Nuotr. H. Zell, CC BY-SA 3.0, Wikimedia Commons
Rūmai ir parkasPotsdamas, Brandenburgas, Vokietija

Sanssouci parkas: ką pamatyti, žemėlapis ir lankymo maršrutas

Sanssouci parkas ir rūmai Potsdame. Programėlėje Turi tas pats žemėlapis rodo jūsų buvimo vietą, veda nuo taško iki taško ir leidžia pažymėti aplankytas vietas.

16Lankytina: taškų
16rekomenduojamame maršrute
apie 3 val. 30 min.lankymo

Prieš kelionę

apie 3 val. 30 min.ramiu tempu, su pertraukomis
6tualetai žemėlapyje
maistasmaitinimo vietų žemėlapyje dar nėra
Pasivaikščiojimas prasideda prie Obelisko rytiniame parko pakraštyje, prie Schopenhauerstraße gatvės, o baigiasi prie Naujųjų rūmų vakaruose, iš kur į pietus nueisite iki Potsdam Park Sanssouci geležinkelio stoties. Autobusas 695 privažiuoja prie Sanssouci rūmų, iki Schloss Sanssouci stotelės, tad galite pradėti ir nuo maršruto vidurio. Jei jau esate parke, Turi ves jus nuo artimiausio taško. Įėjimas į parką nemokamas, jis atviras kasdien nuo 8:00 iki sutemų, o bilietai reikalingi į rūmus; į Sanssouci rūmus įleidžiama nustatytu laiku, todėl bilietą geriausia įsigyti iš anksto internetu. Nuo lapkričio iki kovo uždaryti Paveikslų galerija, Naujosios menės, Kinų paviljonas ir Charlottenhofo rūmai, kurie sezono metu veikia nuo trečiadienio iki sekmadienio. Malūnas žiemą veikia tik savaitgaliais, o gruodį visai neveikia, tačiau Sanssouci rūmai ir Naujieji rūmai veikia ir žiemą, trumpiau, iki 16:30. Oranžerijos rūmai ir Romos pirtys uždaryti dėl restauravimo, todėl juos apžiūrėsite tik iš išorės. Į Sanssouci rūmus veda 132 laiptai per terasas arba švelnesni pandusai šonuose, o iki Malūno ir Oranžerijos teks kopti į kalną. Tualetai yra lankytojų centre prie Istorinio malūno, lankytojų centre prie Naujųjų rūmų ir prie Ökonomieweg kelio į pietus nuo Didžiojo fontano. Skirkite maždaug tris su puse valandos, neskaičiuojant interjerų apžiūros.
  • Namie atidarykite vietą Turi programėlėje ir palieskite „Išsaugoti kelionei“: žemėlapis, aprašymai ir nuotraukos veiks be ryšio.
  • Toliausius taškus aplankykite pradžioje, kol dar turite jėgų.
  • Žymėkite iš karto, o prie išėjimo žinosite, kas liko.

Sanssouci parkas programėlėje Turi

Buvimo vieta realiu laiku, maršrutas nuo taško iki taško, aprašymai skaityti ir klausyti. Nemokamai, be paskyros, 12 kalbų.

Atsisiųsti (Android)

Vietos žemėlapis

Tas pats planas kaip programėlėje. Palieskite tašką ir pamatysite nuotrauką bei aprašymą; Turi programėlėje jame matysite ir save.

Planas: Sanssouci parkas
1rekomenduojami, maršruto tvarkakiti taškaiWCtualetai, maistas, kasos

Kažkas negerai? Praneškite apie tai programėlėje prie taško.

