Koalos ★Koalos Schönbrunne gyvena nuo 2002 metų, buvusiuose 1955 metų raganosių namuose. Koala minta beveik vien eukaliptų lapais, iš kurių gauna labai mažai energijos, todėl per parą pramiega net 18-20 valandų. Gretimame aptvare šokinėja Beneto valabiai, mažos kengūros iš Australijos ir Tasmanijos. Koalų šėrimas vyksta kasdien 16.00.
Didžiosios pandos ★Didžiosios pandos Schönbrunne gyvena nuo 2003 metų. 2007 metais čia gimė pirmasis Europoje natūraliu būdu pradėtas pandos jauniklis, o 2016 metais patelė čia pirmą kartą pasaulio zoologijos soduose pati užaugino dvynius. Nuo 2025 metų balandžio čia gyvena nauja pora iš Kinijos: patelė Lan Yun ir patinas He Feng. Panda daugiausia ėda bambukus, net keliolika kilogramų per dieną.
Žirafos ★Pirmoji žirafa į Schönbrunną atkeliavo 1828 metais kaip Egipto vicekaraliaus dovana ir sukėlė Vienoje „à la girafe“ raštų madą. 1858 metais čia gimė pirmoji žirafa Europos žemyne. 2017 metais istoriniai žirafų namai gavo įstiklintą žiemos sodą, o naujasis žirafų parkas pelnė Vienos miesto ekologinį apdovanojimą. Žirafos kaklas yra beveik 2 metrų ilgio, o jame tik 7 slanksteliai, tiek pat, kiek žmogaus kakle.
Orangutanai ORANG.erie ★ORANG.erie yra buvęs imperatoriškasis 1821 metų šiltnamis, kurį zoologijos sodas atnaujino ir 2009 metais atidavė orangutanams. Pavadinimas sujungia žodžius orangutanas ir oranžerija. Pirmasis zoologijos sodo orangutanas šiame šiltnamyje apsigyveno jau 1878 metais, o XX amžiuje pastatas buvo kino studija ir televizijos ORF studija. Orangutanai didžiąją gyvenimo dalį praleidžia medžiuose, o jų pavadinimas malajiečių kalba reiškia „miško žmogus“.
Afrikiniai drambliai ★Pirmasis dramblys į Schönbrunną atkeliavo dar XVIII amžiuje, o 1906 metais čia gimė zoologijos sode pradėtas dramblys, vienas pirmųjų tokių pasaulyje. Šiandien zoologijos sodas laiko tik afrikinius dramblius. 2013 metais čia gimė pirmasis pasaulyje dramblys, pradėtas dirbtinai apvaisinus užšaldyta sėkla. Dramblių treniruotę galite pamatyti kasdien 10.00.
Polarium ★Polariume gyvena uoliniai pingvinai, karališkieji pingvinai ir Pietų Amerikos jūrų liūtai. Pro stiklą matyti, kaip jie neria. Uolinius pingvinus lengva atpažinti iš geltonų plunksnų virš akių, o uolomis jie šokinėja abiem kojomis kartu. Jūrų liūtų šėrimas vyksta 10.30 ir 15.30, o uolinių pingvinų 11.30, kasdien, išskyrus antradienį.
Baltieji lokiai ★Aptvaras Pranciškaus Juozapo Žemė atidarytas 2014 metais, kai po daugelio metų baltieji lokiai sugrįžo į Vieną. Pavadinimas kilęs nuo Arkties salyno, kurį 1873 metais atrado Austrijos-Vengrijos poliarinė ekspedicija. Baltasis lokys turi juodą odą, o jo kailis tik atrodo baltas: plaukai yra skaidrūs ir viduje tušti. Jis puikiai plaukia ir gali plaukti daug valandų.
Indiniai raganosiai ★Indiniai raganosiai turi vieną ragą ir storą odą su klostėmis, kurios atrodo kaip šarvo plokštės, iš čia jų vokiškas pavadinimas Panzernashorn. Pirmasis raganosis į Schönbrunną atkeliavo 1856 metais. Raganosių parke jie gyvena kartu su garnomis ir nilgau antilopėmis, kaip Indijoje ir Nepale. Raganosių šėrimas vyksta kasdien 14.00.
Sibiro tigrai ★Sibiro tigrai, dar vadinami Amūro tigrais, yra didžiausios pasaulio katės. Jie gyvena Rusijos Tolimuosiuose Rytuose, kur žiemą būna smarkūs šalčiai, todėl turi storą kailį ir riebalų sluoksnį. Kitaip nei naminės katės, jie mėgsta vandenį ir gerai plaukia. Tigrų šėrimas vyksta 15.00 pirmadieniais, antradieniais, ketvirtadieniais, penktadieniais ir sekmadieniais.
Liūtai ★Marijos Terezijos laikais plėšrūnų žvėryne nelaikė, pirmieji vilkai ir lokiai atkeliavo 1781 metais. Liūtų aptvaras perstatytas 2022 metais: liūtai gavo naujas uolas, kurios teikia pavėsį, priedangą nuo lietaus ir vietą apylinkėms stebėti. Liūtas yra vienintelė katė, gyvenanti būryje, o patino riaumojimas girdimas už kelių kilometrų.
Begemotai ★Begemotų namai atnaujinti ir išplėsti 2001 metais. Begemotas dieną praleidžia vandenyje, o naktį išeina į sausumą ganytis. Nors sveria daugiau nei toną, jis neplaukia kaip kiti gyvūnai: vaikšto dugnu ir nuo jo atsispiria. Tame pačiame pastate gyvena egiptiniai vaisiniai šikšnosparniai, mintantys vaisiais.
