medinis pastatas, pastatytas ne vėliau kaip 1890 metais ir nuo pat pradžių skirtas nutrijoms.
Kuoduotoji makakaKuoduotoji makaka, beždžionių namų gyventoja, laisvėje gyvena tik Indonezijos Sulavesio (Celebeso) saloje ir yra kritiškai nykstanti. Ją lengva atpažinti iš juodo kailio ir pasišiaušusio kuodo ant galvos. Viena šios rūšies makaka, Naruto, išgarsėjo asmenuke, padaryta keliautojo fotoaparatu.
Geltonkrūtis kapucinasGeltonkrūtis kapucinas iš rytinės Brazilijos miškų yra kritiškai nykstantis, o Vroclavo zoologijos sodas jį veisia. Jo krūtinė ir pilvas auksiniai, nugara tamsi, o uodega įsikibianti, kokia gali pasigirti tik kai kurios Naujojo pasaulio beždžionės. Kapucinai yra labai išradingi ir vikriai naudojasi daiktais.
Kalninė martiškaKalninė martiška kilusi iš Centrinės Afrikos kalnų miškų, jos kailis tamsus, nugara rausva, o barzda balta. Vroclave martiškos gyvena nuo 70-ųjų metų, o 2010 metais čia atvyko nauja grupė iš Paryžiaus. Zoologijos sodas jas veisia pagal Europos nykstančių rūšių veisimo programą.
Čako pekarisČako pekaris gyvena sausuose, dygliuotuose Gran Čako krūmynuose Paragvajuje, Bolivijoje ir Argentinoje. Mokslininkai pirmiausia jį aprašė pagal suakmenėjusias liekanas ir laikė išnykusiu, kol XX amžiaus 70-aisiais metais buvo rasti gyvi gyvūnai. Jam gresia išnykimas.
Raudongalvis mangabėjusRaudongalvis mangabėjus kilęs iš Vakarų Afrikos miškų, ant galvos jis turi rausvą kepuraitę, o ant kaklo baltą apykaklę. Gyvena grupėmis, daug laiko praleidžia ant žemės ieškodamas vaisių ir sėklų. Jam gresia išnykimas, o Vroclavo zoologijos sodas dalyvauja Europos jo veisimo programoje.
Kepurinis gibonasKepuriniai gibonai gyvena Terai paviljone ir bendrame aptvare su raganosiais ir muntjakais. Jie kilę iš Tailando ir Kambodžos miškų. Patinai juodi, o patelės šviesios su tamsia „kepure“ ant galvos. Per 50 metų jų skaičius laisvėje sumažėjo daugiau nei perpus dėl miškų nykimo ir medžioklės.
Gabono talapoinasTalapoinas yra viena mažiausių Afrikos beždžionių, sverianti šiek tiek daugiau nei kilogramą. Gyvena grupėmis pakrančių miškuose prie Kamerūno, Gabono ir Kongo upių, gerai plaukia, o iškilus pavojui šoka į vandenį. Jo kailis alyvinai žalsvas, o pilvas šviesesnis.
Baltaveidis sakisBaltaveidžių sakių lytis lengva atskirti: patinas juodas šviesiu, beveik baltu veidu, o patelė pilkai ruda. Ši beždžionė gyvena Gvianos kalnyno miškų medžių lajose Pietų Amerikos šiaurėje, o jos veidas buvo tradicinių liaudies kaukių pavyzdys.
Baltaausė marmozetėMarmozetė yra mažytė beždžionėlė iš šiaurės rytų Brazilijos su baltais kuokšteliais ant ausų. Dantimis išgraužia medžių žievę, kad ištekėtų sakai, kuriais ji minta. Vroclavo zoologijos sodas vykdo šios rūšies išsaugojimo veisimą. Gyvena beždžionių namuose, šalia kitų mažų Pietų Amerikos beždžionių.
Auksagalvis liūtinis tamarinasAuksagalvis liūtinis tamarinas yra nedidelė juoda beždžionėlė su auksiniais karčiais aplink galvą, gyvenanti tik Bahijos valstijos žemumų miškuose Brazilijoje. Liūtiniai tamarinai yra „Brazilijos piliečiai“: taip šalis saugo savo gamtos paveldą. Jie gyvena beždžionių namuose, o zoologijos sodas vykdo jų išsaugojimo veisimą.
Dianos martiškaDianos martiška iš Vakarų Afrikos miškų savo vardą gavo dėl baltos juostos ant kaktos, primenančios deivės Dianos lanką. Ji taip pat turi baltą barzdą ir rausvą nugarą. Kaip vaisėda ji padeda platinti sėklas, o Vroclave ją galite pamatyti beždžionių namuose.
