Vaistinė (Stara Wieś, XIX amžius, kopija) ★XIX amžiaus vaistinės iš Stara Wieś kopija stovi pietinėje Galicijos turgaus aikštės pusėje, šalia valsčiaus valdybos. Tai pilkas medinis namas po keturšlaičiu gontų stogu, su stogeliu dengta galerija ant stulpų per visą fasadą ir iškaba su užrašu „Apteka“ virš durų.
Klebonija iš Ropos (apie 1865) ★Klebono namas iš Ropos kaimo netoli Gorlicų stovi klebonijos sodyboje kartu su klojimu iš Nozdrzec, arklide iš Libusza, šuliniu su dideliu ratu ir svirnu iš Grabownica, pastatytu 1627 metais. Raštinėje kabo imperatoriaus Pranciškaus Juozapo portretas, nes klebonas buvo ir monarchijos valdininkas, ir stovi raižyta 1771 metų skrynia, kuri tarnavo kaip kasa. Valgomajame yra ištraukiamas stalas 12 žmonių.
Mokykla iš Wydrna (apie 1880) ★Kaimo mokykla iš Wydrna netoli Brzozów atsirado kaimo gyventojų ir dvaro pastangomis ir veikė iki Pirmojo pasaulinio karo. Klasėje su moline asla stovi kelių vietų suolai, lenta, skaitytuvai ir spinta mokymo priemonėms, o ant sienos kabo kryžius, imperatoriaus Pranciškaus Juozapo I portretas ir Europos žemėlapis. Už klasės įrengtas mokytojo butas, o prieangyje stovi katiliukas su vandeniu vaikams.
Vėjo malūnas iš Domaradz (1926) ★Ožinio tipo vėjo malūnas iš Domaradz kaimo netoli Brzozów kabo ant į žemę įkasto stulpo, todėl visą jį buvo galima sukti prieš vėją. Vietoj sparnų jis turi vėjaratį iš 24 mentelių, kuris per medines pavaras sukdavo girnas. Jame grūdai buvo malami savo ūkio reikmėms. XX amžiaus pradžioje vien Domaradz stovėjo 67 vėjo malūnai, o kaimyninėje Orzechówka apie 200.
Troba iš Dąbrówka (1681) ★Troba iš Dąbrówka, dabar Sanoko dalies, į muziejų pateko 1961 metais. Ant sijos po lubomis kirilica išraižytas namų palaiminimas ir data 1681. Anksčiau ji buvo dūminė, tai liudija pajuodusios lubos. Troba įrengta Kūčioms: kampe stovi javų pėdas, vadinamas dziad, ant stalo guli kalėdaitis ir česnakas, o molinę aslą dengia šiaudai.
Sodyba iš Nowosiółki (apie 1910), ikonų paroda ★Sodybos iš Nowosiółki kaimo netoli Lesko kopija: gyvenamoji dalis mūryta iš plytų, o ūkinė iš medžio ir akmens, po skardiniu stogu, prispaustu karčių kraige. Ant vartų nupieštas šuns siluetas. Interjeras pertvarkytas į nuolatinę XV-XX amžiaus ikonų parodą iš muziejaus rinkinių, vieną geriausių ir didžiausių tokių kolekcijų Lenkijoje.
Gaisrinė iš Lipinki (1934) ★Medinė gaisrinė iš Lipinki kaimo netoli Gorlicų turi bokštelį žarnoms džiovinti. Vidurinėje dalyje stovi trys arklių traukiami vežimai su siurbliais iš gamyklų Tarnuve, Sanoke ir Smichove, o šalia rankiniai siurbliai, žarnų ritės, pavojaus sirena ir žibalinis fakelas. Taip pat yra gaisrininkų šalmų, diržų su kirvukais ir uniformų, o buvusiame sandėlyje motoriniai siurbliai ir gesintuvai.
Audėjo sodyba iš Korczyna (1790) ★Korczyna nuo XVI iki XX amžiaus garsėjo drobe, parduodama daugelyje Vidurio Europos šalių. Šioje troboje yra atskira dirbtuvė su ištisus metus naudotomis audimo staklėmis ir mažais langeliais, apšviečiančiais darbo vietą. Palėpėje paslėpta wyżka, kamara siūlams ir drobei. Kambariai dūminiai, be kamino ortakių, o interjeras įrengtas kaip XIX amžiaus pabaigoje.
