Parako bokštas (Prašná brána) ★1475 metų gotikiniai vartai miesto negynė: už Senamiesčio sienų tada jau buvo Naujamiestis, todėl bokštas pastatytas reprezentacijai, šalia karališkojo dvaro. Užbaigtas jis tik XIX amžiaus pabaigoje. Jo aukštis 65 metrai, o į apžvalgos galeriją 44 metrų aukštyje veda 186 laiptai. Pavadinimą gavo todėl, kad vėliau jame buvo laikomas parakas. Čia prasideda Karališkasis kelias, kuriuo karūnavimo procesijos keliaudavo iki pat Hradčanų.
Miesto namai (Obecní dům) ★Garsiausias Prahos secesinis pastatas stovi Karališkojo dvaro vietoje, kuriame nuo 1383 metų daugiau nei šimtą metų gyveno Čekijos karaliai. Dabartinis pastatas atidarytas 1912 metais kaip reprezentacinis miesto salonas. Atkreipkite dėmesį į mozaiką virš įėjimo ir puošnius balkonus; interjerus puošė geriausi Čekijos menininkai, tarp jų Alfonsas Mucha. Viduje yra Smetanos salė, kurioje kasmet koncertu „Mano tėvynė“ atidaromas festivalis „Prahos pavasaris“.
Luomų teatras (Stavovské divadlo) ★Klasicistinis grafo Nostitzo teatras pastatytas vos per dvejus metus, 1781-1783 metais. Tai vienintelis išlikęs teatras, kuriame pasirodė Volfgangas Amadėjus Mocartas: 1787 metais jis čia dirigavo specialiai Prahai parašytos operos „Don Žuanas“ premjerai. Šiandien teatras yra viena iš Nacionalinio teatro scenų. Priešais įėjimą stovi tuščio apsiausto skulptūra, primenanti šios operos Komandoro personažą.
Dievo Motinos prieš Tyną bažnyčia ★Du smailūs, aštuoniasdešimties metrų aukščio šios bažnyčios bokštai yra vienas iš Prahos simbolių. Ji statyta nuo XIV amžiaus vidurio iki XVI amžiaus pradžios. Nuo aikštės pusės ją užstoja du namai, tarp jų Tyno mokykla, todėl į įėjimą veda siauras praėjimas po arkadomis. XV amžiuje tai buvo pagrindinė husitų bažnyčia. Viduje palaidotas astronomas Tycho Brahe, dirbęs Prahoje imperatoriaus Rudolfo II dvare.
Senamiesčio rotušė ir orlojus ★Rotušė įkurta 1338 metais, pirmoji Čekijoje. Ant pietinės bokšto sienos kabo orlojus, viduramžių astronominis laikrodis, pirmą kartą paminėtas 1410 metais. Ciferblatas rodo keturias laiko rūšis, Saulės ir Mėnulio padėtį bei zodiako ženklus, o žemiau yra kalendoriaus diskas. Kiekvieną valandą, nuo ryto iki vakaro, langeliuose virš ciferblato praeina apaštalai, o Mirtis skambina varpeliu. Ateikite keliomis minutėmis anksčiau, nes po laikrodžiu susidaro spūstis.
Senoji-naujoji sinagoga ★Viena seniausių veikiančių sinagogų pasaulyje ir seniausias Josefovo, buvusio žydų miesto, pastatas. Ji pastatyta XIII amžiaus antrojoje pusėje, ir pamaldos čia vyksta iki šiol. Pavadinimą gavo todėl, kad iš pradžių buvo Naujoji mokykla, o kai pastatyta dar viena, tapo Senąja-naująja. Būdingas plytinis dantytas frontonas. Legenda pasakoja, kad rabinas Liovas palėpėje paslėpė molinį Golemą, kurį anksčiau nulipdė ir atgaivino.
Klementinum ★Buvusi jėzuitų kolegija yra antras pagal dydį pastatų kompleksas Prahoje po Prahos pilies. Šiandien joje įsikūrusi Čekijos nacionalinė biblioteka. Ji garsi baroko bibliotekos sale ir observatorija Astronomijos bokšte: orų matavimai čia sistemingai atliekami nuo 1775 metų, tai ilgiausia nepertraukiama serija Vidurio Europoje. Į biblioteką ir bokštą įleidžiama su gidu, su atskiru bilietu.
Senamiesčio tilto bokštas ★Gotikinį bokštą kartu su tiltu pastatė Peteris Parleris, Šventojo Vito katedros architektas. Jis sumanytas kaip triumfo arka karūnavimo kelyje: Senamiesčio pusėje jį puošia Karolio IV, jo sūnaus Vaclovo IV ir Čekijos šventųjų globėjų statulos. Jis laikomas vienu gražiausių gotikinių statinių Europoje. Iš viršutinės galerijos matyti visas tiltas, Malá Strana ir Hradčanai.