Verta pamatyti

Sanssouci parkas yra Prūsijos karaliaus Frydricho Didžiojo vasaros rezidencija. 1744 metais karalius liepė pliką kalvą paversti vynuogynu, o jos viršūnėje pastatyti rūmus „be rūpesčių“. Parkas užima beveik 300 hektarų, jame yra daugiau nei 1000 skulptūrų, o per vidurį driekiasi daugiau nei 2 kilometrų Pagrindinė alėja, nuo Obelisko iki pat Naujųjų rūmų. Frydrichas Didysis čia pastatė rokokinius rūmus ir paviljonus, o XIX amžiuje Frydrichas Vilhelmas IV pridėjo klasicistines vilas, Oranžeriją ir Peterio Josepho Lenné kraštovaizdžio sodus. Nuo 1990 metų parkas priklauso UNESCO pasaulio paveldui.

Neptūno grotaNuotr. Rainer Halama, CC BY-SA 4.0, Wikimedia Commons1
Lankytina vieta

Neptūno grota

Neptūno grotą suprojektavo Knobelsdorffas, o pastatyta ji 1751-1757 metais iš balto ir rožinio Silezijos marmuro. Viršuje karaliauja Neptūnas, romėnų jūrų dievas, su dviem najadėmis. Kriauklėmis šonuose turėjo tekėti vanduo, bet Frydricho Didžiojo laikais to padaryti nepavyko; fontanai pradėjo veikti tik po šimto metų, garo mašinos dėka. Į vidų neįeinama, bet pro groteles pamatysite grotą, papuoštą kriauklėmis ir kristalais.

Paveikslų galerijaNuotr. Raimond Spekking, CC BY-SA 4.0, Wikimedia Commons2
Pastatas / paminklas

Paveikslų galerija

Paveikslų galeriją Frydrichui Didžiajam 1755-1764 metais pastatė Johannas Gottfriedas Büringas. Tai seniausias išlikęs Vokietijoje valdovo pastatytas muziejaus pastatas. Skulptūros prie langų iš sodo pusės pasakoja apie menus ir mokslus, o 20 galvų virš langų yra dailininkų portretai. Viduje kabo daugiau nei 140 paveikslų, tarp jų Caravaggio „Netikintis Tomas“, taip pat Rubenso ir van Dycko kūriniai.

Didysis fontanasNuotr. Dennis G. Jarvis, CC BY-SA 2.0, Wikimedia Commons3
Lankytina vieta

Didysis fontanas

Didžiojo fontano baseinas pastatytas 1748 metais, bet Frydricho Didžiojo laikais vanduo trykšti nenorėjo, nes mediniai vandentiekio vamzdžiai nuolat trūkinėjo. Pavyko tik 1842 metų spalį: Augusto Borsigo garo mašina iššovė čiurkšlę 38 metrų aukštyn. Aplink baseiną stovi 12 marmurinių dievų ir 4 stichijų skulptūrų, o dalį originalų karalius 1750 metais gavo dovanų iš Prancūzijos karaliaus Liudviko XV. 2000-2010 metais jos visos pakeistos tiksliomis Kararos marmuro kopijomis.

Vynuogynų terasosNuotr. H. Zell, CC BY-SA 3.0, Wikimedia Commons4
Lankytina vieta

Vynuogynų terasos

1744 metų rugpjūčio 10 dieną Frydrichas Didysis liepė šią pliką kalvą paversti vynuogynu. Šlaitas padalytas į 6 terasas, o jų sienos išlenktos lanku į vidų, kad sugautų kuo daugiau saulės. Sienose yra 168 įstiklintos nišos, kuriose augo užsienio veislės, o ant sienų tarp jų vijosi vynmedžiai ir vaismedžiai. Per vidurį į viršų veda 132 laiptai, o šonuose driekiasi švelnesni pandusai.

Naujosios menėsNuotr. H. Zell, CC BY-SA 3.0, Wikimedia Commons5
Pastatas / paminklas

Naujosios menės

Naujosios menės pastatytos 1747 metais kaip oranžerija, kurioje žiemodavo medeliai vazonuose nuo terasų. 1771-1775 metais Georgas Christianas Ungeris jas perstatė į rūmus svečiams, su 4 salėmis ir svečių kambariais. Tuomet jos gavo kupolą, kad derėtų prie Paveikslų galerijos kitoje rūmų pusėje. Pažvelkite į pandusus prie pastato: jais kadaise įritindavo sunkius vazonus su medeliais. Viduje gražiausia Ovidijaus galerija su paauksuotais bareljefais.

