Vėjo malūnas iš Grotowice kaimo (XIX amžiaus pirmoji pusė) ★Vėjo malūnas iš Grotowice kaimo, pastatytas XIX amžiaus pirmojoje pusėje, yra stulpinis malūnas, tai yra vėjo malūnas, kuris visas buvo sukamas ant pagrindo, kad sparnai atsigręžtų į vėją. Jo karkasinės sienos apkaltos vertikaliomis lentomis, o malksnų stogas sparnų pusėje turi pusvalmį. Prie įėjimo veda lauko laiptai, o viduje yra originalūs malūno įrenginiai.
Vėjo malūnas iš Dobrzeń Wielki kaimo (1734 metai) ★Vėjo malūnas iš Dobrzeń Wielki kaimo yra stulpinis malūnas, pastatytas 1734 metais Pokój kaime. 1885 metais jis perkeltas į Dobrzeń Wielki, o XIX amžiaus pabaigoje perstatytas. Muziejuje jis stovi ant dirbtinės kalvos, supiltos statant muziejų. Viduje beveik visiškai išliko seni malūno įrenginiai, o prie durų veda lauko mediniai laiptai.
Svirnas iš Domaszowice kaimo (1754 metai) ★Svirnas iš Domaszowice kaimo pastatytas 1754 metais. Tai dviaukštis rentinis pastatas su galerija, stačiakampio plano, malksnų stogu, kurio platus karnizas išsikiša virš galerijos. Skydas apkaltas įstrižai eglute sudėtomis lentomis.
Troba iš Kup kaimo: siuvėjo dirbtuvė (1844 metai) ★Troba iš Kup kaimo pastatyta 1844 metais. Tai plataus fasado namas, dengtas malksnomis, jo skydai apkalti įstrižai eglute sudėtomis lentomis. Priemenėje, virtuvėje, troboje ir dviejose kamarose atkurti tarpukario laikų namai ir kaimo siuvėjo, priklausiusio cechui, dirbtuvė.
Troba iš Antoniów kaimo, malūnininko namas (XVIII ir XIX amžius) ★Troba iš Antoniów kaimo stovėjo jau 1840 metais, kai iš dalies sudegė, ir tai primena užrašas „gebrand 1840“ ant sijos. Prieš Antrąjį pasaulinį karą, kuriant Turavos ežerą, visa troba buvo perstumta 50 metrų, kad jos neužlietų vanduo. Tai vienintelė muziejaus troba su veranda virš įėjimo, vadinamąja lauba. Viduje yra juodasis kambarys, įrengtas kaimiškai, ir baltasis kambarys pagal miesto madą.
Vandens malūnas iš Siołkowice Stare kaimo (1832 metai) ★Malūnas Siołkowice Stare kaime minimas jau 1566 metais, o 1832 metais jis perkeltas 250 metrų pasroviui, kad būtų geriau išnaudotas vandens kritimas. Labiausiai krinta į akis medinis 4,7 metro skersmens ratas, kuris suko visą mechanizmą. Viduje yra originalūs įrenginiai, papildyti dalimis iš neveikiančio Bierkowice malūno. Malūnas stovi prie muziejuje iškasto kanalo.
Troba iš Budkowice kaimo (1812 metai) ★Troba iš Budkowice kaimo pastatyta 1812 metais iš rąstų ir uždengta šiaudais. Pereinamoji priemenė dalija ją į dvi dalis. Dešinėje yra buvusi ūkinė dalis su vieta arkliui ir mažu tvarteliu, kur dabar rodomi smulkūs amatai, kuriais vertėsi šeimininkai. Kairėje yra kambarys su neįprasta duonkepe krosnimi, kurios pakura yra kamine priemenėje.
Kluonas iš Podlesie kaimo: paroda „Głos mają ryby“ (XIX amžiaus vidurys) ★Kluonas iš Podlesie kaimo, pastatytas XIX amžiaus viduryje, iš išorės atrodo kaip seniau: karkasinė konstrukcija ir dvišlaitis čerpių stogas. Viduje pritaikyti modernūs sprendimai, nes pastate rengiamos parodos ir edukaciniai užsiėmimai. Čia veikia nuolatinė ekspozicija „Głos mają ryby“ (Žodis žuvims), susijusi su žvejo sodyba. Paroda skleidžia garsus, kurie gali trukdyti dirgikliams jautriems žmonėms.
