Troba iš Istebnos (1876) ★1876 metų troba atkeliavo iš kalnuose esančios Istebnos ir kartu su kiaulide sudaro vadinamąją pievų sodybą; tai pirmas pastatas lankymo maršrute. Statybos data ir rozetė išdrožtos ant sijos gyvenamajame kambaryje. Viduje įrengtas goralių kambarys su stalu, suolais ir lova, o per Velykas muziejus čia rodo tradicinius Velykų pusryčius.
Vėlykla iš Brennos (1920) ★Vėlykla, dar vadinama volykla, buvo naudojama vilnoniam audiniui sutankinti ir suvelti, iš jo gaudavosi tvirta gelumbė. Tokios mažos kaimo dirbtuvės anksčiau veikė daugelyje vietų kalnuose. 1920 metų vėlykla iš Brennos neišliko, todėl muziejus ją atkūrė pagal dokumentus, o nuo 2014 metų jos mechanizmą suka mediniu loviu atitekantis vanduo.
Troba iš Istebnos (1794) ★1794 metų namas stovėjo Istebnoje ir yra pagrindinė Beskidų turtingo ūkininko sodybos troba; sodybai taip pat priklauso daržinė ir mažoji kiaulidė iš Istebnos, svirnas su rūsiu iš Brennos ir kopiniec. Muziejus ją vadina kiemine troba; sodybos pastatai stovi aplink kiemą. Atkreipkite dėmesį į raižytas duris ir prieangį palei sieną, o prie trobos veikia multimedijos gidas.
Dvaro svirnas iš Simoradzo (1738) ★Įspūdingas 1738 metų dvaro svirnas atkeliavo iš Simoradzo Cieszyno priekalnėje ir yra dviaukštis pastatas plačiomis skiedrų pastogėmis. Daugelį metų jis buvo neprieinamas, o šiandien jame veikia nuolatinė paroda „ULiversum“ apie bites ir jų sambūvį su žmogumi. Jis stovi Mała Łąka pievoje, maždaug už 700 metrų nuo kasos, o kelias į jį veda pro muziejaus bitynus.
Dvaro svirnas iš Bujaków gyvenvietės (1730) ★1730 metų dvaro svirnas atkeliavo iš Bujaków gyvenvietės, dabar Mikołów miesto rajono, ir pateko į muziejų 1969 metais kaip vienas pirmųjų objektų. Ilgas pastatas iš storų rąstų aukštu skiedrų stogu buvo naudojamas grūdams iš dvaro laukų laikyti. 2021 metais jis pirmasis buvo konservuotas pagal muziejaus medinių paminklų gelbėjimo programą.
Evangelikų bažnyčia iš Bytomo-Bobreko (1932) ★Bažnyčia pastatyta Bobreko darbininkų gyvenvietės evangelikams iš paruoštų medinių elementų, nupirktų iš firmos Christoph und Unmack Niesky mieste, Lužicoje, ir pašventinta 1932 metais. Po gaisro 2014 metais išlikusi konstrukcija buvo išardyta, perkelta į muziejų ir atstatyta, o atidaryta 2017 metais. Tai vienas iš nedaugelio surenkamosios sakralinės architektūros pavyzdžių; čia vyksta pamaldos ir koncertai.
Troba iš Łazy kaimo (1874) ★Šiaudais dengta 1874 metų troba atkeliavo iš Łazy kaimo netoli Błędów, Dąbrowos baseine, ir yra turtingo ūkininko sodybos su daržine, kalve su vežimine ir šuliniu gyvenamasis namas. Sodyboje gyvena muziejaus gyvūnai: ožkos, karvė ir arklys, o šalia stovi sodybos bityno aviliai. Prieš trobą auga darželis, aptvertas statinių tvora.
Troba iš Kalinos (1851) ★1851 metų troba atkeliavo iš Kalinos Lubliniec apylinkėse ir buvo valstiečių šeimos namai. Šiandien ji vadinama žolininkės troba: viename kambaryje pristatoma liaudies žolininkystė, o kitame kaimo sodybos tikėjimai ir magija. Prie durų džiūsta žolelių ryšuliai, o per etnografinius pasivaikščiojimus vaikai ragauja žolelių arbatų.