Sanssouci rūmaiNuotr. H. Zell, CC BY-SA 3.0, Wikimedia Commons6
Pastatas / paminklas

Sanssouci rūmai

Rūmai pastatyti 1745-1747 metais pagal Knobelsdorffo projektą ir paties karaliaus eskizus. Pavadinimas prancūziškai reiškia „be rūpesčių“. Frydrichas Didysis nenorėjo prabangios rezidencijos, o jaukių vieno aukšto rūmų, iš kurių tiesiai išeinama į terasą ir sodą. Jis čia gyveno vasarą, išskyrus karo metus, nuo balandžio pabaigos iki spalio pradžios, ir čia mirė 1786 metų rugpjūčio 17 dieną, krėsle savo kabinete. 2018 metais juos aplankė apie 330 000 žmonių, daugiau nei bet kurį kitą Potsdamo paminklą.

Frydricho Didžiojo kapasNuotr. Palickap, CC BY-SA 4.0, Wikimedia Commons7
Lankytina vieta

Frydricho Didžiojo kapas

Kripta aukščiausios terasos pakraštyje įrengta dar 1744 metais, prieš pradedant statyti rūmus. Karalius norėjo būti palaidotas čia, šalia savo mylimų šunų, tačiau įpėdinis jį palaidojo garnizono bažnyčioje. Frydrichas Didysis čia atgulė tik 1991 metų rugpjūčio 17 dieną, per 205-ąsias mirties metines, vidurnaktį, nes testamente prašė laidoti be prabangos ir naktį. Ant plokštės su užrašu „Friedrich der Große“ žmonės deda gėles ir bulves, nes būtent jis ragino prūsus auginti bulves.

Istorinis malūnasNuotr. Bärwinkel,Klaus, CC BY 3.0, Wikimedia Commons8
Pastatas / paminklas

Istorinis malūnas

Pirmąjį malūną čia 1737-1739 metais pastatė malūnininkas Grävenitzas. Pasak legendos, karalius norėjo jį nugriauti, nes jam trukdė sparnų kalenimas, bet malūnininkas pagrasino teismu Berlyne, ir karalius nusileido. Dabartinis olandiškas vėjo malūnas pastatytas 1787-1791 metais, 1945 metais sudegė, o nuo 1993 metų jo sparnai vėl sukasi. Viduje veikia paroda apie grūdų malimą, o parduotuvėlėje nusipirksite duonos iš Sanssouci miltų.

Oranžerijos rūmaiNuotr. Flocci Nivis, CC BY 4.0, Wikimedia Commons9
Pastatas / paminklas

Oranžerijos rūmai

Oranžerijos rūmus 1851-1864 metais pastatydino karalius Frydrichas Vilhelmas IV, pagal Renesanso laikų itališkų vilų pavyzdį. Jie yra daugiau nei 300 metrų ilgio ir tai didžiausi rūmai parke. Centrinėje dalyje yra Rafaelio salė su daugiau nei 50 jo paveikslų kopijų, o šoninėse salėse žiemoja augalai vazonuose iš viso parko. Priešais rūmus stovi Frydricho Vilhelmo IV paminklas; jis Oranžeriją vadino savo mėgstamiausiu kūriniu. Dabar rūmai uždaryti dėl restauravimo.

Kinų paviljonasNuotr. Marek Śliwecki, CC BY 4.0, Wikimedia Commons10
Pastatas / paminklas

Kinų paviljonas

Kinų paviljoną 1755-1764 metais pagal Frydricho Didžiojo eskizus pastatė Johannas Gottfriedas Büringas, o statybas užtęsė Septynerių metų karas. Aplink stovi paauksuotos kinų figūros, kurios valgo, geria arbatą ir groja instrumentais. Skulptoriams pozavo vietiniai žmonės, todėl figūros turi europietiškus veidus. Stogą remia auksinės palmių formos kolonos, o pačioje viršūnėje sėdi auksinis mandarinas su skėčiu.