Troba iš Turze kaimo (1814 metai) ★Troba iš Turze kaimo pastatyta 1814 metais iš rąstų su stulpinės konstrukcijos elementais ir uždengta nendrėmis. Tai žvejo sodybos namas iš Koźle ir Racibórz regiono. Vidus įrengtas taip, kaip tarpukariu gyveno upės žvejo šeima iš Kędzierzyn-Koźle ir Racibórz apylinkių: su to meto baldais, rakandais ir daugybe smulkmenų.
Svirnas iš Głogówek miestelio: margučių paroda (XIX amžiaus pradžia) ★Svirnas iš Głogówek miestelio, pastatytas XIX amžiaus pradžioje, yra kupolinio tipo, rentinės ir stulpinės konstrukcijos, iš išorės aplipdytas moliu, todėl baltas. Malksnų stogas su pusvalmiu nesujungtas su pastato korpusu. Viduje veikia nuolatinė paroda „Krucha sztuka, czyli od kurzego jaja do opolskiej kroszonki“ (Trapus menas, arba nuo vištos kiaušinio iki Opolės margučio) apie Velykų kiaušinių marginimo tradiciją.
Įėjimo vartai iš Brzezinki kaimo (1753-1754 metai, kopija) ★Vartai iš Brzezinki kaimo yra 1753 ir 1754 metų vartų dalies kopija. Jie pastatyti 1971 metais, kad sezono metu aptarnautų turistus. Jie stovi svirnų grupėje prie Wrocławska gatvės, o jų du statūs malksnomis dengti skydai ir mediniai lankai matyti jau iš toli.
Palivarko svirnas iš Sławięcice kaimo (XVIII ir XIX amžius) ★Palivarko svirnas iš Sławięcice kaimo yra didžiausias muziejaus rinkinio pastatas. Sienos mišrios, rentinės ir stulpinės, konstrukcijos, o visą pastatą dengia laužytas mansardinis malksnų stogas. Viduje yra du aukštai ir dvi naudojamos pastogės, o dabar ir nuolatinė paroda apie žemdirbystę Silezijos kaime nuo 1850 iki 1945 metų.
Troba iš Dąbrówka Dolna kaimo (1827 metai) ★Troba pastatyta 1827 metais, ką patvirtina ilgas užrašas ant lubų sijos su fundatoriaus ir dailidės vardais. Plataus namo viduryje stovi kaminas, kuris tarnavo ir kaip rūkykla. Juodajame kambaryje daugiausia vietos užima virimo ir duonkepė krosnis, o šventiniame baltajame kambaryje stovi staklės lininiam audeklui austi. Vaikai gali susirasti šuniuko formos batų nusiautuvą ir stiklinę musių gaudyklę.
Troba iš Kamieniec kaimo (1745 metai, perstatyta 1797 metais) ★Troba iš Kamieniec kaimo pastatyta 1745 metais, o perstatyta 1797 metais. Šis plataus fasado namas turi priemenę, kambarį ir kamarą bei aukštą stogą, lygiai dengtą šiaudais, su vertikaliomis lentomis apkaltais skydais. Įranga atitinka vidutiniškai pasiturintį XIX amžiaus vidurio ūkį. Muziejuje ji pastatyta dar prieš jo atidarymą 1970 metais.
Troba iš Karmonki Nowe: parduotuvė ir karčema (XIX amžiaus pradžia) ★Šioje XIX amžiaus pradžios troboje iš Karmonki Nowe kaimo įrengtos dvi tarpukario ekspozicijos: kaimo parduotuvė ir karčema. Čia yra originalūs baldai, prekių reklamos, baro prekystalis ir žaidimų stalas su vadinamuoju grybuku. Virš įėjimo kabo parduotuvės iškaba, o prieš trobą stovi balandinė.
Troba iš Sternalice: kaimo mokykla (1859 metai) ★Ardant šią trobą, ant vienos sijos buvo rastas užrašas „Fundator Strzelczok 1859”. Šiandien joje įrengta senoji kaimo mokykla: klasėje stovi seni suolai ir katedra, o ant sienų kabo žemėlapiai ir lentelės. Kitoje dalyje yra mokytojo butas su kambariu ir maža virtuve. Priemenėje išliko arkinis kaminas su ugniaviete ir rūkykla, o prieš namą žydi darželiai.