Angolos gverecaGvereca yra juodai balta beždžionė iš Afrikos miškų, su ilgais baltais plaukais ant pečių ir baltu uodegos galu. Jos skrandis turi kelias kameras su bakterijomis, kurios virškina celiuliozę, todėl ji gali maitintis lapais. Jau keletą metų gverecos sėkmingai veisiamos Vroclave.
KapibaraKapibaros, didžiausi pasaulio graužikai, gyvena prie dramblių namų, kaimynystėje su dramblėmis ir nykštukiniais begemotais. Jos kilusios iš Pietų Amerikos, gyvena grupėmis prie vandens ir puikiai plaukia. Jų pavadinimas tupių indėnų kalba reiškia „žolės ėdikas“.
Kinijos muntjakasMuntjakas yra mažas elnias iš Kinijos ir Taivano, gyvenantis daugiarūšiame Terai aptvare kartu su raganosiais ir gibonais. Patinai turi trumpus ragus ir iš burnos kyšančias iltis, o išsigandęs muntjakas skleidžia garsą, panašų į lojimą.
Mandžiūrinė gervėMandžiūrinė gervė yra viena didžiausių pasaulio gervių: balta, juodu kaklu ir raudona plikos odos dėme ant pakaušio. Rytų Azijoje ji yra laimės, ištikimybės ir ilgo gyvenimo simbolis, o poros garsėja savo vestuviniais šokiais.
Stelerio jūrinis erelisStelerio jūrinis erelis, dar vadinamas Ramiojo vandenyno jūriniu ereliu, yra vienas sunkiausių pasaulio erelių, didžiuliu geltonu snapu ir baltais pečiais. Jis gyvena šiaurės rytų Azijos pakrantėse, kur daugiausia medžioja žuvis, ir yra pažeidžiama rūšis. Vroclavo zoologijos sodas dalyvauja šios rūšies veisimo programoje.
Juodakaklė gulbėJuodakaklė gulbė kilusi iš pietinės Pietų Amerikos dalies ir Folklando salų. Ji turi baltą kūną, juodą kaklą ir galvą bei raudoną gumbą prie snapo pagrindo. Tėvai dažnai nešioja jauniklius ant nugaros. Vroclave ji plaukioja tvenkiniuose šiaurinėje zoologijos sodo dalyje.
Bankivinė vištaBankivinė višta yra laukinė višta iš pietų ir pietryčių Azijos miškų, naminės vištos protėvė, prijaukinta maždaug prieš 8000 metų. Gaidys turi raudoną skiauterę ir blizgančias auksiškai rudas plunksnas su žalsva uodega, o višta nuspalvinta kukliai.
Paprastasis povasPaprastasis povas yra nacionalinis Indijos paukštis. Patinas suka galvą patelėms, išskleisdamas didžiulę uodegą su mirguliuojančiomis „akutėmis“, o jo garsus klyksmas girdimas iš toli. Patelės rudos ir tokios uodegos neturi. Povai gyvena Paukščių kampelyje (Ptasi Zakątek) kartu su vištiniais paukščiais, šiaurinėje zoologijos sodo dalyje.
Žaliasis povasŽaliasis povas, dar vadinamas Javos arba auksiniu povu, turi mirguliuojančias žaliai auksines plunksnas ir aukštą, siaurą kuodą ant galvos. Jis gyvena Pietryčių Azijos miškuose ir yra nykstanti rūšis. Tai artimas paprastojo povo giminaitis, tačiau lieknesnio kūno ir žaliu kaklu.
Pietinis žeminis raguotisPietinis žeminis raguotis gyvena visai šalia raguočių paviljono. Tai viena iš dviejų raguočių rūšių, kurios didžiąją dienos dalį praleidžia ant žemės, o ilsisi ir miega medžiuose. Jis gyvena centrinėje ir pietų Afrikoje, turi juodas plunksnas ir raudoną, neapaugusį plunksnomis pagurklį.
Šalmuotasis kazuarasKazuaras yra didelis neskraidantis paukštis iš Naujosios Gvinėjos ir šiaurės rytų Australijos miškų, su kauliniu šalmu ant galvos ir mėlynu kaklu su raudonomis odos skiautėmis. Kazuarai, kaip ir visi paukščiai, yra dinozaurų, išgyvenusių išnykimą prieš 66 milijonus metų, palikuonys. Zoologijos sodas dalyvauja šios rūšies veisimo programoje.