Romos pirtysNuotr. Jakub Hałun, CC BY-SA 4.0, Wikimedia Commons11
Pastatas / paminklas

Romos pirtys

Romos pirtis 1829-1840 metais pastatė Karlas Friedrichas Schinkelis ir Ludwigas Persiusas sosto įpėdiniui, vėlesniam karaliui Frydrichui Vilhelmui IV, kuris mylėjo Italiją. Tai pastatų kompleksas tarsi iš italų kaimo: sodininko namas, šventyklos formos arbatinė ir pirtis, sujungti pergolėmis ir sodeliais. Šioje pirtyje niekas niekada nesimaudė. Pastatai stovi prie dirbtinio tvenkinio, o dabar uždaryti dėl restauravimo.

Charlottenhofo rūmaiNuotr. Marek Mróz, CC BY 4.0, Wikimedia Commons12
Pastatas / paminklas

Charlottenhofo rūmai

1825 metų Kalėdoms karalius Frydrichas Vilhelmas III padovanojo šią žemę sūnui, sosto įpėdiniui, ir jo žmonai Elžbietai. Karlas Friedrichas Schinkelis 1826-1829 metais seną namą perstatė į klasicistinę vilą pagal romėnų pavyzdį. Įdomiausias yra Palapinės kambarys baltomis ir mėlynomis juostomis, kuriame 1835-1840 metais vasaromis gyveno keliautojas Alexanderis von Humboldtas. Baltai mėlynos yra ir langinės, Elžbietos, sosto įpėdinio žmonos, bavariškos kilmės atminimui.

Draugystės šventyklaNuotr. Florian Geyer, CC BY-SA 4.0, Wikimedia Commons13
Lankytina vieta

Draugystės šventykla

Frydrichas Didysis pastatė šią šventyklą mylimos sesers Vilhelminos, Bairoito markgrafienės, atminimui; ji mirė 1758 metais. Apvalų paviljoną 1768-1770 metais pastatė Carlas von Gontardas, o stogą remia 8 korintinės kolonos, išdėstytos poromis. Viduje sėdi marmurinė Vilhelmina su knyga ant kelių. Medalionai ant kolonų vaizduoja garsias antikos laikų draugų poras.

Antikinė šventyklaNuotr. H. Zell, CC BY-SA 3.0, Wikimedia Commons14
Pastatas / paminklas

Antikinė šventykla

Antikinė šventykla stovi priešais Draugystės šventyklą, kitoje Pagrindinės alėjos pusėje, kaip jos pora. Ją 1768-1769 metais pastatė Carlas von Gontardas, o Frydrichas Didysis joje laikė antikinių skulptūrų, monetų ir gemų rinkinius. Nuo 1921 metų tai Hohenzollernų giminės mauzoliejus, čia palaidota, be kitų, imperatorienė Augusta Viktorija. Todėl šventykla lankytojams uždaryta.

Naujieji rūmaiNuotr. H. Zell, CC BY-SA 3.0, Wikimedia Commons15
Pastatas / paminklas

Naujieji rūmai

Naujuosius rūmus Frydrichas Didysis pastatė 1763-1769 metais, po Septynerių metų karo, kad parodytų Europai Prūsijos galią. Pats juos vadino „fanfaronada“, tai yra pagyrūniškumu. Fasadas yra 220 metrų ilgio, o virš vidurio kyla 55 metrų aukščio kupolas, ant kurio 3 Charitės neša karališkąją karūną. Kupolas yra tik puošmena, po juo nėra jokios salės. Viduje yra Grotų salė, Marmurinė salė ir teatras, o rūmuose mielai gyveno paskutinis Vokietijos imperatorius Vilhelmas II.

