Vandens malūnas iš Zajączków kaimo (apie 1920 metus) ★Medinis malūnas iš Zajączków kaimo Chotcza valsčiuje pastatytas apie 1920 metus prie upės Iłżanka ir veikė iki XX amžiaus 90-ųjų metų. Jis stovi ant 65 medinių polių, o jį suka vandens ratas, kurį vanduo pasiekia per vidurį; prireikus jį pakeisdavo elektros variklis. Viduje yra girnos ir miltų valcai, mašina miežių kruopoms, mašina soros kruopoms, elevatoriai ir lukštenimo mašina.
Sodyba iš Jastrzębia kaimo (troba iš 1870 metų) ★1870 metų troba iš Jastrzębia kaimo priklauso vidutiniškai pasiturinčio ūkio iš Puszcza Kozienicka girios apylinkių sodybai; ūkis dirbo apie 10 margų žemės. Aplink stovi šulinys su svirtimi iš Mąkosy Stare kaimo, klėtis iš Bartodzieje kaimo, kluonas iš Mąkosy Nowe kaimo, tvartas iš Dąbrowa Jastrzębska kaimo ir atkurta aliejinė. Sodyba, kaip ir originale, pastatyta miško aplinkoje.
Vargingųjų troba iš Bartodzieje kaimo (XIX amžiaus antroji pusė) ★Ši maža troba iš XIX amžiaus antrosios pusės iš pradžių buvo klėtis, o XX amžiaus pradžioje ji perdaryta į gyvenamąjį namą. Jos išplanavimas paprasčiausias: priemenė ir vienas baltintas kambarys, įrengtas kaip kaimo padienės darbininkės ir žolininkės namai. Viduje stovi paprasta lova, suolai ir skrynia, po lubomis kabo puošnus „voras“, o visur džiūsta žolelės. Šalia stovi vištidė iš Kociołki kaimo.
Gaisrinė iš Antoniów kaimo ★Medinė gaisrinė iš Antoniów kaimo buvo naudojama savanorių ugniagesių įrangai laikyti, o nuo 1966 metų ir kaip kaimo kultūros namai, su scena ir stumdoma uždanga. Čia vykdavo vakarėliai, filmų peržiūros, spektakliai ir susirinkimai. Šiandien galite apžiūrėti arkliais traukiamus gaisrinių vežimus, siurblius ir savanorių ugniagesių atminimo daiktus, o ant stogo vis dar stovi elektrinė sirena.
Sodyba iš Alojzów kaimo (XX amžiaus 60-ieji metai) ★Sodyba iš Alojzów kaimo būdinga Przedgórze Iłżeckie priekalnėms į pietus nuo Radomo, kur dalis pastatų buvo statoma iš kalkakmenio. Interjerai rodo XX amžiaus 60-ųjų metų kaimą, elektrifikacijos ir sutartinio linų bei tabako auginimo laiką. Sode auga senos obelų, kriaušių ir slyvų veislės, o sodyboje gyvena žąsys, antys, vištos, kalakutai, triušiai ir avys.
Šventosios Dorotėjos bažnyčia iš Wolanów kaimo (1749) ★Medinė bažnyčia iš Wolanów kaimo pastatyta 1749 metais iš maumedžio rąstų, lėšas skyrė Anna Kwaśniewska, gimusi Janicka. Sienas ir stogą dengia gontai, o virš navos ir presbiterijos sandūros kyla barokinis bokštelis su signatūriniu varpeliu. Viduje yra trys vėlyvojo baroko altoriai su paauksuotais drožiniais, sakykla ir atidengti XVIII amžiaus tapybos darbai, imituojantys mūrinės šventovės interjerą. Kasmet čia vyksta Verbų sekmadienio iškilmės.
Vėjo malūnas iš Gniewoszów kaimo (paltrokas) ★Šis paltrokas pastatytas Solec nad Wisłą miestelyje, o 1920 metais jį į Gniewoszów kaimą nupirko Wiktoria Przeor. Kitaip nei ožinis malūnas, jis sukosi ant ritinėlių, riedančių apskritu bėgiu. 1935 metais jam įrengtas elektros variklis ir netrukus jis neteko sparnų, o 1949 metais šonuose pristatyta variklinė ir dulkių kamera. Malūnas veikė iki 1978 metų.
Dvarelis iš Pieczyska kaimo (1833-1844) ★Pastatas iš Pieczyska kaimo netoli Grójec miesto pastatytas 1833-1844 metais kaip vietos parapijos klebonija. 1981 metais perkeltas į muziejų, jis buvo įrengtas kaip bajorų dvarelis su kolonomis paremtais prieangiais prie abiejų įėjimų. 2024 metais interjerai atkurti pagal Czesławo Tańskio piešinius iš laikų, kai dvarą valdė jo šeima: galite užsukti į saloną, valgomąjį, virtuvę, miegamąjį su kabinetu ir močiutės kambarį.
Dvaras iš Brzeźce kaimo (XVIII amžiaus antroji pusė) ★Dvaras iš Brzeźce kaimo netoli Białobrzegi miesto pastatytas XVIII amžiaus antrojoje pusėje iš tinkuotų maumedžio rąstų. Į įėjimą veda dviejų aukštų aukščio kolonų prieangis, o virš jo yra mažas kambarys su balkonu. Paskutinis savininkas Leonas Bagniewskis čia augino žirgus kavalerijai. 1984 metais dvaras išardytas ir atkurtas muziejuje, šiandien jame vyksta parodos ir konferencijos.