Baltoji pelėdaBaltoji pelėda, dar vadinama poliarine pelėda, gyvena Eurazijos ir Šiaurės Amerikos arktinėje tundroje ir medžioja ir dieną, nes vasarą tolimojoje šiaurėje beveik nebūna nakties. Patinai beveik visiškai balti, o patelės turi tamsių dėmelių. Ši rūšis yra pažeidžiama.
Rudoji miškinė pelėdaRudoji miškinė pelėda yra didelė pelėda iš pietų ir pietryčių Azijos miškų, šokoladiškai rudų plunksnų, šviesiu veidu su tamsiais ratilais aplink akis. Ji medžioja naktį, o dieną pramiega tankiose medžių lajose. Vroclave ji gyvena paukščių voljerose šiaurinėje zoologijos sodo dalyje, prie Zwierzyniecki tilto.
Plikagalvis ibisPlikagalvis ibis turi plikę raudoną galvą, ilgą lenktą snapą ir plunksnų kuodą pakaušyje. Dar XVII amžiuje jis perėjo Europoje, be kita ko, Austrijoje ir Šveicarijoje, o šiandien laisvėje gyvena daugiausia Maroke ir yra nykstanti rūšis. Vroclave jis gyvena paukščių voljerose šiaurinėje zoologijos sodo dalyje, prie Zwierzyniecki tilto.
Orinoko žąsisOrinoko žąsis yra Pietų Amerikos žąsis, gyvenanti prie upių tarp miškų ir savanų, be kita ko, Orinoko ir Amazonės baseinuose. Ji turi šviesią galvą ir kaklą, rusvą pilvą ir tamsius sparnus. Skirtingai nei dauguma žąsų, ji mielai tupi ant medžių šakų.
Storasnapis kranklysStorasnapis kranklys gyvena rytų ir pietų Afrikoje, mieliausiai kalnuose. Jis turi galingą, aukštą snapą baltu galu ir baltą dėmę sprande, o kaip ir kiti varniniai paukščiai yra labai protingas ir smalsus. Vroclave jis gyvena paukščių voljerose šiaurinėje zoologijos sodo dalyje, prie Zwierzyniecki tilto.
Raukšlėtasis raguotisRaukšlėtieji raguočiai (lenkiškai baltagurkliai) angliškai vadinami „raukšlėtaisiais“ dėl raukšlėto raudono šalmo ant patino snapo. Jie gyvena Malajų pusiasalio, Sumatros ir Borneo miškuose. 2026 metų liepą patelė Kora užsimūrijo drevėje raguočių paviljone, o patinas ją maitino per plyšį. Rugpjūtį išsirito jauniklis: tai pirmasis sėkmingas šios rūšies perėjimas Lenkijos zoologijos soduose.
Filipinų antisFilipinų antis yra vienintelė antis, gyvenanti tik Filipinuose; tagalų kalba jos pavadinimas reiškia „miško antis“. Ji turi rusvą galvą su tamsia juosta per akį ir kepurėle bei pilką kūną, o dėl medžioklės ir nykstančių pelkių jos gausa labai sumažėjo.
Baerio nėrovėBaerio nėrovė peri Rusijoje ir šiaurės rytų Kinijoje, o žiemoja Pietryčių Azijoje. Ji yra kritiškai nykstanti rūšis. Patinai turi tamsią, žaliai blizgančią galvą ir baltas akis, o Vroclave jie plaukioja baseine kartu su flamingais.
Indinė dygliakiaulėIndinė dygliakiaulė yra didelis Azijos graužikas, padengtas keliais spyglių sluoksniais: po ilgais ir plonais slepiasi trumpesni ir storesni. Pajutusi pavojų, ji juos pastato ir jais barškina, taip įspėdama užpuoliką. Vroclavo zoologijos sode jau yra gimę dygliakiaulių jauniklių.
Barasinga (balinis elnias)Barasinga yra elnias iš drėgnų Indijos ir Nepalo pievų. Jo pavadinimas hindi kalba reiškia „dvylika šakų“, nes tiek jų gali turėti patino ragai. Jis minta žole ir vandens augalais, o gamtoje jam liko tik nedidelis plotas. Vroclave jis gyvena vakarinėje zoologijos sodo dalyje, netoli Didžiojo tvenkinio.
Indinė žąsisIndinė žąsis, dar vadinama Tibeto žąsimi, turi dvi juodas juostas baltos galvos pakaušyje. Ji peri prie Vidurinės Azijos ežerų, o žiemoti skrenda per Himalajus į Indiją, pakildama į didžiulį aukštį, kur oras labai retas.
