Didysis parteris ir statulos ★Už rūmų driekiasi Didysis parteris, tai yra gėlynai, išdėstyti dekoratyviais raštais ir apsupti karpytų medžių eilėmis. Palei jį stovi 32 dievų ir herojų iš mitologijos ir senovės istorijos statulos, sukurtos 1773-1780 metais vadovaujant skulptoriui Wilhelmui Beyeriui. Pažvelkite į parterio gilumą: jo gale yra Neptūno fontanas, o ant kalvos virš jo Glorietė. Pirmuosius sodo planus 1695 metais nubraižė Jeanas Trehet, André Le Nôtre'o, Versalio sodų kūrėjo, mokinys.
Fontanas su obelisku ★Fontanas su obelisku pastatytas 1777 metais pagal dvaro architekto Johanno Ferdinando Hetzendorfo von Hohenbergo projektą. Obeliskas stovi ant keturių vėžlių, pastovumo simbolių, ir yra padengtas hieroglifais, kurie turėjo pasakoti Habsburgų istoriją. Tačiau tai išgalvoti ženklai, nes egiptiečių hieroglifai buvo iššifruoti tik 1822 metais. Obelisko papėdėje yra uolų grota su upių dievais.
Gražusis šaltinis ★Būtent nuo šio šaltinio kilo Schönbrunn pavadinimas, reiškiantis „gražus šaltinis“. Pasak legendos, jį 1612 metais medžiodamas atrado imperatorius Motiejus. Paviljonas virš šaltinio pastatytas XVIII amžiuje, o viduje stovi nimfos Egerijos statula, ji pila vandenį iš ąsočio. Šio šaltinio vanduo imperatoriaus dvare buvo labai vertinamas.
Romėnų griuvėsiai ★Romėnų griuvėsiai pastatyti 1778 metais kaip naujas statinys, nuo pat pradžių apsimetantis griuvėsiais. Jie buvo vadinami Kartaginos griuvėsiais, o jų pavyzdys buvo romėnų Vespasiano ir Tito šventyklos liekanos iš Piranesi graviūros. Jie turėjo priminti, kad Habsburgai laikė save Romos imperatorių įpėdiniais. Baseine priešais griuvėsius guli Dunojaus ir Enso upių dievų figūros.
Neptūno fontanas ★Neptūno fontanas statytas nuo 1776 metų ir baigtas prieš pat Marijos Terezijos mirtį, ji mirė 1780 metais. Marmurines skulptūras sukūrė Wilhelmas Beyeris: Neptūnas stovi kriauklės formos vežime, o jūrų nimfa Tetidė prašo jo pagalbos savo sūnui Achilui. Aplink yra tritonai ir hipokampai, tai yra jūrų arkliai su žuvų uodegomis. Iš čia prasideda zigzagu vingiuojantis takas į Glorietę.
Sosto įpėdinio sodasSosto įpėdinio sodas yra visai šalia rytinio rūmų sparno. Jo planas barokinis, o iš parko pusės jį užbaigia ilga vijokliais apaugusi pergolė su paviljonais, iš kurių sodas matyti iš viršaus. Įėjimas mokamas, sodas veikia nuo pavasario iki rudens.
LabirintasPirmasis gyvatvorių labirintas čia atsirado apie 1720 metus, bet 1892 metais buvo pašalintas. Naujasis, iš kukmedžių, pagal istorinį pavyzdį, atidarytas 1999 metais. Jo plotas 1715 kvadratinių metrų, o centre yra apžvalgos aikštelė, iš kurios pamatysite, kaip klaidžioja kiti. Šalia yra žaidimų aikštelė su galvosūkiais, dideliu kaleidoskopu ir stulpu su varpeliu. Įėjimas mokamas, labirintas veikia nuo pavasario iki rudens.
Japonų sodasMažą japonų sodą 1913 metais įkūrė rūmų sodininkai. Ilgainiui jis užžėlė ir buvo pamirštas, o atnaujintas XX amžiaus 90-ųjų metų pabaigoje. Čia yra į tvenkinį krintantis kaskadinis krioklys, bambukiniai vandens latakai, karpyti krūmai ir grėbliuotas žvyras su akmenimis. Iš čia netoli iki Hietzingo vartų ir įėjimo į zoologijos sodą.