Vėjo malūnas iš Wierzbica apylinkių (ožinis) ★Trijų aukštų ožinis malūnas iš Wierzbica apylinkių, kur XIX amžiaus pabaigoje miltus malė septyni tokie vėjo malūnai. Jį pastatė Janas Wincentowiczius, pasiturintis valstietis, ūkininkavęs 60 margų žemės. Jame dirbo malūnininkas ir padėjėjas, vadinamas młynarczyk, o paskutinį kartą malta XX amžiaus 60-ųjų metų pradžioje. Viduje yra viena girnų pora, vadinamosios prancūziškos girnos, ir maišinis sijotuvas.
Sodyba iš Chomentów kaimo (troba iš 1905 metų)1905 metų troba stovi pasiturinčio ūkininko iš Radomo apylinkių XX amžiaus pradžios sodyboje. Kiekvienas pastatas čia turi savo paskirtį: yra kluonas iš Borki kaimo, tvartas ir kiaulidė iš Brzezinki Stare kaimo, pjaustyklės pastatas, daržinė, klėtis su vežimine, rūsys ir šieno pastogė iš Radomo. Šeimininkas samdydavo klajojančius darbininkus, vadinamus bandosi, kurie valgydavo ant dviejų plokščių akmenų prie tvoros.
Varpinė iš Wielgie kaimo (1880)Medinė varpinė iš Wielgie kaimo Ciepielów valsčiuje yra 17 metrų aukščio ir stovi šalia bažnyčios iš Wolanów kaimo. Ji pastatyta 1880 metais aplink vieną centrinį stulpą, o jos apatinę dalį juosia gontais dengta atrama. Aukščiausiame iš keturių aukštų kabojo trys varpai. Anksčiau buvo tikima, kad jų garsas išsklaido debesis ir saugo laukus nuo krušos ir audros.
Dvaro išvietė iš Konary kaimoŠi išvietė priklausė Konary palivarko ūkiniams pastatams; iš ten kilę ir netoliese stovintys kumetynai bei aštuonkampė vištidė su balandine. Tai geras pavyzdys, kad prie dvaro net paprasčiausiems poreikiams buvo statomi atskiri, tvirti pastatai.
Dvaro vištidė iš Konary kaimo (XIX amžiaus antroji pusė)Aštuonkampė raudonų plytų vištidė kilusi iš dvaro Konary kaime netoli Wieniawa kaimo, o muziejuje stovi jos 1987 metų rekonstrukcija. Kiekvienoje sienoje yra po du mažus, arka užbaigtus įėjimus vištoms, o gontinio stogo viršūnėje tupi medinė, taip pat aštuonkampė balandinė. Šiandien viduje rengiamos nedidelės laikinos parodos.
Vėjo malūnas iš Dąbrowa Jastrzębska kaimo (ožinis)Trijų aukštų ožinį malūną iš Dąbrowa Jastrzębska kaimo muziejus vadina seniausiu vėjo malūnu savo rinkiniuose. Nepaisant amžiaus, jame yra XX amžiaus pirmosios pusės miltų gamybos įranga: dvi girnų poros, marle aptrauktas sijotuvas ir tatarczak, tai yra grikių kruopų malūnėlis. Pavadinimas koźlak (ožinis malūnas) kilęs nuo nejudamo pagrindo, vadinamo kozioł (ožys).
Vėjo malūnas iš Kajetanów kaimo (ožinis)Ožinis malūnas iš Kajetanów kaimo turi tris aukštus ir medinę karkasinę konstrukciją. Kaip ir kiekviename ožiniame malūne, visas pastatas su sparnais buvo sukamas ant vertikalaus stulpo, kad būtų atsuktas į vėją. Viduje yra viena girnų pora ir XIX amžiaus pabaigos maišinis sijotuvas, vienas seniausių vėjo malūnų įrenginių muziejuje. Nuo šio sijotuvo (pytel) kilo pytlowa miltų pavadinimas; iš jų kepdavo pyragus ir duoną šventėms.
Koplyčia iš Rdzuchów-Kolonia kaimo (XVIII amžiaus antroji pusė)Koplyčia stovėjo Rdzuchów dvare, priešais buvusius dvaro rūmus. Ji pastatyta XVIII amžiaus antrojoje pusėje Rdzuchów savininko Franciszeko Kietlińskio lėšomis; 1786 metais jis gavo leidimą laikyti joje pamaldas. Komunistiniais laikais ji išliko kaip sandėlis, o 2004 metais ją smarkiai apgadino audros nuverstas medis.
Sodyba iš Kłonówek kaimo (troba iš 1825 metų)1825 metų troba iš Kłonówek kaimo yra seniausias sodybos pastatas; sodyba rodo vidutiniškai pasiturinčios šeimos gyvenimą XIX ir XX amžių sandūroje. Viename kambaryje čia gyveno gausi šeima, o ūkis turėjo dešimt margų žemės, galvijų, kiaulių ir arklių. Šalia stovi tvartas iš Zawada Stara kaimo, kluonas iš Podzakrzówek kaimo, 1910 metų klėtis iš Maków kaimo ir šulinys su svirtimi.