Auksinis takinasAuksinis takinas yra masyvus kanopinis gyvūnas iš Kinijos kalnų, tankiu auksiniu kailiu, išvaizda panašus į muskusinį jautį, nors artimesnis avims. Aktyviausias jis būna vakare ir naktį. Vroclavo banda susikūrė 2017 metais, o jauniklių gimimą čia zoologijos sodas laiko didele veisimo sėkme.
Baltaskruostė berniklėBaltaskruostė berniklė yra nedidelė žąsis baltu veidu, juodu kaklu ir sidabriškai pilka nugara. Ji peri arktinėse Grenlandijos, Svalbardo ir Rusijos pakrantėse, o žiemoja prie Šiaurės jūros. Lenkijoje ją kartais galima pamatyti migracijos metu.
Sibiro ožysSibiro ožys gyvena aukštai šiaurės ir Vidurinės Azijos kalnuose ir vikriai šokinėja uolomis. Patinai turi barzdą ir didžiulius, lanku išlenktus ragus su skersiniais gumburais, ilgesnius net nei metras. Jis gyvena kalnų kanopinių zonoje vakarinėje zoologijos sodo dalyje.
Milu (Dovydo elnias)Milu yra Kinijos elnias, kuris gamtoje išnyko ir išliko tik dėl bandos, kurią Anglijoje, Woburno abatijoje, surinko Bedfordo hercogas. Vroclavas yra vienas iš maždaug 60 pasaulio zoologijos sodų, kurie jį veisia, o vietinėje bandoje gimė beveik 40 jauniklių. Patinai turi neįprastus ragus, kurių šakos nukreiptos atgal.
Bezoarinė ožkaBezoarinė ožka yra laukinė naminės ožkos protėvė, gyvenanti sausuose pietvakarių Azijos kalnuose, nuo Turkijos iki Pakistano. Patinai turi barzdą ir ilgus, kardo pavidalo atgal išlenktus ragus su ryškiais gumburais. Ji puikiai laipioja stačiomis uolomis.
Mėlynoji šarkaMėlynoji šarka yra mūsų šarkos giminaitė iš Rytų Azijos: Kinijos, Korėjos, Japonijos ir Mongolijos. Ji turi juodą kepurėlę, baltą gerklę, gelsvai pilką nugarą, žydrus sparnus ir ilgą žydrą uodegą.
Raudonasis tragopanasRaudonasis tragopanas yra fazanas iš Himalajų kalnų miškų. Patinas turi raudonas plunksnas baltais taškeliais, o tuoktuvių metu ant krūtinės išskleidžia ryškią mėlynai raudoną odos skiautę ir pastato mėlynus ragelius ant galvos. Patelė ruda ir gerai pasislepia tarp lapų.
Naminė pelėdaNaminė pelėda yra gausiausia ir dažniausiai sutinkama Europos pelėda, gyvenanti ir miestų parkuose. Ji turi tamsias akis ir apvalią galvą be plunksnų kuokštelių, o jos naktinis ūbavimas yra tipiškas miško garsas. Ji gyvena pelėdų zonoje prie Lokių bokšto.
Mažoji pelėdaMažoji pelėda yra nedidelė pelėda geltonomis akimis ir rūsčia veido išraiška. Seniau jos balsas, skambantis kaip lenkiškas „pójdź, pójdź“, tai yra „eik, eik“, buvo laikomas blogu ženklu. Lenkijoje ji reta ir saugoma.
Didysis apuokasDidysis apuokas yra didžiausia Europos pelėda, oranžinėmis akimis ir ausis primenančiais plunksnų kuokšteliais ant galvos. Lenkiškas jo pavadinimas puchacz kilęs iš žemo, dviskiemenio balso „pu-hu“. Jis gyvena pelėdų zonoje prie istorinio Lokių bokšto.
Uralinė pelėdaUralinė pelėda yra didelė, šviesiai pilka pelėda iš šiaurės ir rytų Europos bei Azijos taigos. Lenkijoje ji gyvena daugiausia Karpatuose. Ji turi apvalią galvą be plunksnų kuokštelių ir tamsias akis, o gindama lizdą gali užpulti net žmogų. Ji gyvena pelėdų zonoje prie Lokių bokšto.