Kalvė iš Ziemiełowice (1726 metai) ★Kalvė iš Ziemiełowice buvo pastatyta 1726 metais, kaip byloja užrašas ant durų sąramos. Ji turi rąstines sienas ir gontų stogą, į priekį išsikišusį ant trijų stulpų ir sudarantį erdvų prieangį. Viduje yra plytinis žaizdras, dumplės, priekalai, aukštas kalvio ragas, taip pat kūjai ir replės iš XIX ir XX amžių sandūros. Kartais čia girdėti, kaip kalamas metalas.
Troba iš Radłów, vadinamoji ligoninė (1823 metai) ★Troba iš Radłów, vadinama ligonine, buvo pastatyta 1823 metais iš eglės ir kėnio rąstų ir uždengta šiaudais. Interjeras rodo XX amžiaus 20-ųjų metų kaimo namus, kai kaimo modernizacija keitė būstų išplanavimą ir įrangą, ypač po 1924 metų. Troba muziejuje atsirado dar prieš jo atidarymą 1970 metais.
Bažnyčia iš Gręboszów (1613 metai) ★Medinę bažnyčią, perkeltą iš Gręboszów, 1613 metais pastatydino kaimo savininkas. Ji pastatyta iš maumedžio rąstų, o stulpinės karkasinės konstrukcijos bokštas vėliau pristatytas iš vakarų pusės. Tai vienanavė bažnyčia be atskiros presbiterijos, būdinga evangelikų šventovėms. Į muziejų ji atkeliavo dalimis 1973 metais, o viduje verta pamatyti Šventosios Kotrynos Aleksandrietės altorių ir XVII amžiaus pradžios sakyklą.
Sodo pavėsinė iš Sławięcice kaimo (apie 1800 metus)Pavėsinė iš Sławięcice kaimo pastatyta apie 1800 metus ir yra senosios mažosios sodo architektūros pavyzdys. Ji turi du rentinius aukštus ir keturšlaitį stogą. Į pastatą veda du įėjimai: apatinis ir viršutinis, į galeriją, į kurią lipama mediniais laiptais. Ji stovi prie takelio netoli įėjimo pastato.
Kluonas iš Dąbrówka Dolna kaimo malūnininko sodyboje (XIX amžiaus vidurys)Tai vienintelis muziejaus kluonas su malksnų stogu. Jis pastatytas iš rąstų XIX amžiaus viduryje ir turi dvi šalines bei vieną klojimo aslą. Šalinėse rodomi senos aliejinės įrenginiai, o ant aslos stovi dvikinkė brička. Kluonas priklauso malūnininko sodybai.
Svirnas iš Ligota Górna kaimo (XVIII ir XIX amžius)Svirnas iš Ligota Górna kaimo turi galeriją, būdingą šiaurinei Opolės Silezijos daliai. Du aukštus dengia šiaudinis stogas, o į viršutinį aukštą veda prieangis iš šoninės sienos pusės. Viduje veikia kaimo ūkyje naudotų daiktų ir padargų paroda.
Troba iš Kozuby kaimo (1850 metai)Troba iš Kozuby kaimo pastatyta 1850 metais iš rąstų ir uždengta šiaudais. Vidus padalytas į priemenę, du kambarius ir tris kamaras, įrengtas kaip XX amžiaus 50-ųjų metų kaimo namas, todėl čia lengva palyginti, kaip gyveno seneliai, su senesnėmis trobomis. Muziejuje ji pastatyta 1971 metais.
Pašiūrė iš Bogacica Nowa kaimo (XIX amžiaus vidurys)Pašiūrė iš Bogacica Nowa kaimo turi stulpinę konstrukciją su įleistomis lentomis ir dvišlaitį šiaudinį stogą. Viduje rodomos XIX amžiaus girnos, grūstuvės ir rankiniai presai aliejui iš augalų spausti. Prie įėjimo guli seni girnų akmenys.
Kluonas iš Dąbrówka Dolna kaimo mažažemio sodyboje (XIX amžiaus vidurys)Kluonas iš Dąbrówka Dolna kaimo, pastatytas XIX amžiaus viduryje, yra rentinis ir dengtas šiaudais. Jis turi vieną šalinę ir klojimo aslą, o įvažiuoti į jį galima tik iš kiemo pusės, pro dvivėres duris. Viduje rodomi nedidelio ūkio padargai ir mašinos, tarp jų maniežo varoma kuliamoji.
Gyvulių tvartas iš Turze kaimo (1910 metai, rekonstrukcija)Ūkinis pastatas iš Turze kaimo yra 1910 metų pastato rekonstrukcija ir stovi žvejo sodyboje. Po dvišlaičiu nendriniu stogu, kurio kraigas yra dviejų lygių, telpa trys dalys: karvidė, sujungta su arklide, maža kiaulidė ir pravažiuojama vežiminė. Sienose derinama rentinė ir stulpinė konstrukcija su įleistomis lentomis.