Akvariumų ir terariumų namai ★Akvariumų ir terariumų namai atidaryti 1959 metais buvusių stručių ir roplių namų vietoje ir tuo metu buvo didžiausi tokie Europoje. Šiandien čia yra didžiausias gyvas koralinis rifas Austrijoje, krokodilų paviljonas ir tunelis, kuriame vanduo su Amazonės žuvimis yra virš jūsų. Čia zoologijos sodas turi vieną didžiausių pasaulyje raganosinių iguanų, nykstančių Karibų driežų, veislynų. Virš galvų skraido tropiniai drugeliai.
Paukštynas ir plikagalviai ibiaiPaukštyne ir voljeruose gyvena papūgos ir kiti paukščiai iš šiltųjų kraštų. Šalia gyvena plikagalviai ibiai, juodi paukščiai plika raudona galva ir ilgu lenktu snapu. Kadaise jie perėjo ir Austrijoje, bet čia išnyko prieš kelis šimtus metų, o šiandien mokslininkai iš naujo moko juos skristi žiemoti per Alpes į Italiją. Ibių šėrimas vyksta kasdien 13.00.
Katiniai lemūrai ir gibonaiKatiniai lemūrai gamtoje gyvena tik Madagaskare. Juos lengva atpažinti iš juodai baltais žiedais dryžuotos uodegos, kurią jie neša iškėlę kaip vėliavą, kad grupė laikytųsi kartu. Rytais jie mėgsta sėdėti išskėtę letenas ir šildyti pilvą saulėje. Šalia, saloje, gyvena baltarankiai gibonai, kurie ilgomis rankomis skrieja tarp šakų.
Humbolto pingvinaiHumbolto pingvinai kilę iš Peru ir Čilės pakrančių, kur teka šalta Humbolto srovė, nuo kurios jie gavo pavadinimą. Jiems nereikia ledo: jie peri urvuose ir uolų plyšiuose. Po vandeniu jie plaukia greitai kaip torpedos, o sausumoje vaikšto krypuodami. Šėrimas vyksta 11.00, kasdien, išskyrus antradienį.
Poliariniai vilkaiPoliariniai vilkai gyvena miškingame aptvare kalvos šlaite. Gamtoje jie gyvena tolimojoje Kanados šiaurėje ir Grenlandijoje, kur žiemą kelis mėnesius būna tamsu. Tankus, beveik baltas kailis saugo juos nuo šalčio. Vilkai gyvena gaujomis, o Schönbrunne jau yra gimę jauniklių. Vilkų šėrimas vyksta 11.30 pirmadieniais, antradieniais, ketvirtadieniais, penktadieniais ir sekmadieniais.
Lūšys ir uralinės pelėdosLūšis yra didžiausia laukinė Europos katė, ji gyvena ir Alpėse, ir Lenkijos kalnuose. Ją atpažinsite iš kuokštelių ant ausų ir trumpos uodegos. Ji daugiausia medžioja stirnas: prisėlina arti ir puola keliais šuoliais. Šalia, miške, gyvena uralinės pelėdos, didelės pelėdos, kurias zoologijos sodas padeda sugrąžinti į miškus aplink Vieną.
Akiniuotieji lokiaiAkiniuotieji lokiai yra vieninteliai Pietų Amerikos lokiai, jie gyvena Andų miškuose. Pavadinimą gavo dėl šviesių dėmių aplink akis, kurios kiekvieno šiek tiek kitokios. Puikiai laipioja medžiais ir daugiausia minta augalais. Šis aptvaras šlaite įrengtas 2002 metais, juo jie dalijasi su nosuočiais.
Mažosios pandosMažoji panda yra katės dydžio, turi rusvą kailį ir dryžuotą uodegą. Nepaisant pavadinimo, ji nėra artima didžiosios pandos giminaitė, ji sudaro atskirą gyvūnų šeimą. Ji taip pat ėda bambukus, o tai daryti jai padeda papildomas „nykštys“, tai yra pailgas riešo kaulas.
Garbanotieji pelikanaiGarbanotieji pelikanai priklauso didžiausiems skraidantiems paukščiams: jų sparnų mostas siekia apie 3 metrus. Pavadinimą gavo dėl garbanotų plunksnų ant galvos. Maišas po snapu jiems tarnauja kaip tinklas žuvims gaudyti. Europoje jie peri, be kita ko, Graikijoje ir Dunojaus deltoje.
Pietų Amerikos parkasTai didelė pieva su tvenkiniu, kurioje kartu gyvena Pietų Amerikos gyvūnai: nandu, seriemos, vikunijos, didieji skruzdėdos ir kapibaros. Kapibara yra didžiausias pasaulio graužikas. Skruzdėda gamtoje per dieną suėda tūkstančius skruzdėlių ir termitų, iškišdama maždaug 60 centimetrų ilgio liežuvį. Šėrimas vyksta kasdien 14.30.
GepardaiGepardas yra greičiausias sausumos gyvūnas: trumpą atstumą jis bėga net maždaug 100 kilometrų per valandą greičiu. Gepardų aptvaras priešais Imperatoriškąjį paviljoną primena išdžiūvusią upės vagą, o nuo žmonių jį skiria griovys su vandeniu, todėl juos matote be stiklo. Kitaip nei liūtai ir tigrai, gepardas nemoka riaumoti, užtat murkia ir čiulba kaip paukštis.