Svinhojaus dryžuotoji voverėSvinhojaus dryžuotoji voverė yra maža, maždaug 10 centimetrų voverė iš Kinijos, Birmos ir Vietnamo miškų. Išilgai nugaros ji turi tamsias ir cinamono geltonumo juostas, o ant ausų baltus plaukų kuokštelius. Ji gyvena medžių lajose, kaupia sėklų atsargas ir jauniklius paprastai veda kas pusmetį, po 3-6 vadoje.
Dybovskio dėmėtasis elniasDybovskio dėmėtasis elnias kilęs iš Tolimųjų Rytų, iš Mandžiūrijos ir Primorės krašto apylinkių. Vasarą jo kailis rusvas su baltomis dėmėmis, žiemą patamsėja. Pavadinimas įamžina lenkų gamtininką Benediktą Dybovskį, tyrinėjusį Sibiro gamtą.
Tundrinis šiaurės elniasŠiaurės elniai gyvena arktinėje Europos, Azijos ir Šiaurės Amerikos tundroje ir miškatundrėje, kur laukiniai vadinami karibu. Tai vieninteliai elniai, kurių ragus turi ir patinai, ir patelės. Plačios kanopos padeda jiems vaikščioti sniegu ir iškasti iš po jo kerpes.
Geltongurklė kiaunėGeltongurklė kiaunė yra didžiausia Senojo pasaulio kiaunė, ryškiai geltona gerkle ir uodega, ilgesne už pusę kūno. Ji gyvena rytų ir pietų Azijos miškuose, nuo Himalajų iki Tolimųjų Rytų, ir dažnai medžioja poromis ar nedidelėmis grupėmis.
Paprastoji voverinė beždžionėVoverinės beždžionės Vroclave gyvena nuo 2011 metų. Žiemą jas pamatysite pro stiklą jų namelyje, o prasidėjus pavasariui jos išeina į savo salą. Lenkiškas liaudiškas pavadinimas „kaukolėlė“ kilo dėl piešinio ant snukučio, primenančio kaukolę, o rūšis įtraukta į Europos veisimo programą.
Alfredo elniasAlfredo elnias, dar vadinamas taškuotuoju zambaru, yra viena iš trijų elnių rūšių, gyvenančių tik Filipinuose. Jo kailis tamsiai rudas su šviesiais taškeliais, ir jis yra nykstanti rūšis, nes didžioji dalis jo miškų iškirsta. Jis gyvena elnių zonoje vakarinėje zoologijos sodo dalyje, netoli Lokių bokšto.
Rožinis pelikanasRožinis pelikanas gyvena pietryčių Europoje, Azijoje ir Afrikoje. Pelikanai žuvauja kartu, suvarydami žuvų būrius į seklumą, o maišas po snapu jiems tarnauja kaip tinklas. Suaugę paukščiai paprastai tylūs, o perėjimo metu jų baltos plunksnos įgauna rausvą atspalvį.
Indinis pelikanasIndinis pelikanas, dar vadinamas pilkuoju, gyvena Pietų ir Pietryčių Azijoje. Jis pilkšvai baltas, rausvu snapu ir dėmėtu gerklės maišu, o jo sparnų mostas viršija 2 metrus. Gyvena kartu su rausvaisiais pelikanais.
Baltaskruostis gibonasBaltaskruosčiai gibonai kilę iš Pietryčių Azijos miškų ir yra kritiškai nykstantys. Patinai juodi baltais skruostais, o patelės šviesios, gelsvai rusvos. Vroclavo gibonų giesmę girdėti net 3 km nuo zoologijos sodo, o zoologijos sodas vykdo šios rūšies išsaugojimo veisimą.
Mesopotamijos danieliusMesopotamijos danielius yra retas mūsų danieliaus giminaitis, anksčiau laikytas jo porūšiu. Kadaise jis gyveno Mažojoje Azijoje ir Artimuosiuose Rytuose, XX amžiuje buvo laikomas išnykusiu, o šiandien dėl veisimo zoologijos soduose grįžta į gamtą. Patinų ragai mentiški, o kailis rusvas su šviesiomis dėmėmis.
Antkaklinė čajaAntkaklinė čaja yra didelis paukštis iš centrinės ir rytinės Pietų Amerikos pelkių, pilkas, su juodu antkakliu ant kaklo ir raudonomis kojomis. Kiekvieno sparno linkyje turi aštrius pentinus, kuriais ginasi nuo užpuolikų. Vroclave ji gyvena Pietų Amerikos gyvūnų zonoje.