Troba iš Bykowinos (apie XIX amžiaus vidurį) ★Kukli troba, pastatyta apie XIX amžiaus vidurį, atkeliavo iš Bykowinos, dabar Ruda Śląska miesto rajono; paskutinė joje gyveno tipiška Silezijos darbininkų šeima. Muziejuje joje įrengta sena kaimo parduotuvė su prekystaliu, svarstyklėmis ir lentynomis su prekėmis. Įdomybė yra XX amžiaus 30-ųjų metų šaldytuvas, kurį galite apžiūrėti per etnografinius pasivaikščiojimus.
Troba iš Katovicų (1826) ★Troba atkeliavo iš buvusio Katovicų kaimo, iš Drajok gyvenvietės, ir joje gyveno priešpaskutinis Katovicų seniūnas, todėl muziejus ją vadina seniūno troba. Ji stovi sodyboje kartu su balandine iš Dąbrówka Mała gyvenvietės ir mažąja kiaulide iš Bogucice gyvenvietės. Įėjimus dengia medinis prieangis ažūrinėmis lentomis, o kambariuose pamatysite indaują, stalą ir lovas; per šventes čia įrengiamos tradicinės dekoracijos.
Balandinė iš Dąbrówka Mała gyvenvietės (XIX/XX amžius) ★Balandinė ant aukšto stulpo atkeliavo iš Dąbrówka Mała gyvenvietės, dabar Katovicų rajono, ir pastatyta XIX ir XX amžių sandūroje. Daugiakampis paukščių namelis turi įskridimo angas ir skiedrų stogelį. Jis stovi seniūno sodyboje su troba iš Katovicų, o visai šalia, už tvoros, matyti nedidelė XIX amžiaus kiaulidė iš Bogucice gyvenvietės.
Karčema iš Świerczyniec (1870) ★Medinė 1870 metų karčema kilusi iš Świerczyniec kaimo ir stovi Pszczynos ir Rybniko krašto muziejaus dalyje. Karčemos kadaise buvo vieta, kur kaimo gyventojai ilsėdavosi, linksmindavosi ir susitikdavo. Muziejus apie šią karčemą išleido atskirą sąsiuvinį, nes jos nuošali vieta ir gyventojų likimai ilgai buvo mįslė. Šiandien pastate veikia restoranas „Karczma U Brożka“, o visai šalia stovi muziejaus scena, kurioje vyksta koncertai ir renginiai.
Kaimo areštinė iš Skrzyszów (XIX amžius) ★Medinė XIX amžiaus areštinė kilusi iš Skrzyszów kaimo Wodzisławo apskrityje. Muziejaus teigimu, tai vienintelis toks visuomeninės paskirties pastatas šiame liaudies buities muziejuje ir tikriausiai paskutinė išlikusi tokio tipo medinė areštinė Lenkijoje. Ji stovi ekspozicijos centre, netoli karčemos ir bažnyčios.
Bažnyčia iš Nieboczowy (1791) ★Medinė šventojo Juozapo Darbininko bažnyčia pastatyta 1791 metais Nieboczowy kaime prie Oderio. XXI amžiuje šis kaimas buvo nugriautas dėl apsaugos nuo potvynių rezervuaro ir pastatytas iš naujo kitoje vietoje. Pati bažnyčia jau 1971 metais buvo perkelta į Kłokocin kaimą, o 1995 metais į muziejų, kur 1997 metais pašventinta. Ji turi gontų stogą su dviem svogūniniais bokšteliais ir dengtas galerijas aplink sienas, o viduje stovi XVIII amžiaus altorius iš Moszczenica kaimo. Sezono metu čia aukojamos mišios.
Vandens malūnas iš Imielino (XVIII amžius) ★Vandens malūnas kilęs iš Imielino, iš dalies, vadinamos Jamnice, ir priklauso malūnininko sodybai kartu su klėtimi iš Warszowice kaimo ir daržine iš Grzawa kaimo. 2014 metais, suremontavus pastatą ir atkūrus vandens tėkmes, jis pirmą kartą paleistas ne savo pirminėje vietoje. Prie pastato matyti medinis vandens ratas, o demonstracijų metu veikia girnų trupintuvas ir valcinės staklės.