Troba iš Rzepiennik Strzyżewski (1866) ★Puodžiaus troba iš Rzepiennik Strzyżewski kaimo netoli Tarnuvo ant ūkinės dalies sijų turi teptuku nupieštus baltus taškelius. Kepykloje stovi puodžiaus ratas ir lentyna indams džiovinti, o šalia sodybos rekonstruota puodžiaus krosnis. Įrangą atkūrė puodžius R. Zaprzałka iš Rzepiennik Biskupi, o prie galinės sienos auga gėlių darželis.
Dvaras iš Święcany (1861) ★Dvaras stovi ant kalvelės su vaizdu į Sanoką ir pilies kalvą; iki 1927 metų jis priklausė Olszewskių šeimai. Statybos data rasta ant sijos: „Ten Dom stawiany Roku 1861 Majster Socha“ (Šis namas statytas 1861 metais, meistras Socha). 11 patalpų įrengti kaip tipiški vidutiniškai pasiturinčios bajorų žemvaldžių šeimos namai: salonas su pianinu ir patefonu, kabinetas su pypkėmis, raštinė, koplyčia, vaikų kambarys su lopšiu ir virtuvė.
Dievo Gimdytojos Gimimo cerkvė iš Ropkų (1801) ★Lemkų cerkvė iš Ropkų prie Gorlicės turi stogus, laipsniškai žemėjančius nuo bokšto iki altorinės dalies, užbaigtus svogūniniais kupolais. Visą vidų dengia polichromija, kurią 1891 metais kartu su ikonostasu nutapė dailininkai Bogdańskiai iš Jaśliskų: virš navos matyti Švenčiausioji Trejybė, o altorinės dalies kupole Šventoji Dvasia balandžio pavidalu.
Varpinė virš vartų iš Ropkų (1904) ★Varpinė stovi Ropkų cerkvės tvoroje, dengta gontais ir užbaigta mažu kupolu su kryžiumi. Jos praėjime stovi įspūdingas varpas, atkastas 2006 metais lemkų Balnicos kaime. Tokios varpinės prie lemkų cerkvių atsirado XIX amžiaus pabaigoje ir išsivystė iš ten populiarių keturšonių vartų.
Chyža iš Komańczos (1885) ★Dołżyckių šeimos lemkų chyža (sodybos namas) po vienu šiaudiniu stogu talpina gyvenamąją patalpą, sandėliukus, priemenę, klojimą ir tvartą. Tamsiai rudos rąstų sienos turi baltintas juostas, o ant durų ir sijų galų kalkėmis nutapyti balti geometriniai raštai. Patalpoje yra dūminė krosnis ir mažas ėdžiukas veršeliui, o priemenėje drobinis lopšys ant kartelių, kurį nešdavosi į lauką.
Šventojo Onufrijaus Atsiskyrėlio cerkvė iš Rosolino (1750) ★Graikų apeigų katalikų cerkvė iš Rosolino Bieščaduose kartu su varpine, lavonine ir šventoriaus kapinėmis sudaro ansamblį, kurį muziejus laiko vienu gražiausių Europos liaudies buities muziejuose. Vietoj ikonostaso ji turi tris vėlyvojo baroko altorius, o navos sienoje išliko tapinys su šventuoju Florijonu. Ji buvo tarp pirmųjų liaudies buities muziejaus objektų, atvertų lankytojams 1966 metų liepą.
Vandens malūnas iš Wola Komborska kaimo (apie 1880 metus) ★Malūnas kilęs iš Pogórze krašto, bet pastatytas bojkų sektoriuje prie nuo kalno tekančio upelio, kad galėtų veikti. Vanduo iš tvenkinio virš malūno suka viršutinio vandens ratą, o medinės pavaros suka girnapusius. Šalia stovi miltų skrynia su sietu iš smulkaus vielinio tinklelio, per kurį buvo sijojami miltai.