AlpakaAlpaka yra prijaukinta vikunijos giminaitė, šimtmečius auginama aukštuose Peru, Bolivijos ir Čilės Anduose dėl minkštos vilnos. Jos plaukai nepadengti lanolinu, todėl alpakų vilna yra hipoalergiška. Gyvena Pietų Amerikos gyvūnų zonoje, šalia gvanakų.
Patagoninė maraMara atrodo kaip kiškio ir mažos stirnos mišinys, bet yra graužikas iš jūrų kiaulytinių šeimos, jūrų kiaulytės giminaitis. Ji gyvena pietinės Pietų Amerikos stepėse ir gali sverti iki 11 kg. Ji moka vaikščioti, šokinėti kaip triušis, šuoliuoti ir pašokti visomis keturiomis kojomis vienu metu.
Auksinis agutisAgutis yra graužikas iš tankių, drėgnų šiaurinės Pietų Amerikos miškų, didelio triušio dydžio, ilgomis, laibomis kojomis. Jo kailis auksiškai rusvas, jis užkasa sėklas atsargai, o iš tų, kurių neberanda, išauga nauji medžiai. Gyvena Pietų Amerikos gyvūnų zonoje.
Šetlando ponisŠetlando poniai kilę iš Šetlando salų į šiaurę nuo Škotijos ir priklauso mažiausioms ponių veislėms: jų mažas ūgis yra natūralaus sunykimo atšiauriame salų klimate rezultatas. Jie stiprūs ir ištvermingi, turi tankų kailį ir ilgus karčius. Gyvena Rančoje.
ŪdraŪdros gyvena prie Odrariumo, 2019 metais pristatytame aptvare. Ūdra yra plėšrūnas iš kiauninių šeimos, puikiai prisitaikęs prie gyvenimo ir vandenyje, ir sausumoje. Per dieną ji turi suėsti apie 1 kg žuvies, tai yra apie 12 % savo kūno masės, o Vroclavo zoologijos sodas dalyvauja šios rūšies veisimo programoje.
GvanakasGvanakas yra laukinis lamos giminaitis iš kupranugarinių šeimos, gyvenantis nedidelėmis bandomis Anduose ir Patagonijoje. Jo kailis gelsvai rudas, pilvas šviesesnis, kaklas ilgas. Vroclave jis gyvena Pietų Amerikos gyvūnų zonoje, šalia alpakų, marų ir agučių.
Naminis triušisTriušiai gyvena Kaimo kieme, kur galite juos apžiūrėti iš arti. Naminis triušis kilęs iš laukinio europinio triušio, kuris iš pradžių gyveno Pirėnų pusiasalyje. Akys galvos šonuose leidžia jam matyti beveik viską aplinkui, todėl jis lengviau pastebi plėšrūną.
Rudasis ryklysRudieji rykliai plaukioja Mozambiko sąsiaurio baseine Afrykariume, taip pat virš povandeninio tunelio. Šis ryklys gyvena šiltuose visų vandenynų vandenyse ir turi aukštą nugaros peleką. Jis gyvavedis: jaunikliai vystosi motinos kūne, sujungti su ja placenta.
Pentinuotasis vėžlysPentinuotasis vėžlys yra didžiausias Afrikos sausumos vėžlys ir trečias pagal dydį pasaulyje. Afrykariume jį pamatysite maršruto pradžioje, prie Raudonosios jūros, o šiltaisiais mėnesiais ir lauko aptvare. Vroclavo zoologijos sodas pirmauja veisiant šią rūšį, o čia išsiritę vėžliai keliauja į kitus zoologijos sodus.
Prerijų šuoPrerijų šunys yra Šiaurės Amerikos prerijų graužikai, voverių giminaičiai. Jie gyvena didelėmis kolonijomis plačiose požeminių urvų sistemose ir įspėja vieni kitus apie pavojų lojimą primenančiais garsais, nuo kurių kilo jų liaudiškas pavadinimas.
Trispalvė voverėTrispalvė voverė, lenkiškai šiandien vadinama kitu vardu, gyvena Pietryčių Azijos miškuose, nuo Malajų pusiasalio iki Sumatros ir Borneo. Ją lengva atpažinti iš trijų spalvų: juodos nugaros ir uodegos, baltos juostos šonuose ir rūdžių spalvos pilvo.
Madagaskaro antis (Melerio antis)Madagaskaro antis, dar vadinama Melerio antimi, gyvena tik rytiniame Madagaskare. Tai didelė ruda antis brūkšniuotomis plunksnomis, kuri laikosi upelių ir ežerų miškuose. Jai gresia išnykimas dėl nykstančių pelkių ir medžioklės.