Malá Stranos tilto bokštai ★Malá Stranos pusėje tiltą užbaigia du skirtingi bokštai, sujungti gotikiniais vartais. Žemesnysis, vadinamas Juditos bokštu, yra senesnis už Karolio tiltą: jis priklausė pirmajam XII amžiaus akmeniniam tiltui. Aukštesnysis pastatytas tik užbaigus naująjį tiltą. Vartai buvo atskiro miesto, Malá Stranos, įtvirtinimų dalis, o sargyba čia tikrino, kas įeina. Čia pasivaikščiojimas baigiasi, o Mostecká gatvė veda toliau į Malá Stranos aikštę.
KarolinumIstorinė Karolio universiteto, seniausio Vidurio Europoje, būstinė; universitetą 1348 metais įkūrė Karolis IV. Kolegija nuo XIV amžiaus pabaigos įsikūrusi turtingo monetų kalėjo Jano Rotlevo gotikiniuose rūmuose, kuriuos nupirko karalius Vaclovas IV. Vertingiausias yra gotikinis koplyčios erkeris, matomas iš lauko. Didžiojoje auloje studentai iki šiol imatrikuliuojami ir gauna diplomus.
Namas „Prie akmeninio varpo“Gotikinis namas aikštės kampe šimtmečiais buvo perstatinėjamas ir slėpėsi po baroko fasadu. Tik 1975-1987 metų restauracija atidengė ir atkūrė viduramžių langus bei skulptūras. Pasak tradicijos, kurį laiką čia gyveno karalius Jonas Liuksemburgietis ir Eliška Přemyslovna, o 1316 metais čia galėjo gimti jų sūnus, vėlesnis imperatorius Karolis IV. Pavadinimą namui suteikė į kampą įmūrytas akmeninis varpas. Šiandien čia rengiamos Prahos miesto galerijos parodos.
Kinskių rūmaiRožinės ir baltos spalvos rūmai su turtingais lipdiniais yra gražiausias rokoko pavyzdys aikštėje. Jie pastatyti 1755-1765 metais grafui Goltzui, o iš jo juos nupirko kunigaikštis Kinskis. Ant stogo stovi antikinių dievų statulos. Rūmuose veikė vokiečių gimnazija, kurią lankė Francas Kafka, o jo tėvas pirmame aukšte turėjo parduotuvę. Šiandien rūmai priklauso Nacionalinei galerijai.
Šventojo Mikalojaus bažnyčia SenamiestyjeBaroko bažnyčia su baltu fasadu ir žaliu kupolu pastatyta 1732-1737 metais pagal Kiliano Ignaco Dientzenhoferio projektą, sudegusios gotikinės bažnyčios vietoje. Ji stovi priešais bažnyčią prieš Tyną, kitoje aikštės pusėje. Nesupainiokite jos su garsesne Šventojo Mikalojaus bažnyčia Malá Stranoje, kurią statė ta pati architektų šeima. Viduje kabo didžiulis krištolinis sietynas, o vakarais čia vyksta koncertai.
Ispanų sinagogaJauniausia Josefovo sinagoga pastatyta 1868 metais maurų stiliumi, nuo kurio ir gavo pavadinimą. Ji stovi seniausios Prahos sinagogos, vadintos Senąja mokykla, vietoje. Paauksuotas, spalvingas interjeras primena Alhambrą Granadoje. Šalia sinagogos stovi neįprastas Franco Kafkos paminklas: mažas rašytojas sėdi ant tuščio kostiumo be galvos pečių.
RudolfinumNeorenesansinis pastatas prie Vltavos pastatytas 1876-1881 metais kaip daugiafunkcis kultūros namas su koncertų sale ir parodų salėmis. Pavadinimą gavo sosto įpėdinio erchercogo Rudolfo garbei. Šiandien čia įsikūrusi Čekijos filharmonija, o Dvoržako salėje vyksta svarbiausi festivalio „Prahos pavasaris“ koncertai. Ant atikos stovi didžiųjų kompozitorių statulos.
Betliejaus koplyčiaKoplyčia įkurta 1391 metais pamokslams čekų kalba, ir būtent čia mokė Janas Husas. XVIII amžiuje ji sunyko, o 1786 metais buvo didžiąja dalimi nugriauta. Atstatyta XX amžiaus 50-aisiais metais kaip husitizmo paminklas, remiantis išlikusiomis sienomis ir senaisiais raižiniais. Būdingi du aukšti frontonai aikštės pusėje. Šiandien tai Čekijos technikos universiteto iškilmių aula.