Podchorążówka (Didžioji oficina) ★Čia pradedate: Podchorążówkoje yra pagrindinė Łazienki kasa, muziejaus parduotuvė ir laikinosios parodos. Stanislovo Augusto laikais pastatas vadintas Didžiąja oficina: jame buvo virtuvė, sandėlis maistui ir dvariškių kambariai, o su rūmais jį jungė medinis dengtas koridorius. Nuo 1822 metų čia veikė Pėstininkų kariūnų mokykla. Būtent iš čia 1830 metų lapkričio 29 dieną išėjo Piotro Wysockio sąmokslininkai ir prasidėjo Lapkričio sukilimas.
Myślewicki rūmai ★Ankstyvojo klasicizmo rūmai Stanislovui Augustui pastatyti XVIII amžiaus 70-aisiais metais pagal Dominiko Merlinio projektą. Pavadinimas kilęs nuo buvusio Myślewice kaimo. Čia gyveno karaliaus dvariškiai, o inicialai JP virš įėjimo siejami su kunigaikščiu Józefu Poniatowskiu. Rūmuose didžiąja dalimi išlikęs originalus interjeras, įskaitant tapybą ir vieną iš dviejų Lenkijoje išlikusių XVIII amžiaus vonios kambarių. Į antrą aukštą veda statūs laiptai.
Sibilės šventykla ★Balta šventykla su jonėninių kolonų eile atrodo lyg iš akmens, bet pastatyta vien iš medžio. Ji iškilo 1822 metais, tikriausiai pagal Jakubo Kubickio projektą, antikinių šventyklų pavyzdžiu. Įėjimą saugo du ketiniai liūtai, stilizuoti kaip egiptietiški sfinksai. Šalia stovi baltas marmurinis kūgis Omfalas, tai yra pasaulio bamba, graikų menininkės Christinos Papageorgiou 2013 metų kūrinys.
Vandens bokštas ★Apvalus statinys rinko vandenį iš aplinkinių šaltinių ir juo aprūpindavo Rūmus ant salos bei netoliese esantį fontaną. Stanislovo Augusto laikais jis turėjo plytų sienas ir buvo vadinamas Bokštu arba Apvaliuoju. Dabartinę išvaizdą jam 1823 metais suteikė Chrystianas Piotras Aigneris, pasirinkęs pavyzdžiu romėnų Cecilijos Metelos kapavietę: viršuje juosia frizas iš jaučių kaukolių ir vaisių girliandų. Viduje vasarą veikia paroda apie tai, kaip į Łazienki buvo atvedamas vanduo.
Senoji oranžerija ir Karališkasis teatras ★Ilgas 1785-1788 metų pastatas, suprojektuotas Dominiko Merlinio, buvo skirtas apelsinmedžiams žiemoti; vasarą jie puošė sodus. Jo sparne yra Karališkasis teatras, vienas iš kelių Europoje išlikusių originalių XVIII amžiaus rūmų teatrų, su ant sienų nutapytomis ložėmis, pilnomis žiūrovų. Buvusioje oranžerijoje veikia Karališkoji skulptūrų galerija, o pastate yra ir kasa. Iš sodo pusės prie įėjimo nepateksite.
Baltasis namas ★Pirmasis pastatas, kurį Stanislovas Augustas Łazienki parke pastatė nuo pamatų, apie 1774 metus, greičiausiai pagal Dominiko Merlinio projektą. Šioje vasaros viloje gyveno karaliaus seserys, o 1801-1804 metais būsimasis Prancūzijos karalius Liudvikas XVIII. Interjerus puošia pirmieji Lenkijoje tapyti groteskai, o antrame aukšte yra Karališkoji grafikos kolekcija. Namas iš visų pusių atrodo vienodai, įėjimas yra priešais fontaną. Atviras vasarą.
Rūmai ant salos ★Stanislovo Augusto vasaros rezidencija stovi dirbtinėje saloje tarp dviejų tvenkinių. XVII amžiaus pabaigoje čia buvo baroko stiliaus maršalkos Lubomirskio Pirties paviljonas, nuo kurio kilęs Łazienki pavadinimas. Karalius jį perstatė į klasicistinius rūmus ir vasarą čia rengdavo garsiuosius ketvirtadienio pietus. 1944 metais vokiečiai padegė interjerus ir išgręžė sienose skyles dinamitui, bet rūmų nesusprogdino. Viduje yra Karališkoji paveikslų galerija.