Raudonoji upinė kiaulėRaudonoji upinė kiaulė, dar vadinama upiniu šernu, yra mažiausia ir viena spalvingiausių Afrikos kiaulių, rusvu kailiu ir baltais kuokšteliais ant ausų. Paršeliai, ištikus pavojui, gali apsimesti negyvais. Lenkijoje ją pamatysite tik keliuose zoologijos soduose, tarp jų Vroclave.
Pietų Afrikos kotikasPietų Afrikos kotikai gyvena Skeletų krante Afrykariume, baseine, kurį matyti ir iš paviljono išorės. Jie gali nerti daugiau nei 200 metrų gylyn ir sulaikyti kvėpavimą net 7,5 minutės. Kitaip nei ruoniai, jie turi mažas ausų kaušeles ir remiasi priekiniais plaukmenimis.
Sakalinė pelėdaSakalinė pelėda gyvena Eurazijos ir Šiaurės Amerikos taigoje. Kitaip nei dauguma pelėdų, ji medžioja ir dieną, tykodama graužikų iš medžių viršūnių. Jos uodega ilga kaip vanago, o šviesi kūno apačia tankiai skersai dryžuota.
Laukinė katėLaukinė katė atrodo kaip didelė dryžuota katė stora uodega su juodais žiedais ir gyvena europinėje zoologijos sodo dalyje, šalia lūšių. Pajutusi grėsmę, ji pirmiausia įsistebeilija į užpuoliką, išriečia nugarą ir šnypščia, o puola tik kraštutiniu atveju. Vroclavo zoologijos sodo laukinės katės yra savo rūšies ambasadorės edukaciniuose užsiėmimuose.
MuflonasMuflonas yra laukinė avis, kuri Europoje laisvai gyvena Korsikoje ir Sardinijoje, o į daugelį šalių, taip pat į Lenkiją, buvo atvežta. Patinai turi masyvius, sraigės kiautą primenančius susuktus ragus, o patelės mažesnės ir dažniausiai beragės. Muflonai gyvena europinėje zoologijos sodo dalyje.
MagotasMagotas yra vienintelė Europoje laisvai gyvenanti beždžionė: nedidelė grupė gyvena Gibraltare, o kitos Maroko ir Alžyro kalnuose. Vroclavo zoologijos sodas globoja daug iškentėjusius magotus, kurie nukentėjo dėl žmogaus veiklos ir nesugebėtų išgyventi gamtoje. Suaugusios beždžionės čia atvyko iš gyvūnų prieglaudos Nyderlanduose.
Gulbė trimitininkėGulbė trimitininkė kilusi iš Šiaurės Amerikos ir pagal kūno masę bei ilgį yra didžiausias vietinis šio žemyno paukštis. Ji visa balta, juodu snapu, o pavadinimą gavo dėl garsaus balso, primenančio trimito garsą. Vroclave ji plaukioja tvenkinyje senojoje zoologijos sodo dalyje.
Afrikinis marabuMarabu yra didelis afrikinis gandras plika galva ir rausvu odos maišu, kabančiu nuo kaklo. Jis gyvena Afrikoje į pietus nuo Sacharos, dažnai šalia žmonių, taip pat prie sąvartynų. Kartais jis vadinamas paukščiu duobkasiu, nes jo sparnai ir nugara primena tamsų apsiaustą.
VatusiVatusi yra naminių galvijų veislė iš Rytų Afrikos, daugiausia iš Ugandos ir Ruandos, garsėjanti didžiuliais, plačiai išsikerojusiais, iki 1,6 m ilgio ragais. Karvių kailis rausvas, kartais su baltomis dėmėmis. Daugeliui vietos genčių tokių galvijų skaičius buvo turto matas, o laikomi jie daugiausia dėl pieno.
Raudonasis varisRaudonieji variai yra vieni didžiausių lemūrų, rudai raudono kailio, juodu snukučiu ir ilga juoda uodega. Gamtoje jie gyvena tik Masoalos pusiasalyje, šiaurės rytų Madagaskare, minta daugiausia vaisiais ir yra kritiškai nykstantys. Vroclave jie gyvena Madagaskaro paviljone, kur virš jūsų galvų kabo vaisiais mintantys šikšnosparniai skraiduoliai.
Nilo krokodilasNilo krokodilai gyvena Afrykariume, džiunglių prie Kongo upės dalyje. Tai antras pagal dydį gyvas roplys pasaulyje, po sūriavandenio krokodilo. Termovizinė kamera parodė, kad ataugos ant krokodilo nugaros šviečia ryškiau nei likęs kūnas, nes sulaiko šilumą.