Dievo Gimdytojos Gimimo cerkvė iš Grąziowos (1731) ★Bojkų graikų apeigų katalikų cerkvė iš Grąziowos Bieščadų apskrityje turi tris palapinės formos stogus, iš kurių aukščiausias dengia kupolą virš navos, ir dviejų aukštų galerijas, vadinamas soboty. Viduje stovi penkių eilių XVIII amžiaus antrosios pusės ikonostasas, perkeltas iš Poździaczo cerkvės, o sienas dengia 1735 metų polichromija, kurią nutapė Stefan Paszecki.
Troba iš Skorodnės (1861) ★Bojkų chyža iš Skorodnės Bieščaduose po vienu šiaudiniu stogu talpina priemenę, gyvenamąją patalpą, sandėliuką, klojimą, tvartą ir avidę. Patalpoje su pusiau dūmine krosnimi stovi suolai, skrynios stalas ir audimo staklės, priemenėje girnos ir grūstuvė kruopoms grūsti, o sandėliuke statinės ir aruodai grūdams. Rąstai nudažyti tamsiai rudais dažais iš degto molio.
Kalvė iš Wyżnės (XIX amžiaus antroji pusė) ★Po erdvia pastoge, paremta dviem stulpais, buvo kaustomi arkliai ir taisomi dideli įrankiai; ten stovi brus, tai yra smiltainio galąstuvas. Virš durų kabo iškaba „Michał Zarzyka Egzaminowany podkuwacz koni“ (Michał Zarzyka, egzaminuotas arklių kaustytojas). Viduje yra žaizdras su dumplėmis, papuoštomis išdrožta lokio galva, priekalas ant kelmo ir plaktukai, replės bei grąžtai, daugiausia iš Wyżnės.
Sinagoga iš Połaniec (kopija, 2021) ★Tiksli XVIII amžiaus medinės sinagogos iš Połaniec miestelio kopija; originalas sudegė per Antrąjį pasaulinį karą. Ji atidaryta 2021 metų spalio 7 dieną. Maldų salėje stovi bima su ažūriniu baldakimu ir aron ha-kodeš, tai yra Toros ritinių spinta, o rytų ir pietų languose yra spalvoti vitražai. Virš prieangio yra moterų maldykla, į kurią patenkama iš išorinės galerijos, o į galeriją veda laiptai.
Kolonijinių prekių parduotuvė (Jaśliska, XX amžiaus pradžia, kopija) ★XX amžiaus pradžios namo iš Jaśliskų kopija atveria rytinę Galicijos turgaus aikštės pusę. Joje veikia kolonijinių prekių parduotuvė, kurioje pirkdavo iš toli atvežtas prekes, tokias kaip kava, arbata ir prieskoniai. Namas turi rąstų sienas baltomis ir rudomis juostomis ir aukštą lentomis apkaltą frontoną.
Sanoko karčema (XIX amžius, kopija)XIX amžiaus Sanoko karčemos kopija pietinėje Galicijos turgaus aikštės pusėje; visai šalia stovi kėglinė, taip pat atkurta pagal Sanoko pavyzdį. Ilgas rąstinis pastatas turi baltomis ir rudomis juostomis dažytas sienas ir keturšlaitį gontų stogą su kaminu. Karčema miestelyje buvo susitikimų ir keleivių poilsio vieta.
Paštas (Brzozów, XIX amžiaus pabaiga, kopija)XIX amžiaus pabaigos pašto iš Brzozów miestelio kopija pietinėje Galicijos turgaus aikštės pusėje. Tai ilgas rudas rąstinis namas po keturšlaičiu gontų stogu, su keliais langais ir durimis į aikštę. Senajame pašte siųsdavo laiškus ir siuntinius bei pirkdavo pašto ženklus.
Valsčiaus valdyba (Jedlicze, XIX amžiaus pabaiga, kopija)XIX amžiaus pabaigos valsčiaus valdybos iš Jedlicze kopija pietinėje Galicijos turgaus aikštės pusėje, tarp vaistinės ir pašto. Ilgas medinis namas su keturšlaičiu gontų stogu iš aikštės pusės turi platią verandą ant stulpų. Tokioje įstaigoje miestelio ir aplinkinių kaimų gyventojai tvarkė reikalus Austrijos Galicijos laikais.