Communs ir Triumfo vartaiNuotr. Allie_Caulfield, CC BY 2.0, Wikimedia Commons16
Pastatas / paminklas

Communs ir Triumfo vartai

Priešais Naujuosius rūmus stovi Communs, du įspūdingi ūkiniai pastatai iš 1766-1769 metų, sukurti pagal Versalio pavyzdį. Juose buvo rūmų virtuvės ir butai svečiams, valdininkams bei tarnams, tačiau iš išorės jie atrodo kaip rūmai, su dvigubais laiptais, kolonomis ir kupolais. Juos jungia pusapvalė kolonada su 158 kolonomis ir 24 metrų aukščio Triumfo vartai. Šiandien čia įsikūręs Potsdamo universitetas, o iš čia į pietus nueisite iki Potsdam Park Sanssouci stoties.

Visi taškai (23)

Sugrupuota kaip plano legendoje. Žvaigždutė žymi rekomenduojamus taškus.

Lankytina vieta 5
Neptūno grota ★Neptūno grotą suprojektavo Knobelsdorffas, o pastatyta ji 1751-1757 metais iš balto ir rožinio Silezijos marmuro. Viršuje karaliauja Neptūnas, romėnų jūrų dievas, su dviem najadėmis. Kriauklėmis šonuose turėjo tekėti vanduo, bet Frydricho Didžiojo laikais to padaryti nepavyko; fontanai pradėjo veikti tik po šimto metų, garo mašinos dėka. Į vidų neįeinama, bet pro groteles pamatysite grotą, papuoštą kriauklėmis ir kristalais.
Didysis fontanas ★Didžiojo fontano baseinas pastatytas 1748 metais, bet Frydricho Didžiojo laikais vanduo trykšti nenorėjo, nes mediniai vandentiekio vamzdžiai nuolat trūkinėjo. Pavyko tik 1842 metų spalį: Augusto Borsigo garo mašina iššovė čiurkšlę 38 metrų aukštyn. Aplink baseiną stovi 12 marmurinių dievų ir 4 stichijų skulptūrų, o dalį originalų karalius 1750 metais gavo dovanų iš Prancūzijos karaliaus Liudviko XV. 2000-2010 metais jos visos pakeistos tiksliomis Kararos marmuro kopijomis.
Vynuogynų terasos ★1744 metų rugpjūčio 10 dieną Frydrichas Didysis liepė šią pliką kalvą paversti vynuogynu. Šlaitas padalytas į 6 terasas, o jų sienos išlenktos lanku į vidų, kad sugautų kuo daugiau saulės. Sienose yra 168 įstiklintos nišos, kuriose augo užsienio veislės, o ant sienų tarp jų vijosi vynmedžiai ir vaismedžiai. Per vidurį į viršų veda 132 laiptai, o šonuose driekiasi švelnesni pandusai.
Frydricho Didžiojo kapas ★Kripta aukščiausios terasos pakraštyje įrengta dar 1744 metais, prieš pradedant statyti rūmus. Karalius norėjo būti palaidotas čia, šalia savo mylimų šunų, tačiau įpėdinis jį palaidojo garnizono bažnyčioje. Frydrichas Didysis čia atgulė tik 1991 metų rugpjūčio 17 dieną, per 205-ąsias mirties metines, vidurnaktį, nes testamente prašė laidoti be prabangos ir naktį. Ant plokštės su užrašu „Friedrich der Große“ žmonės deda gėles ir bulves, nes būtent jis ragino prūsus auginti bulves.
Draugystės šventykla ★Frydrichas Didysis pastatė šią šventyklą mylimos sesers Vilhelminos, Bairoito markgrafienės, atminimui; ji mirė 1758 metais. Apvalų paviljoną 1768-1770 metais pastatė Carlas von Gontardas, o stogą remia 8 korintinės kolonos, išdėstytos poromis. Viduje sėdi marmurinė Vilhelmina su knyga ant kelių. Medalionai ant kolonų vaizduoja garsias antikos laikų draugų poras.