Svirnas iš Przewóz kaimo (XIX amžiaus vidurys)Nedidelio svirno iš Przewóz kaimo tūris tik 66 kubiniai metrai. Tai dviaukštis kupolinio, arba statinės, tipo rentinis svirnas, pastatytas ant akmenų, pakištų po kampais ir galinėmis sienomis. Stogas nesujungtas su pastatu, jis tik remiasi į išsikišusias sienų sijas. Svirnas priklauso žvejo sodybai.
Palivarko svirnas iš Grudynia Mała kaimo (1773 metai)Palivarko svirnas iš Grudynia Mała kaimo pastatytas 1773 metais mišrios, rentinės ir stulpinės, konstrukcijos. Jis turi du aukštus, naudojamą pastogę ir keturšlaitį malksnų stogą. Verta atidžiau apžiūrėti pusapvales dvigubas duris su išlikusiais kalviškais apkaustais. Dabar čia rengiamos laikinos parodos.
Svirnas iš Sternalice kaimo (1809 metai)Tai vienintelis muziejaus svirnas su prieangiu, kurį sudaro išsikišęs stogas. Jis pastatytas 1809 metais iš pušinių rąstų ir uždengtas dvišlaičiu šiaudiniu stogu. Viduje yra viena patalpa. Verta atidžiau apžiūrėti pusapvales duris, papuoštas eglute sudėtomis lentomis.
Svirnas iš Ligota Książęca kaimo (XIX amžiaus pradžia)Svirnas iš Ligota Książęca kaimo, pastatytas XIX amžiaus pradžioje, yra kupolinio tipo, rentinis, stačiakampio plano. Viršutinės sienų dalys sudaro skliautą, ant kurio guli atskiras dvišlaitis malksnų stogelis. Sienos padengtos molio tinku, kuris kartu su stogeliu saugojo nuo gaisro. Svirnas muziejuje pastatytas dar prieš jo atidarymą 1970 metais.
Kluonas iš Dąbrówka Dolna kaimo pasiturinčio ūkininko sodyboje (XIX amžiaus vidurys)Didelis pasiturinčio ūkininko sodybos kluonas turi dvi šalines ir molio klojimo aslą, o priekyje du priestatus, rentines pašiūres. Visą pastatą dengia dvišlaitis šiaudinis stogas, o į vidų veda ant ašių besisukantys vartai. Viduje stovi XIX amžiaus pabaigos didelio ūkio mašinos: kuliamoji su maniežu iš Otmuchów, arpas iš Lewin Brzeski ir arklinė šienapjovė.
Svirnas iš Murów kaimo (XIX amžiaus vidurys)Svirnas iš Murów kaimo, pastatytas XIX amžiaus viduryje, stovi priešais trobą iš Dąbrówka Dolna kaimo. Jis turi du aukštus, naudojamą pastogę ir dvišlaitį malksnų stogą. Pirmame aukšte įrengtas senas valstiečių svirnas su XIX amžiaus ūkio rakandais, tarp jų didele šuline sviestamuše ir stovu pyragams.
Troba iš Karmonki Nowe kaimo (1876 metai)Troba iš Karmonki Nowe kaimo, pastatyta 1876 metais, yra rentinis gyvenamasis ir ūkinis pastatas. Po vienu stogu yra priemenė, kambarys, kamara ir tvartas su atskiru įėjimu, o atskiroje patalpoje amatininko dirbtuvė. Interjerai rodo XIX amžiaus pabaigos smulkaus ūkininko ūkį.
Kluonas iš Dąbrówka Łubniańska kaimo (XIX amžiaus vidurys)Kluonas iš Dąbrówka Łubniańska kaimo, pastatytas XIX amžiaus viduryje, turi rentines sienas ir dvišlaitį stogą, lygiai dengtą šiaudais, su vertikaliomis lentomis apkaltais skydais. Viduje yra viena šalinė ir molio klojimo asla, o įvažiuojama pro dvivėrius vartus, besisukančius ant ašių. Vidų užpildo seni ūkio ir žemdirbystės padargai.