Klojimas iš Nozdrzec (1855)Klojimas iš Nozdrzec kaimo netoli Brzozów yra stulpinės konstrukcijos: į stulpus įleistos storos tašytos lentos, o šiaudinį stogą stiprina dvi santvarų eilės. Išilgai eina kluonas su vartais abiejose pusėse ir grūdų aruodas. Iki maždaug 1890 metų tai buvo dvaro klojimas, vėliau jis perkeltas į klebonijos ūkį, todėl stovi klebonijos sodyboje iš Ropos.
Sodyba iš Równe (1824)Troba iš Równe kaimo netoli Krosno, nudažyta tamsiai rudai žemės dažais su nafta, rodo kaimą po Antrojo pasaulinio karo. Interjeras įrengtas kaip XX amžiaus 60-aisiais: sienos su raštu iš guminio volelio, iš skudurų austi takai, 50-ųjų baldai, televizorius ant staliuko, siuvamoji ir skalbimo mašinos. Matyti, kaip senas medinis namas buvo pritaikytas prie naujų skonių.
Klojimas iš Raczkowa (XIX amžiaus vidurys)Klojimas iš Raczkowa kaimo netoli Sanoko turi rentinį iš lapuočių, daugiausia drebulės, apvalių rąstų ir šiaudinį stogą. Viduje yra kluonas ir du aruodai su grindimis, nupintomis iš šakų. Langelis galinėje kluono sienoje sukeldavo skersvėjį, kai grūdai būdavo mėtomi kastuvu, kad atsiskirtų nuo pelų. Jis priklauso sodybai iš Blizne.
Vėjo malūnas iš Urzejowice (1902)Paltroko tipo vėjo malūnas iš Urzejowice kaimo netoli Przeworsko priklausė F. Rączkai. Jis stovi ant ratukų, riedančių apvaliu bėgiu, todėl visą malūną buvo galima pasukti sparnais prieš vėją. Keturi sparnai ant ąžuolinio veleno sukdavo dvi girnų poras viršutiniame aukšte, o miltai byrėdavo į skrynias pirmajame aukšte. Jame buvo malami daugelio kaimo gyventojų grūdai.
Troba iš Węglówka (1892)Dūminė troba iš krašto, kuriame gyveno zamiešancai, turi rentinį, juodai nudažytą suodžiais su nafta, su baltomis juostomis. Troboje be kamino dūmai tvyrodavo po lubomis, todėl paveikslai kabo žemai, o kampe yra ištisus metus naudojama vieta karvėms. Po pastoge guli plūgai, rogės ir išskaptuota valtis iš Dębna, o sodybą juosia iš gluosnio vytelių pinta tvora.
Sodyba iš Nadolany (1866)Nadolany dar po Antrojo pasaulinio karo garsėjo mediniais šaukštais, verpstėmis ir geldomis. Vienintelėje troboje atkurta XX amžiaus 50-ųjų metų šaukštininko dirbtuvė: drožimo suolai, skobtuvai, kalteliai ir dłubacz, kuriame šaukštas būdavo išlyginamas. Šaukštai iš žalios platanalapio klevo medienos buvo džiovinami ant duonkepės krosnies, o šaukštininkai juos pardavinėjo net Lvove, Bardejove, Jasle ir Žešuve.
Sodyba iš Posada Olchowska (apie 1880)Šioje troboje iš Posada Olchowska, dabar Sanoko dalies, iki 1918 metų dirbo ratininkas, tai yra amatininkas, gaminęs medinius vežimų ratus. Troboje stovi jo darbastalis ir rankinės tekinimo staklės su dideliu varomuoju ratu stebulėms tekinti, o ant sienos kabo skriestuvai, pjūklai ir skobtuvai. Vasarą ratininkas dirbdavo lauke, po pastoge.
Sodyba iš Tyrawa Solna (apie 1910)Balinta troba iš Tyrawa Solna kaimo netoli Sanoko turi čerpėmis dengtą stogą su gontų stogeliais, o ant kluono vartų kalkėmis nupieštas kryžius. Interjeras ir palėpė skirti parodoms; muziejaus plane čia, be kita ko, nurodyta senųjų žaislų paroda „Czas dzieciństwa“ (Vaikystės laikas). Šalia stovi šulinys iš Nowosiółki ir pašiūrė su archajišku pleištiniu presu linų aliejui spausti.