Vėjo malūnas iš Grzawa (XIX amžiaus pirma pusė) ★Vėjo malūnas tikriausiai pastatytas pirmojoje XIX amžiaus pusėje ant kalvos prie Grzawa kaimo, o 1964 metais perkeltas į muziejų kaip antrasis objektas jo istorijoje. Iš pradžių tai buvo ožinis malūnas, vėliau jis perstatytas į paltraką, kuris sukdavosi ant ritinėlių bėgiu, kad sparnus atsuktų į vėją. Po 2014 metais baigto remonto jis vėl veikia: renginių metu muziejus jį paleidžia ir veda ekskursijas po vidų su girnų akmenimis.
Troba iš Dziećkowice (1857) ★Šiaudais dengta 1857 metų troba kilusi iš Dziećkowice, dabar Mysłowice miesto dalies, ir rodo bežemio valstiečio sodybą, kurią sudarė tik vienas pastatas. Kukliuose kambariuose stovi paprasti baldai, o priešais trobą auga spalvingas darželis. Renginių metu prie trobos rodoma, kaip skalbiama ant skalbimo lentos.
Aštuonkampė daržinė iš Brzeźce (apie XIX amžiaus vidurį) ★Aštuonkampio plano daržinė, pastatyta apie XIX amžiaus vidurį, kilusi iš Brzeźce kaimo Pszczynos krašte ir priklauso turtingo valstiečio sodybai iš Frydek kaimo. Aukštas šiaudinis stogas nusileidžia žemai virš rąstinių sienų. Joje laikydavo grūdus ir šiaudus, o šiandien ją galite apžiūrėti iš arti.
Troba iš Frydek (1852) ★Storu šiaudiniu stogu dengta 1852 metų troba kilusi iš Frydek kaimo netoli Pszczynos ir yra turtingo ūkininko sodybos namas. Sodybai priklauso daržinė iš Brzeźce, pašiūrės iš Kryry ir Kobiór, tvartas ir šulinys iš Łąka. Aplink kiemą stovi pintinės tvoros, o prie sodybos veikia bitynas, kuriame vyksta bitininkystės demonstracijos. Per šventes kambaryje stovi šieno pėdas.
Troba iš Goleszów (1886) ★Didelė 1886 metų troba kilusi iš Goleszów kaimo Cieszyno priekalnėje ir yra vienintelis muziejaus pastatas, pastatytas kaip rąstinė konstrukcija su išoriniu stulpų karkasu. Joje gyveno evangelikai, todėl interjeras įrengtas kaip evangelikų namuose. Tvarte po tuo pačiu stogu veikia paroda „Niecki i koryta“ (Geldos ir loviai), o iš sodybos atsiveria vaizdas į pievas ir trobas.
Turbininis vėjo malūnas iš Nierodzim (1918) ★Nedidelis medinis pastatas su metaline vėjo turbina ant stogo pastatytas 1918 metais Nierodzim vietovėje, dabar Ustrońio miesto dalyje. Jis priklauso turtingo valstiečio sodybai iš Goleszów, o viduje stovi vėjo jėga varomas grūdų malimo įrenginys. Verta jį palyginti su mediniu vėjo malūnu iš Grzawa, kuris stovi kitoje muziejaus dalyje.
Troba iš Bażanowice (1872) ★1872 metų troba kilusi iš Bażanowice kaimo Cieszyno priekalnėje ir yra vidutiniškai pasiturinčio valstiečio sodybos namas. Sodybai priklauso ir daržinė iš Ustrońio bei kalvė iš Zamarski kaimo. Troba turi gontų stogą ir prieangį prie įėjimo. Muziejus jai skyrė atskirą sąsiuvinį, kuriame aprašė kaimo ir ūkininkų šeimų istoriją bei namo konstrukcijos ir įrangos pokyčius.
Mokykla iš Wapienica (1853) ★Pastatas iškilo 1853 metais Wapienica vietovėje, dabar Bielsko-Biała miesto dalyje, ir nuo pat pradžių buvo skirtas kaimo liaudies mokyklai. Klasėje stovi senieji suolai, lenta ir mokytojo katedra, o šalia įrengtas kambarys, kuriame gyveno mokytojas. Užsiėmimų „W starej szkole“ (Senojoje mokykloje) metu vaikai sėda į suolus, rašo grifeliu ant skalūno lentelės ir bando rašyti plunksnakočiu su plunksna.