Kaimo sargo troba iš Wichrów kaimo (apie 1830 metus)Ši kukli troba iš Wichrów kaimo, pastatyta apie 1830 metus, priklausė vargingam padieniui darbininkui, kuris naktimis saugojo kaimą ir buvo vadinamas wachtyrzu. Ji turi priemenę, vieną kambarį ir kamarą, o stogas lygiai dengtas šiaudais. Viduje rodomas XIX amžiaus pabaigos apstatymas.
Kiaulidė ir tvartas iš Wichrów (XVIII ir XIX amžių sandūra)Kiaulidė ir tvartas iš Wichrów kaimo, pastatyti XVIII ir XIX amžių sandūroje, susideda iš trijų atskirų dalių, sujungtų bendru keturšlaičiu šiaudiniu stogu. Jie stovi pasiturinčio ūkininko sodyboje iš Olesno apylinkių kartu su troba, kurioje įrengta parduotuvė ir karčema, svirnu ir kluonu iš Sternalice.
Mažoji kiaulidė iš Wichrów (XIX amžiaus pradžia)XIX amžiaus pradžios mažoji kiaulidė iš Wichrów kaimo turi keturšlaitį šiaudais dengtą stogą. Viduje yra dvi mažos patalpos kiaulėms su nedidele naudojama pastoge, o prieš įėjimą yra prieangis po stogu. Ji priklauso pasiturinčio ūkininko sodybai iš Olesno apylinkių, įrengtai tokiai, kokia buvo XX amžiaus 30-aisiais metais.
Kluonas iš Sternalice (XIX amžiaus pirmoji pusė)Kluonas iš Sternalice kaimo, pastatytas XIX amžiaus pirmojoje pusėje, turi išskirtinai žemas rąstines sienas ir aukštą keturšlaitį šiaudinį stogą. Dvivėriai vartai aukštesni už sienas, todėl stogo kraštas virš įėjimo aiškiai pakeltas. Viduje yra dvi šalinės ir molinė kuliamoji asla. Prieš kluoną ant aukšto stulpo stovi balandinė.
Troba iš Stary Las, numeris 65 (XVIII amžiaus pabaiga)XVIII amžiaus pabaigos troba iš Stary Las kaimo, numeris 65, jungia rąstinę gyvenamąją dalį su atramine stulpine siena frontone ir karkasinės konstrukcijos ūkinę dalį. Ji turi pereinamąją priemenę ir šiaudinį stogą. Viduje veikia nuolatinė paroda „Rytų pakraščių žmonės Opolės Silezijoje” apie šeimas, kurios po karo atvyko čia iš buvusių Rytų pakraščių.
Įvažiavimo vartai su arklide iš Stary Las (XIX amžiaus antroji pusė)XIX amžiaus antrosios pusės vartai iš Stary Las po bendru šiaudiniu stogu jungia dvi skirtingas dalis. Mediniai karkasiniai vartai turi angą vežimams ir atskirą, pusapskritimiu užbaigtą praėjimą pėstiesiems. Kita dalis yra buvusi arklidė, sumūryta iš akmens ir plytų.
Gyvenamasis ir ūkinis pastatas iš Stary Las, numeris 61 (1798 metai)Šis ilgas 1798 metų pastatas iš Stary Las po vienu stogu sujungia namą ir ūkį. Prie frontono jis turi atraminių stulpų konstrukciją, kuri perima stogo svorį virš gyvenamosios dalies, o toliau eina karkasinės sienos, užpildytos moliu. Čia yra gryčia, pereinamoji priemenė, kamara ir ūkinės patalpos, o kitoje dalyje priemenė, gryčia ir prie pastato prijungtas kluonas.
Duonkepė iš Rudziczka (1840 metai)Duonkepė iš Rudziczka pastatyta 1840 metais, karkasinės konstrukcijos, ant akmenų pamato. Tokių duonkepių stogai paprastai būdavo dengiami nedegia medžiaga, čerpėmis arba skalūnu. Į pastatą įmūryta krosnis, o kitoje dalyje yra patalpa, vadinama prieškrosniu. Virš krosnies yra maža pastogė su įėjimu frontone. Į muziejų ji atkeliavo 1989 metais.
Kluonas iš Rudziczka (1830 metai)Tai didžiausias muziejaus kluonas, pastatytas 1830 metais Rudziczkos kaime netoli Prudniko. Jo konstrukcija karkasinė: medinis karkasas, užpildytas moliu ir išbaltintas kalkėmis, o viršuje dvišlaitis šiaudinis stogas. Viduje yra trys šalinės ir dvi kuliamosios aslos, tačiau vidus naudojamas kaip sandėlis ir lankytojams neatidarytas.