Užvažiuojamoji karčema iš Rogi (XIX amžiaus pirmoji pusė)Per visą karčemos iš Rogi kaimo netoli Krosno pastatą eina platus pravažiuojamas prieangis, kuriame nakčiai sustodavo vežimai su prekėmis, o šalia stovėdavo arkliai. Priekyje buvo smuklės patalpa su alkieriumi, o už koridoriaus gyvenamoji dalis su dviem kambariais. Šalia stovi šulinys su medine svirtimi ir kalvė iš Haczów, pastatyta 1855 metais.
Klojimas iš Jaszczew (XIX amžiaus antroji pusė)Klojimas iš Jaszczew kaimo netoli Krosno turi rentinį iš apvalių rąstų ir keturšlaitį šiaudinį stogą. Jį sudaro vežiminė, kuliamasis kluonas ir aruodas grūdams, o virš vežiminės ant lubų buvo laikomi šiaudai, šienas ir nekulti javai. Jis priklauso sodybai iš Ustrobna, kurioje stovi ir vėjo malūnas iš Turaszówka su ratu iš medinių mentelių.
Troba iš Ustrobna (1897)Trobos iš Ustrobna kaimo netoli Krosno rentinys juodai nudažytas nafta su suodžiais, su baltomis juostomis sijų sandūrose. Interjeras įrengtas kaip XX amžiaus 30-aisiais: spalvoto popieriaus karpiniai ant sienų, gėlės, pieštos ant lubų ir krosnies gaubto. Toje pačioje sodyboje stovi 1923 metų vėjo malūnas iš Turaszówka, kuris vietoj sparnų turi ratą iš 24 medinių mentelių.
Troba iš Rożnowice (1858)Ūkininko troba iš Rożnowice kaimo netoli Gorlicų nudažyta raudonu moliu ir dengta šiaudais, su koźlina ant kraigo. Joje yra kamara, priemenė, kepykla su krosnimi su gaubtu ir kambarėlis, šildomas dūmais iš krosnies didžiojoje troboje; išliko visi baldai ir rakandai. Ūkį su penkiais pastatais prieš 1914 metus aukcione nupirko paskutinio savininko W. Bajoreko protėvis.
Dvaro svirnas iš Ropczyce (apie 1880)Dviaukštis medinis svirnas iš Ropczyce po gontų stogu priklauso dvaro ansambliui iš Święcany ir stovi šalia dvaro, ant kalvelės su vaizdu į Sanoką ir pilies kalvą. Dvarų svirnuose buvo laikomi palivarko grūdai.
Sodyba iš Klimkówkos (apie 1920 metus)Pasiturinčio lemkų ūkininko namas iš Klimkówkos prie Gorlicės, dengtas gontais. Rytinį frontoną puošia mažytis medinis pjūklas ir kirvis. Po vienu stogu yra dvi gyvenamosios patalpos, tvartas, sandėliukas, klojimas, aruodas ir vežimų pašiūrė, o koridorėlis prieš tvartą jungia gyvenamąją dalį su ūkine. Viduje baldų nėra.
Troba iš Zdynios (apie 1910 metus)Turtingo lemkų ūkininko sodyba iš Zdynios prie Gorlicės turi dvi gyvenamąsias patalpas, tvartą, sandėliuką, klojimą, mažas kiaulides ir daržinę. Gyvenamąją dalį dengia zachata iš lentų ir gontų, kuri saugojo namą nuo vėjo iš kalnų perėjų; ji turi savo langus, kad į patalpas patektų šviesa. Viduje baldų nėra.
Klėtis iš Koniecznos (apie 1860 metus)Klėtis, vadinama sypaniec, iš Koniecznos prie Gorlicės: jos sienos viršuje pereina į medinį cilindrinį skliautą, o keturšlaitis gontų stogas priekyje išsikiša. Tokios klėtys buvo statomos vidurinės ir vakarinės Lemkų krašto dalies kaimuose, veikiant architektūrai iš Slovakijos. Ji stovi prie trobos iš Zdynios.