Kalvė iš Zamarski (1843) ★1843 metų kalvė kilusi iš Zamarski kaimo Cieszyno priekalnėje ir priklauso vidutiniškai pasiturinčio valstiečio sodybai kartu su troba iš Bażanowice ir daržine iš Ustrońio. Viduje ir po stogo atbraila išliko kalvio įranga: priekalas ir seni kalvystės įrankiai. Renginių metu čia rodomas kalvio darbas.
Audėjo troba iš Brennos (1820) ★1820 metų troba kilusi iš Stary Groń vietovės Brennoje ir priklausė tam pačiam savininkui kaip ir kaimyninė kalnų sodybos troba. Abi stovi ant nedidelės kalvelės, atokiau nuo pagrindinio maršruto, nes kalnų sodybos kadaise buvo kuriamos aukštai kalnuose, toli nuo kaimo. Viduje parodyta audėjo dirbtuvė su staklėmis ir kitais audimo įrankiais.
Kalnų sodybos troba iš Brennos (1809) ★1809 metų troba kilusi iš Stary Groń vietovės Brennoje ir yra vienas seniausių gyvenamųjų namų muziejuje. Kalnų sodybos kadaise buvo kuriamos aukštai ant kalnų keterų, toli nuo kaimo, todėl ji kartu su audėjo troba stovi ant nedidelės kalvelės, nuošaliau nuo pagrindinio maršruto. Iš arti matyti meistriškos rąstų jungtys kampuose.
Odų dirbtuvė iš Koniaków (XIX-XX amžius) ★XIX ir XX amžių sandūros odų dirbtuvė kilusi iš Koniaków kaimo Silezijos Beskiduose, kur kalniečiai raugdavo gyvūnų odas. Viduje veikia paroda „Na własnej skórze. Tradycyjne garbarstwo“ (Savo kailiu. Tradicinis odų rauginimas): lankytojus pasitinka diktorius, kalbantis Koniaków tarme, o aptariami įrankiai paeiliui apšviečiami. Taip pat galite pamatyti išdirbtas odas ir 3D spausdintuvu atspausdintą interjero maketą.
Mažoji kiaulidė iš Istebnos (XVIII/XIX amžius)Mažoji kiaulidė iš XVIII ir XIX amžių sandūros atkeliavo iš Istebnos ir kartu su 1876 metų troba sudaro pievų sodybą, pirmąją lankymo maršrute. Ji turi žemas rąstines sienas ir aukštą skiedrų stogą, kurį muziejus 2023 metais uždengė naujomis skiedromis, konservuodamas medinius paminklus. Joje laikydavo kiaules ir naminius paukščius.
Svirnas su rūsiu iš Brennos (apie XIX amžiaus vidurį)Svirnas, pastatytas apie XIX amžiaus vidurį, atkeliavo iš Brennos Silezijos Beskiduose. Jis stovi ant akmeninio pamato, kuriame įrengtas rūsys, o medinėje dalyje virš jo laikydavo grūdus ir kitas atsargas. Jis priklauso Beskidų turtingo ūkininko sodybai su troba iš Istebnos, o jo rūsyje laikydavo bulves ir daržoves.
Kiaulidė iš Istebnos (XVIII amžius)XVIII amžiaus kiaulidė atkeliavo iš Istebnos ir stovi Beskidų turtingo ūkininko sodyboje, šalia 1794 metų trobos, daržinės ir svirno iš Brennos. Ji turi rąstines sienas, statų skiedrų stogą su lentomis apkaltu galu ir nedidelį priestatą šone. Joje laikydavo kiaules ir smulkius gyvulius, o sezono metu galite užsukti į vidų.
Daržinė iš Istebnos (apie XVIII amžiaus vidurį)Ilga medinė daržinė, dengta skiedromis, atkeliavo iš Istebnos ir pastatyta apie XVIII amžiaus vidurį. Ji priklauso Beskidų turtingo ūkininko sodybai su 1794 metų troba. Viduje įrengta paroda „Mechanizacja rolnictwa“ (Žemės ūkio mechanizacija), kurioje galite pamatyti senas mašinas ir padargus, naudotus ūkyje.