Hieninis šuoHieniniai šunys, vadinami laukiniais Afrikos šunimis, turi dėmėtą kailį, kurio raštas kiekvieno gyvūno skirtingas. Jie gyvena darniose gaujose ir pasižymi gyvūnų pasaulyje išskirtiniu socialiniu elgesiu: dalijasi grobiu ir rūpinasi silpnesniais grupės nariais. Vroclavo zoologijos sode jau yra gimę hieninių šunų jauniklių.
Defasinis vandeninis ožys (singsingas)Defasinis vandeninis ožys, dar vadinamas singsingu, yra didelė Afrikos antilopė, kuri laikosi arti vandens ir iškilus pavojui mielai jame slepiasi. Jo kailis rudas, gauruotas, o patinai turi ilgus, žiedais rantytus ragus, lanku išlenktus į priekį. Banda gyvena žolėtame antilopių aptvare.
SitatungaSitatunga yra antilopė iš pelkių, liūnų ir drėgnų miškų prie Centrinės ir Vakarų Afrikos ežerų bei upių. Ji turi labai ilgas, išskėstas kanopas, todėl neklimpsta į minkštą gruntą. Patinai turi spirališkai susuktus ragus, o patelės mažesnės, rusvos, su šviesiomis juostomis.
Indinė antilopė (garna)Garna, arba indinė antilopė, gyvena atvirose Indijos ir Nepalo lygumose ir yra vienintelė savo genties atstovė. Suaugę patinai tamsūs, beveik juodi, balto pilvo, su baltais ratilais aplink akis ir ilgais, spirališkai susuktais ragais, o patelės šviesiai rudos ir paprastai beragės.
Baltabarzdis gnuBaltabarzdis gnu yra Rytų Afrikos savanų antilopė su ilga balta barzda po kaklu ir ragais, išlenktais kaip buivolo. Gamtoje gyvena didelėmis bandomis, kurios keliauja paskui lietų ir šviežią žolę. Vroclavo zoologijos sode gnu gyvena antilopių aptvare rytinėje sodo dalyje.
Karčiuotoji avisKarčiuotoji avis kilusi iš sunkiai pasiekiamų, uolėtų Šiaurės Afrikos kalnų, be kita ko, iš Atlaso ir Sacharos kalnų. Ji turi ir ožkos, ir avies bruožų: patinai turi ilgus karčius ant kaklo ir krūtinės bei masyvius, lanku išlenktus ragus. Anksčiau ji plačiai gyveno dykumose ir pusdykumėse nuo Maroko iki Egipto, o šiandien vikriai laipioja daugiausia uolėtais kalnų šlaitais.
Kardaragis oriksasKardaragis oriksas yra Sacharos antilopė ilgais, lanku išlenktais ragais, kuri 2000 metais dėl medžioklės buvo paskelbta išnykusia laisvėje. Į gamtą ji grįžta zoologijos sodų gyvūnų dėka. Vroclavas oriksus veisia nuo 1984 metų, čia gimė daugiau kaip 80 jauniklių, o be vandens ši antilopė ištveria ilgiau nei kupranugaris.
FenekasFenekas, arba dykumų lapė, yra mažiausias šuninių atstovas: sveria šiek tiek mažiau nei 2 kg. Jis turi didžiules ausis, palyginti su kūnu didžiausias iš visų šuninių, kurios padeda išgirsti grobį ir atiduoti šilumą. Vroclavo zoologijos sodas veisia fenekus ir anksčiau tvarkė šios rūšies Europos kilmės knygą.
Naminis asilasNaminiai asilai gyvena Sacharos zonoje, kartu su kupranugariais, oriksais ir fenekais. Asilas kilęs iš laukinio Afrikos asilo ir jau tūkstančius metų dirba žmonėms kaip nešulinis gyvūnas. Jis turi didelę galvą, ilgas ausis ir ploną uodegą su kuokštu, tenkinasi kukliu maistu ir gerai ištveria vandens trūkumą.
Vienkupris kupranugaris (dromedaras)Vienkupriai kupranugariai gyvena Sacharos zonoje, šalia fenekų, oriksų ir asilų. Tai prijaukinta kupranuginių šeimos rūšis, šimtmečius naudojama jojimui ir kaip nešulinis gyvūnas, taip pat kaip pieno ir vilnos šaltinis. Nuo dvikuprio baktrijinio kupranugario jis skiriasi viena kupra, o kuproje kaupia riebalus, ne vandenį.