Pastatas / paminklas 11
Paveikslų galerija ★Paveikslų galeriją Frydrichui Didžiajam 1755-1764 metais pastatė Johannas Gottfriedas Büringas. Tai seniausias išlikęs Vokietijoje valdovo pastatytas muziejaus pastatas. Skulptūros prie langų iš sodo pusės pasakoja apie menus ir mokslus, o 20 galvų virš langų yra dailininkų portretai. Viduje kabo daugiau nei 140 paveikslų, tarp jų Caravaggio „Netikintis Tomas“, taip pat Rubenso ir van Dycko kūriniai.
Naujosios menės ★Naujosios menės pastatytos 1747 metais kaip oranžerija, kurioje žiemodavo medeliai vazonuose nuo terasų. 1771-1775 metais Georgas Christianas Ungeris jas perstatė į rūmus svečiams, su 4 salėmis ir svečių kambariais. Tuomet jos gavo kupolą, kad derėtų prie Paveikslų galerijos kitoje rūmų pusėje. Pažvelkite į pandusus prie pastato: jais kadaise įritindavo sunkius vazonus su medeliais. Viduje gražiausia Ovidijaus galerija su paauksuotais bareljefais.
Sanssouci rūmai ★Rūmai pastatyti 1745-1747 metais pagal Knobelsdorffo projektą ir paties karaliaus eskizus. Pavadinimas prancūziškai reiškia „be rūpesčių“. Frydrichas Didysis nenorėjo prabangios rezidencijos, o jaukių vieno aukšto rūmų, iš kurių tiesiai išeinama į terasą ir sodą. Jis čia gyveno vasarą, išskyrus karo metus, nuo balandžio pabaigos iki spalio pradžios, ir čia mirė 1786 metų rugpjūčio 17 dieną, krėsle savo kabinete. 2018 metais juos aplankė apie 330 000 žmonių, daugiau nei bet kurį kitą Potsdamo paminklą.
Istorinis malūnas ★Pirmąjį malūną čia 1737-1739 metais pastatė malūnininkas Grävenitzas. Pasak legendos, karalius norėjo jį nugriauti, nes jam trukdė sparnų kalenimas, bet malūnininkas pagrasino teismu Berlyne, ir karalius nusileido. Dabartinis olandiškas vėjo malūnas pastatytas 1787-1791 metais, 1945 metais sudegė, o nuo 1993 metų jo sparnai vėl sukasi. Viduje veikia paroda apie grūdų malimą, o parduotuvėlėje nusipirksite duonos iš Sanssouci miltų.
Oranžerijos rūmai ★Oranžerijos rūmus 1851-1864 metais pastatydino karalius Frydrichas Vilhelmas IV, pagal Renesanso laikų itališkų vilų pavyzdį. Jie yra daugiau nei 300 metrų ilgio ir tai didžiausi rūmai parke. Centrinėje dalyje yra Rafaelio salė su daugiau nei 50 jo paveikslų kopijų, o šoninėse salėse žiemoja augalai vazonuose iš viso parko. Priešais rūmus stovi Frydricho Vilhelmo IV paminklas; jis Oranžeriją vadino savo mėgstamiausiu kūriniu. Dabar rūmai uždaryti dėl restauravimo.
Kinų paviljonas ★Kinų paviljoną 1755-1764 metais pagal Frydricho Didžiojo eskizus pastatė Johannas Gottfriedas Büringas, o statybas užtęsė Septynerių metų karas. Aplink stovi paauksuotos kinų figūros, kurios valgo, geria arbatą ir groja instrumentais. Skulptoriams pozavo vietiniai žmonės, todėl figūros turi europietiškus veidus. Stogą remia auksinės palmių formos kolonos, o pačioje viršūnėje sėdi auksinis mandarinas su skėčiu.