Valstiečių svirnas iš Bojanów kaimo (XVIII/XIX amžius)Svirnas iš XVIII ir XIX amžių sandūros atkeliavo iš Bojanów kaimo netoli Racibórzo. Jis turi storas, baltai tinkuotas sienas, mažas duris ir platų keturšlaitį stogą, kuris saugojo sienas nuo lietaus. Valstiečiai jame laikydavo grūdus ir kitas atsargas, o panašus baltas svirnas iš Pszów miestelio stovi kitoje muziejaus dalyje.
Dvaro svirnas iš Śmiłowice gyvenvietės (1745-1747)Ilgas dvaro svirnas pastatytas 1745-1747 metais Śmiłowice gyvenvietėje, dabar Mikołów miesto rajone. Jo sienos iš storų rąstų, o aukštas skiedrų stogas su pusvalmiu. Jame laikydavo grūdus iš dvaro laukų. 2026 metais muziejus gavo finansavimą jo konservavimui kartu su bažnyčios iš Nieboczowy kaimo konservavimu.
Troba iš Strzemieszyce Wielkie gyvenvietės (1877)Troba pastatyta 1877 metais Strzemieszyce Wielkie gyvenvietėje, dabar Dąbrowa Górnicza miesto dalyje, o vėliau perkelta į muziejų. Ji sudaro vieno pastato sodybą, vadinamą vaito sodyba. Prieš namą auga gėlių darželis, o kambariuose vyksta dirbtuvės, margučių (kroszonki) marginimo demonstracijos ir susitikimai.
Dvaro svirnas iš Wojkowice Kościelne kaimo (1675)Tai seniausias svirnas muziejuje: jis pastatytas 1675 metais Wojkowice Kościelne kaime, Dąbrowos baseine. Masyvus pastatas iš storų rąstų antrame aukšte turi galeriją su turėklais, į kurią veda lauko laiptai. Šiandien jame vyksta amatų dirbtuvės, o rudenį gretimame lauke rengiamas bulvių kasimas.
Troba iš Kromołów miestelio (1860)Baltai tinkuota 1860 metų troba stovėjo Kromołów miestelyje, dabar Zawiercie miesto rajone, visai prie miesto aikštės, todėl ji yra Dąbrowos baseino mažų miestelių architektūros pavyzdys. Ji buvo pastatyta kaip šeimos namas, tačiau ilgą laiką viename kambaryje veikė audimo dirbtuvė. Ją išskiria baltos sienos ir tamsios langinės.
Kalvė iš Łazy kaimo (XIX amžiaus antroji pusė)Kalvė su vežimine iš XIX amžiaus antrosios pusės atkeliavo iš Łazy kaimo netoli Błędów, Dąbrowos baseine, ir kartu su troba, daržine ir šuliniu iš to paties kaimo priklauso turtingo ūkininko sodybai. Tai viena iš dviejų muziejaus sodybų su kalve, rodančių, kaip gyveno ir dirbo kaimo kalviai. Ji dengta šiaudiniu stogu, kaip ir visa sodyba.
Daržinė iš Łazy kaimo (XIX amžiaus antroji pusė)Šiaudais dengta daržinė iš XIX amžiaus antrosios pusės atkeliavo iš Łazy kaimo netoli Błędów, Dąbrowos baseine, ir priklauso turtingo ūkininko sodybai su troba iš Łazy. Muziejus pakeitė jos šiaudinį stogą. Šalia daržinės gyvena muziejaus gyvūnai: ožkos, karvė ir arklys.
Troba iš Zborowskie kaimo (apie 1839 metų pastato kopija)Šis pastatas yra tiksli apie 1839 metais pastatytos trobos iš Zborowskie kaimo Lubliniec apylinkėse kopija, pastatyta muziejaus teritorijoje. Muziejus dvejus metus tyrinėjo Zborowskie istoriją, kur veikė Silezijos molinių pypkių fabrikas, ir išleido apie ją apdovanotą monografiją. Kambariuose vyksta dirbtuvės ir parodos, pavyzdžiui, Velykų margučių (kroszonki).
Troba iš Brusiek kaimo (1828)1828 metų troba atkeliavo iš Brusiek kaimo Lubliniec apylinkėse ir kartu su daržine iš to paties kaimo sudaro miško darbininkų sodybą. Joje gyveno šeima, kurios nariai dirbo metalurgijoje, iki 1884 metų klestėjusioje prie Mała Panew upės. Prie trobos vyksta dirbtuvės, be kita ko, pynimo iš vytelių.
