Pomeranijos kunigaikščių pilis ★Grifų, Pomeranijos kunigaikščių, rezidencija ant kalvos virš Oderio. Akmeninis namas čia iškilo 1346 metais, o renesansinę išvaizdą pilis įgijo 1573-1582 metais, valdant kunigaikščiui Jonui Frydrichui. Kieme vyksta koncertai, viduje veikia muziejus, kino teatras ir Opera pilyje, o kriptoje ilsisi Pomeranijos kunigaikščių sarkofagai.
Mergelių bokštas ★Gotikinis XIV amžiaus bokštas, paskutinė miesto sienų liekana prie Oderio. Pavadinimas kilęs nuo Mergelių vartų, kurie vedė į cistersių vienuolių moterų vienuolyną, o antrasis pavadinimas, Septynių apsiaustų bokštas, siejamas su siuvėjų cechu, kuris mokėjo už jo išlaikymą. Legenda gi pasakoja apie septynis apsiaustus, pasiūtus kunigaikščiui Bogislavui X. Bokštas yra vienas Ščecino simbolių.
Senamiesčio rotušė ir Šieno turgus ★Gotikinė XV amžiaus rotušė Šieno turgaus aikštėje. 1570 metais čia posėdžiavo taikos kongresas, užbaigęs Švedijos ir Danijos karą. Atkreipkite dėmesį į žalias ir juodas glazūruotas plytas ant frontono. Karo metu sugriauta, atstatyta 1972-1975 metais, dabar joje įsikūręs Ščecino istorijos muziejus, o gotikiniame rūsyje restoranas.
Šventojo Jokūbo arkikatedra bazilika ★Gotikinė plytų katedra, statyta XIV ir XV amžiuje, be kita ko, meistro Hinricho Brunsbergo. Ji yra 110 metrų aukščio ir yra antra pagal aukštį bažnyčia Lenkijoje po Licheńo bazilikos. Bokštas karo metu sudegė, o jo smailė buvo atstatyta. Į apžvalgos terasą bokšte keliamasi liftu, ištisus metus.
Karališkieji vartai ★Antrieji iš barokinių miesto vartų, 1725-1728 metų, pastatyti Prūsijai užėmus Ščeciną. Ant frontonų stovi Marsas su kardu ir skydu bei Heraklis su vėzdu ir liūto kailiu, o virš pravažiavimo Prūsijos erelis tarp šarvų, skydų ir vėliavų, kaip ant romėnų triumfo arkos.
Filharmonija ir Dialogo centras „Przełomy“ ★Balta stiklinė filharmonija su smailiais frontonais iškilo 2011-2014 metais prieškarinio Konzerthaus vietoje ir yra apdovanota daugelyje architektūros konkursų. Priešais, po Solidarumo aikšte, slepiasi Dialogo centras „Przełomy“: požeminis muziejus apie Ščecino istoriją po 1945 metų ir apie 1970 metų gruodžio protestus, kai šioje vietoje žuvo 16 žmonių.
Šventųjų Petro ir Pauliaus bažnyčia ★Seniausia kulto vieta mieste: pirmoji medinė bažnyčia čia pastatyta 1124 metais, kai į Ščeciną su misija atvyko Otonas Bambergietis. Mūrinė bažnyčia iškilo XIII amžiuje, o dabartinis korpusas XV amžiuje. Ant išorinių sienų paieškokite maskaronų, tai yra akmeninių veidų, neva viduramžių Ščecino gyventojų.
Loitzų namasVėlyvosios gotikos bankininkų Loitzų namas, pastatytas 1539-1547 metais. Šeima valdė didžiausią miesto banką, tačiau kai Brandenburgo kurfiurstas Joachimas II negrąžino paskolų, bankrutavo ir pabėgo į Vyslos deltą. Vėliau čia veikė konditerija, o dabar dailės licėjus. Atkreipkite dėmesį į įstrižus laiptinės bokšto langus.
Uosto vartaiBarokiniai 1725-1727 metų vartai, anksčiau vadinti Berlyno vartais, nes iš čia prasidėjo kelias į Berlyną. Lotyniškas užrašas primena, kad Prūsijos karalius Frydrichas Vilhelmas I nupirko Ščeciną iš švedų už du milijonus talerių. Virš užrašo matyti miesto panorama ir Oderio dievas. Karo metu puošnūs frontonai buvo paslėpti Arkonos miške, o rasti 1957 metais.
Pomeranijos luomų seimo rūmaiBarokinis 1726-1729 metų pastatas, pastatytas Pomeranijos žemės luomų seimeliui. Virš įėjimo Pomeranijos herbas, aukščiau Prūsijos karaliaus herbas su Apdairumo ir Teisingumo skulptūromis: herbų išdėstymas turėjo parodyti, kas čia valdo. Dabar tai Nacionalinio muziejaus padalinys su senojo meno galerija.