Romos pirtys ★Romos pirtis 1829-1840 metais pastatė Karlas Friedrichas Schinkelis ir Ludwigas Persiusas sosto įpėdiniui, vėlesniam karaliui Frydrichui Vilhelmui IV, kuris mylėjo Italiją. Tai pastatų kompleksas tarsi iš italų kaimo: sodininko namas, šventyklos formos arbatinė ir pirtis, sujungti pergolėmis ir sodeliais. Šioje pirtyje niekas niekada nesimaudė. Pastatai stovi prie dirbtinio tvenkinio, o dabar uždaryti dėl restauravimo.
Charlottenhofo rūmai ★1825 metų Kalėdoms karalius Frydrichas Vilhelmas III padovanojo šią žemę sūnui, sosto įpėdiniui, ir jo žmonai Elžbietai. Karlas Friedrichas Schinkelis 1826-1829 metais seną namą perstatė į klasicistinę vilą pagal romėnų pavyzdį. Įdomiausias yra Palapinės kambarys baltomis ir mėlynomis juostomis, kuriame 1835-1840 metais vasaromis gyveno keliautojas Alexanderis von Humboldtas. Baltai mėlynos yra ir langinės, Elžbietos, sosto įpėdinio žmonos, bavariškos kilmės atminimui.
Antikinė šventykla ★Antikinė šventykla stovi priešais Draugystės šventyklą, kitoje Pagrindinės alėjos pusėje, kaip jos pora. Ją 1768-1769 metais pastatė Carlas von Gontardas, o Frydrichas Didysis joje laikė antikinių skulptūrų, monetų ir gemų rinkinius. Nuo 1921 metų tai Hohenzollernų giminės mauzoliejus, čia palaidota, be kitų, imperatorienė Augusta Viktorija. Todėl šventykla lankytojams uždaryta.
Naujieji rūmai ★Naujuosius rūmus Frydrichas Didysis pastatė 1763-1769 metais, po Septynerių metų karo, kad parodytų Europai Prūsijos galią. Pats juos vadino „fanfaronada“, tai yra pagyrūniškumu. Fasadas yra 220 metrų ilgio, o virš vidurio kyla 55 metrų aukščio kupolas, ant kurio 3 Charitės neša karališkąją karūną. Kupolas yra tik puošmena, po juo nėra jokios salės. Viduje yra Grotų salė, Marmurinė salė ir teatras, o rūmuose mielai gyveno paskutinis Vokietijos imperatorius Vilhelmas II.
Communs ir Triumfo vartai ★Priešais Naujuosius rūmus stovi Communs, du įspūdingi ūkiniai pastatai iš 1766-1769 metų, sukurti pagal Versalio pavyzdį. Juose buvo rūmų virtuvės ir butai svečiams, valdininkams bei tarnams, tačiau iš išorės jie atrodo kaip rūmai, su dvigubais laiptais, kolonomis ir kupolais. Juos jungia pusapvalė kolonada su 158 kolonomis ir 24 metrų aukščio Triumfo vartai. Šiandien čia įsikūręs Potsdamo universitetas, o iš čia į pietus nueisite iki Potsdam Park Sanssouci stoties.
Tualetai / kasos / parkavimas 7
Obeliskas ir parko vartaiPasivaikščiojimas prasideda rytiniame parko pakraštyje, prie obelisko, kuris nuo Frydricho Didžiojo laikų žymi parko ribą. 1748 metų obeliską suprojektavo Georgas Wenzeslausas von Knobelsdorffas, o hieroglifai ant jo išgalvoti, nes XVIII amžiuje jų dar niekas nemokėjo perskaityti. Iškart už jo stovi 1747 metų Obelisko vartai: dvi grupės po 4 kolonas, o ant sienų deivės Flora ir Pomona, kurios pasitinka parko svečius. Iš čia tiesiai į vakarus daugiau nei 2 kilometrus driekiasi Pagrindinė alėja, iki pat Naujųjų rūmų.
Viešasis tualetas 1
Viešasis tualetas 2
Viešasis tualetas 3
Viešasis tualetas 4
Viešasis tualetas 5
Viešasis tualetas 6
Sanssouci parkasAtsisiųsti Turi