Valstiečių svirnas iš Pszów miestelio (XVIII/XIX amžius)Nedidelis svirnas iš XVIII ir XIX amžių sandūros atkeliavo iš Pszów miestelio netoli Wodzisław Śląski miesto. Jis turi storas, baltai tinkuotas sienas ir statų šiaudinį stogą, todėl aiškiai išsiskiria iš medinių muziejaus pastatų. Valstiečiai tokiuose svirnuose laikydavo grūdus ir kitas atsargas, o muziejuje jis stovi atviroje pievoje, gerai matomas nuo takelio.
Troba iš Panewniki gyvenvietės (1864)1864 metų troba atkeliavo iš Panewniki gyvenvietės, dabar Katovicų rajono, ir yra vidutiniškai pasiturinčio ūkininko sodybos su daržine iš Miedary kaimo gyvenamasis namas. Į sodybą veda mediniai vartai su varteliais. Per Velykas kambaryje rodomi tradiciniai šventiniai pietūs, o kieme vyksta pjūtės pabaigtuvių linksmybės, dirbtuvės ir kopūstų raugimas.
Daržinė iš Miedary kaimo (XIX amžius)Šiaudais dengta XIX amžiaus daržinė atkeliavo iš Miedary kaimo netoli Tarnowskie Góry ir kartu su troba iš Panewniki gyvenvietės priklauso vidutiniškai pasiturinčio ūkininko sodybai. Daržinėje ant klojimo kuldavo grūdus, o šiandien Panewniki sodyba yra pjūtės pabaigtuvių linksmybių, dirbtuvių ir kaimo šokių vieta.
Klebonijos klėtis iš Warszowice (XVIII amžius)XVIII amžiaus klebonijos klėtis priklausė Warszowice parapijai ir buvo pirmasis į muziejų perkeltas paminklas: jos surinkimas baigtas 1964 metų lapkritį. Šiandien joje veikia interaktyvi paroda „Młynarstwo“ (Malūnininkystė), kurioje galite patys susimalti grūdų girnomis ir pamatyti, kaip veikia arpas. Ji stovi malūnininko sodyboje šalia malūno iš Imielino.
Vežimų pašiūrė iš Kobiór (XIX amžiaus pirma pusė)Pirmosios XIX amžiaus pusės vežimų pašiūrė kilusi iš Kobiór kaimo ir priklauso malūnininko sodybai, šalia daržinės iš Grzawa kaimo. Į muziejų ji perkelta 1969 metais, o po 2000 metų gaisro dėl žaibo, kuris apėmė ir daržinę iš Grzawa, buvo rekonstruota.
Aštuonkampė daržinė iš Kobiór (1840)Aštuonkampio plano 1840 metų daržinė kilusi iš Kobiór kaimo Pszczynos krašte ir priklauso vidutiniškai pasiturinčio valstiečio sodybai su troba iš Krasy kaimo. Ji turi aukštą šiaudinį stogą ir plačius vartus, pro kuriuos įvažiuodavo vežimai su grūdais.
Troba iš Krasy (apie XIX amžiaus vidurį)Šiaudais dengta troba, pastatyta apie XIX amžiaus vidurį, kilusi iš Krasy kaimo ir yra vidutiniškai pasiturinčio valstiečio sodybos namas. Sodybai priklauso aštuonkampė daržinė ir šieno pašiūrė iš Kobiór bei tvartas iš Kamionka kaimo. Viduje įrengta stalių dirbtuvė, o prie trobos muziejuje dirbantys staliai rodo savo darbą.
Šieno pašiūrė iš Kobiór (XVIII amžiaus pabaiga)Žema XVIII amžiaus pabaigos šieno pašiūrė kilusi iš Kobiór kaimo Pszczynos krašte ir priklauso vidutiniškai pasiturinčio valstiečio sodybai su troba iš Krasy kaimo. Joje laikydavo šieną gyvuliams žiemai. Ji dengta šiaudiniu stogu, kaip ir kiti šios sodybos pastatai.
Aštuonkampė daržinė iš Grzawa (XIX amžiaus pirma pusė)Aštuonkampio plano pirmosios XIX amžiaus pusės daržinė kilusi iš Grzawa kaimo ir priklauso malūnininko sodybai šalia malūno iš Imielino. Į muziejų ji perkelta 1969 metais, o po 2000 metų gaisro dėl žaibo rekonstruota. Viduje veikia paroda „Powozy i pojazdy konne“ (Karietos ir arklių traukiamos transporto priemonės).