Senoji sargybinėNedidelis paviljonas prie Šiaurinio tvenkinio, už Rūmų ant salos. Jis pastatytas 1791-1792 metais pagal Jano Chrystiano Kamsetzerio projektą kaip sargybinė: čia budėjusi sargyba stebėjo atvykstančius pagrindiniu keliu į rūmus ir rūpinosi karaliaus saugumu. Paprastas, griežtas tūris primena senovės Graikijos architektūrą. Šiandien muziejus čia turi kūrybinę erdvę vaikams ir suaugusiesiems.
ErmitažasErmitažas, tai yra atsiskyrėlio buveinė, yra vienas seniausių Łazienki pastatų. Jis čia stovėjo jau XVII amžiaus pabaigoje, kai maršalka Stanisławas Herakliuszas Lubomirskis ateidavo į šią ramią, miškingą vietą skaityti, rašyti ir apmąstyti. Po gaisro Stanislovo Augusto valdymo pradžioje jį atstatė Dominikas Merlinis, o 1777 metais jame apsigyveno prancūzė Henrietta Zofia Lhullier, karaliaus draugė, sakoma, būrėja.
Buvusi užeigaTrapecijos plano dvaras, dar vadinamas Austerija, greičiausiai pastatytas XVIII amžiaus 70-aisiais metais, o XIX amžiaus antroje pusėje jam pristatytas aukštas. Šiandien jame įsikūrę muziejaus biurai ir Muziejaus sargyba, todėl į vidų neinama. Pažvelkite į įėjimą iš pietų pusės: duris supa portalas su dvigubomis piliastromis, vainikuotas baliustrada su rutuliais.
Kubickio arklidėsKlasicistinės arklidės ir vežiminės pastatytos 1825-1826 metais pagal Jakubo Kubickio projektą. Čia buvo vietos 48 arkliams ir aštuonioms arklių traukiamoms transporto priemonėms, o šienas laikytas palėpėje ir mėtomas žemyn pro angas su dangčiais, kurios išliko iki šiol. Pastate yra kasa ir dvi parodos: vežiminė su arklių traukiamų transporto priemonių ir pakinktų kolekcija bei Karališkoji audimo manufaktūra su XIX amžiaus žakardinėmis staklėmis.
Kantonistų kareivinėsPaprastas klasicistinis 1826-1828 metų pastatas stovi pietinėje buvusio Łazienki palivarko dalyje. Senuose dokumentuose jis dar vadintas Invalidų kareivinėmis arba Sodininko nameliu. Šiandien čia veikia Medžioklės ir jojimo muziejaus nuolatinės ir laikinosios parodos; šis muziejus nuo 2018 metų yra Karališkojo Łazienki muziejaus padalinys.
Naujoji palmių oranžerijaĮstiklintas paviljonas tarp Kantonistų kareivinių ir hipodromo. Jame veikia Ekologinio švietimo centras, kuriame muziejus rengia gamtos užsiėmimus, pavyzdžiui, susitikimus su gamta vaikams nuo 4 metų ir suaugusiesiems bei dirbtuves apie paukščius. Įprastai pastatas uždarytas ir atidaromas tik užsiėmimams, todėl jei norite užeiti, iš anksto pasižiūrėkite kalendorių muziejaus svetainėje.
Naujoji oranžerijaIlgas pastatas su įstiklinta pietine siena pastatytas 1860-1861 metais pagal Adamo Adolfo Loewe ir Józefo Orłowskio projektą. Šaltomis dienomis jame saugoti apelsinmedžiai ir egzotiniai augalai, tarp jų magnolijos, mirtos, granatmedžiai ir kiparisai. Fasado vidurį puošia Vertumno ir Pomonos, metų laikų ir sodų dievybių, statulos. Šiandien čia veikia restoranas, o priešais pastatą stovi Adamo Myjako saulės laikrodis.
Egipto šventyklaEgipto šventyklos stiliaus paviljonas stovi ant pylimo, vienintelės išlikusios Lubomirskio įtvirtinimų dalies; jie supilti aplink Varšuvą 1770 metais apsisaugoti nuo maro epidemijos. Įėjimą remia keturios kolonos su lotoso žiedų formos kapiteliais, o liūtai iš nasrų spjaudo vandenį. Viduje kadaise nokdavo figos. Stogas kartu yra tiltas per tvenkinį, todėl kalbama ir apie Egipto tiltą, o virš jo stovi obeliskas su hieroglifais.
Naujoji sargybinėŠioje vietoje 1779-1780 metais iškilo paviljonas žaidimui Trou-Madame, kuriame diskai buvo ridenami į specialius vartelius. Vėliau čia veikė rūmų Mažasis teatras, vadintas Komedyalnia, o 1830 metais Jakubas Kubickis jį perstatė į sargybinę. Karinę praeitį primena šalmuotų sargybinių kaukės ir bareljefai su ginklų pluoštais virš langų. Šiandien čia veikia kavinė.