Sodyba iš Królik Polski kaimo (XIX amžiaus pabaiga)Pasiturinčios Smolenių šeimos sodyba; jie praturtėjo, išvykdami dirbti į Ameriką. Priekyje ji turi prieangį ant keturių stulpų. XX amžiaus 30-ųjų metų interjere ant sienų kabo spalvotos lėkštės ir puodeliai, yra lovos su nėriniuotomis lovatiesėmis, spinta su augalų motyvais išdrožtomis durimis ir stalas, kurio krašte išraižyta data 1846.
Klėtis iš Komańczos (XX amžiaus pradžia)Klėtis iš lemkų sodybos Komańczoje stovi ant akmeninio rūsio ir yra dengta dvišlaičiu gontų stogu, o jos rąstai kampuose sujungti vadinamąja kregždės uodega. Toje pačioje sodyboje stovi kamiene išskaptuotas tualetas iš Samoklęskų prie Jasłos ir akmeninis šulinys, kurį nuo šlaito saugo tvora iš skeltų lentų.
Varpinė iš Rosolino (1751)Paprasta varpinė iš trijų stulpų po dvišlaičiu gontų stogeliu; ant sijos tarp stulpų kabojo du varpai. Ji priklauso Rosolino cerkvės ansambliui kartu su cerkve, XVIII amžiaus lavonine ir šventoriaus kapinėmis, kuriose stovi mediniai stulpiniai antkapiai iš Wolicos.
Troba iš Niebocko (1901)Kalkėmis baltinta troba priklausė A. Tymińskai. Pasak legendos, ją pastatė turtingo ūkininko sūnus, netekęs palikimo už vedybas su vargše mergina, todėl mediena plonesnė ir prastesnė. Iš pradžių atsirado tik priemenė ir kambarėlis, vėliau tvartelis. Savininkas papildomai uždirbdavo pindamas krepšius iš karklų, o priemenėje parodyti šio darbo etapai.
Gyvenamasis namas iš Skorodnės (1906)Bojkų namas iš Skorodnės turi priemenę, gyvenamąją patalpą ir sandėliuką; perkeliant ūkinių pastatų jau nebebuvo. Patalpoje stovi didelė duonkepė krosnis, perstatyta iš dūminės, dvi lovos ir skrynios stalas, o ant sienų kabo graikų apeigų katalikų oleografijos. Ant pakylos prieš sandėliuką guli medinė barškynė laukiniams gyvūnams nuo laukų baidyti, o sodybą supa tvora iš kėnio šakų.
Varpinė iš Sierakośce kaimo (1712)Medinė stulpinė varpinė iš Sierakośce kaimo prie Pšemyslio stovi prie cerkvės iš Grąziowos. Jos lentomis apkaltos sienos pasvirusios viena į kitą, o apačioje gontų prijuostė saugo pamatinius rąstus. Įėjimą dengia dvišlaitis stogelis, o keturšlaitį gontų stogą vainikuoja metalinis kryžius.
Gyvenamasis namas iš Jaśliskų (XIX amžiaus pabaiga, kopija)XIX amžiaus pabaigos gyvenamojo namo iš Jaśliskų kopija rytinės Galicijos turgaus aikštės pusės viduryje. Baltintas namas turi du langus į aikštę, plačius baltus vartus ir aukštą lentomis apkaltą frontoną. Jis rodo tokį medinį miestiečių namą, kokie supo mažų Pakarpatės miestelių aikštes.
Kepykla (Niebylec, XIX amžius, kopija)XIX amžiaus namo su kepykla iš Niebylec miestelio kopija šiaurinėje Galicijos turgaus aikštės pusėje. Tai rudas rąstinis namas su gontų stogu ir mediniu prieangiu, stovintis tarp fotografo ateljė ir namo iš Birčos. Tokiose kepyklose kepdavo duoną ir bandeles miestelio gyventojams.
Staliaus dirbtuvė (Brzozów, XVIII amžius, kopija)XVIII amžiaus namo iš Brzozówo kopija šiaurinėje Galicijos turgaus aikštės pusėje, kurioje įrengta staliaus dirbtuvė. Baltintas namas su dviem langais į aikštę turi gontų stogą ir šviesiomis lentomis apkaltą frontoną. Muziejaus dirbtuvės prie aikštės rodo amatus, be kurių neapsieidavo nė vienas Galicijos miestelis.