Tvartas iš Kamionka (apie XIX amžiaus vidurį)Šiaudais dengtas tvartas, pastatytas apie XIX amžiaus vidurį, kilęs iš Kamionka, dabar Mikołówo miesto dalies, ir priklauso vidutiniškai pasiturinčio valstiečio sodybai su troba iš Krasy kaimo. Jame laikydavo ūkio gyvulius. Šalia stovi aštuonkampė daržinė ir šieno pašiūrė iš Kobiór, kurios kartu su troba sudaro sodybą.
Tvartas iš Kobiór (apie XIX amžiaus vidurį)Šiaudais dengtas tvartas, pastatytas apie XIX amžiaus vidurį, kilęs iš Kobiór kaimo Pszczynos krašte ir priklauso turtingo valstiečio sodybai iš Frydek kaimo. Jame laikydavo ūkio gyvulius. Jis stovi prie kiemo kartu su troba, daržine iš Brzeźce, pašiūrėmis iš Kryry, šieno pašiūre ir šuliniu iš Łąka kaimo.
Šulinys iš Łąka (XIX amžius)Medinis XIX amžiaus šulinys kilęs iš Łąka kaimo Pszczynos krašte ir stovi turtingo valstiečio sodybos iš Frydek kaimo kieme. Jis turi medinį rentinį su rankena ir gontų stogelį. Tai vienas iš kelių šulinių; kiti stovi, be kita ko, prie malūno iš Imielino ir sodyboje iš Łazy kaimo.
Šieno pašiūrė iš Kobiór (XIX amžiaus pirma pusė)Pirmosios XIX amžiaus pusės pašiūrė kilusi iš Kobiór kaimo Pszczynos krašte ir priklauso turtingo valstiečio sodybai iš Frydek kaimo. Ji turi aukštą, statų šiaudinį stogą, o joje laikydavo šieną sodybos gyvuliams. Ji stovi prie kiemo, šalia šulinio iš Łąka ir daržinės iš Brzeźce.
Pašiūrės iš Kryry: vežimams ir įrankiams (apie XIX amžiaus vidurį)Dvi šiaudais dengtos pašiūrės, pastatytos apie XIX amžiaus vidurį, kilusios iš Kryry kaimo Pszczynos krašte ir stovi viena šalia kitos turtingo valstiečio sodyboje iš Frydek kaimo. Vienoje laikydavo vežimus, kitoje žemės ūkio įrankius. Lankydamiesi galite pažvelgti į abi pašiūres.
Vežimų pašiūrė iš Ligota (XIX amžiaus pirma pusė)Šiaudais dengta pirmosios XIX amžiaus pusės pašiūrė vežimams ir žemės ūkio įrankiams kilusi iš Ligota kaimo Bielsko apskrityje ir priklauso turtingo valstiečio sodybai iš Goleszów. Viduje stovi vežimai ir vežimėliai, kadaise naudoti valstiečių ūkiuose. Pakeitus šiaudinį stogą, pašiūrė vėl atverta lankytojams.
Daržinė iš Ustrońio (apie XIX amžiaus vidurį)Medinė daržinė, pastatyta apie XIX amžiaus vidurį, kilusi iš Ustrońio Cieszyno Silezijoje ir priklauso vidutiniškai pasiturinčio valstiečio sodybai su troba iš Bażanowice ir kalve iš Zamarski. Ji turi statų gontų stogą su lentomis apkaltu frontonu. Daržinėje laikydavo javų pėdus ir šieną.
Piemenų kompleksas iš Brennos: avių pašiūrės ir trobelė (XIX amžius)Piemenų pastatai iš Brennos rodo, kaip Silezijos Beskiduose buvo ganomos avys. Čia yra dvi avių pašiūrės, iš Bukowy Groń ir Stary Groń, XIX amžiaus piemenų trobelė iš Mała Orłowa ir avių aptvaras, vadinamas koszor. Prie pašiūrių dažnai ganosi muziejaus avių banda, o edukacinių pasivaikščiojimų metu galite užeiti į trobelę ir pasiklausyti apie piemenų darbą.