Nuotr. Pierre-Selim Huard, CC BY 4.0, Wikimedia Commons
SenamiestisBerlynas, Vokietija

Berlynas: Brandenburgo vartai, Unter den Linden ir Muziejų sala: ką pamatyti, žemėlapis ir lankymo maršrutas

Berlynas: Brandenburgo vartai, Unter den Linden ir Muziejų sala. Programėlėje Turi tas pats žemėlapis rodo jūsų buvimo vietą, veda nuo taško iki taško ir leidžia pažymėti aplankytas vietas.

18Lankytina: taškų
15rekomenduojamame maršrute
apie 4 val.lankymo

Prieš kelionę

apie 4 val.ramiu tempu, su pertraukomis
9tualetai žemėlapyje
įėjimas nemokamasį muziejus ir bokštus atskiri bilietai
Pasivaikščiojimas prasideda Platz der Republik aikštėje priešais Reichstagą. Arčiausiai yra S-Bahn ir metro stotis Brandenburger Tor (linijos S1, S2, S25, S26 ir U5), iš kurios atvyksite per kelias minutes, o prie Brandenburgo vartų važiuoja ir 100 autobusas. Rekomenduojamas maršrutas baigiasi Alexanderplatz aikštėje, kur galėsite sėsti į S-Bahn, U2, U5 ir U8 metro linijas arba regioninį traukinį. Jei jau esate centre, Turi ves jus nuo artimiausio taško. Pasivaikščiojimas po miestą ir memorialo stelų laukas nemokami, o į Reichstago kupolą galėsite įeiti nemokamai iš anksto užsiregistravę, su asmens dokumentu, kasdien nuo 8 iki 24 valandos. Mokami yra katedra, Televizijos bokštas (kasdien nuo 10 iki 23 valandos), Humboldt Forum stogo terasa ir muziejai, o Pergamo muziejus turėtų vėl atsidaryti tik 2027 metų birželio 4 dieną. Į katedros kupolo galeriją veda 270 laiptelių, kitur maršrutas eina lygiai, gatvėmis ir aikštėmis. Tualetų rasite muziejuose ir kavinėse prie maršruto. Žiemą visi maršruto taškai prieinami, tik anksčiau sutemsta. Maršrutas yra apie 5 kilometrų ilgio, numatykite maždaug keturias valandas, neskaičiuojant muziejų lankymo.
  • Namie atidarykite vietą Turi programėlėje ir palieskite „Išsaugoti kelionei“: žemėlapis, aprašymai ir nuotraukos veiks be ryšio.
  • Toliausius taškus aplankykite pradžioje, kol dar turite jėgų.
  • Žymėkite iš karto, o prie išėjimo žinosite, kas liko.

Berlynas: Mitte programėlėje Turi

Buvimo vieta realiu laiku, maršrutas nuo taško iki taško, aprašymai skaityti ir klausyti. Nemokamai, be paskyros, 12 kalbų.

Atsisiųsti (Android)

Vietos žemėlapis

Tas pats planas kaip programėlėje. Palieskite tašką ir pamatysite nuotrauką bei aprašymą; Turi programėlėje jame matysite ir save.

Planas: Berlynas: Mitte
1rekomenduojami, maršruto tvarkakiti taškaiWCtualetai, maistas, kasos

Kažkas negerai? Praneškite apie tai programėlėje prie taško.

Verta pamatyti

Mitte yra istorinis Berlyno centras, kuriame vos kelių kilometrų atkarpoje susitinka karališkoji Prūsija, imperija, Antrasis pasaulinis karas ir miesto padalijimas siena. Pasivaikščiojimas prasideda prie Reichstago ir Brandenburgo vartų, eina pro Holokausto aukų memorialą ir Gendarmenmarkt aikštę, o Unter den Linden alėja veda į Muziejų salą, įtrauktą į UNESCO sąrašą. Paskui per Šprė upę pasiekia apie 1200 metus įkurtą Mikalojaus kvartalą ir baigiasi po Televizijos bokštu Alexanderplatz aikštėje.

Reichstagas ir stiklinis kupolasNuotr. Anil Öztas, CC BY-SA 4.0, Wikimedia Commons1
Pastatas / paminklas

Reichstagas ir stiklinis kupolas

Reichstago pastatas pastatytas 1884-1894 metais pagal Paulo Wallot projektą, o užrašas „Dem deutschen Volke“, tai yra „Vokiečių tautai“, virš įėjimo atsirado 1916 metais. 1933 metais pastatas sudegė, o 1945 metais po mūšių dėl Berlyno virto griuvėsiais. 1995-1999 metais jį pertvarkė Normanas Fosteris, ir nuo 1999 metų čia vėl posėdžiauja Bundestagas, Vokietijos parlamentas. Stiklinio kupolo skersmuo yra 40 metrų, o į apžvalgos terasą jame veda dvi spiralinės rampos, kiekviena apie 230 metrų ilgio. Įėjimas nemokamas, bet reikia iš anksto užsiregistruoti ir turėti asmens dokumentą.

Brandenburgo vartai ir Pariser PlatzNuotr. Pierre-Selim Huard, CC BY 4.0, Wikimedia Commons2
Lankytina vieta

Brandenburgo vartai ir Pariser Platz

Brandenburgo vartai yra vieninteliai išlikę Berlyno miesto vartai. Juos suprojektavo Carlas Gotthardas Langhansas, o pastatyti jie 1788-1791 metais pagal Propilėjų, įėjimo į Atėnų Akropolį, pavyzdį: 12 kolonų sudaro 5 praėjimus. Viršuje stovi Johanno Gottfriedo Schadow kvadriga, kurią Napoleonas 1806 metais išsivežė į Paryžių, o 1814 metais ji grįžo į Berlyną. Berlyno sienos laikais vartai buvo uždaryti, o vėl atverti 1989 metų gruodžio 22 dieną. Rytinėje pusėje yra Pariser Platz aikštė su viešbučiu Adlon, o pietiniame vartų sparne veikia turizmo informacijos centras.

Nužudytų Europos žydų memorialasNuotr. Photograph by Mike Peel ( www.mikepeel.net )., CC BY-SA 4.0, Wikimedia Commons3
Lankytina vieta

Nužudytų Europos žydų memorialas

Memorialą suprojektavo Peteris Eisenmanas, o atidarytas jis 2005 metų gegužės 10 dieną. 1,9 hektaro plote stovi 2711 betoninių stelų, kurių aukštis nuo 20 centimetrų iki 4,7 metro, o tarp jų galite praeiti siauromis alėjomis. Stelų laukas atviras visą parą ir nemokamas. Po jo rytine dalimi yra požeminė Informacijos vieta su maždaug 3 milijonų žydų Holokausto aukų pavardėmis, atvira nuo antradienio iki sekmadienio nuo 10 iki 18 valandos, taip pat nemokamai.

GendarmenmarktNuotr. Ansgar Koreng, CC BY 3.0 de, Wikimedia Commons4
Lankytina vieta

Gendarmenmarkt

Aikštę XVII amžiaus pabaigoje suplanavo Johannas Arnoldas Neringas, o pavadinimą jai davė Prūsijos kirasyrų pulkas Gendarmen, kurio arklidės čia stovėjo iki 1773 metų. Šonuose stovi dvi bažnyčios, vadinamos katedromis: šiaurėje Prancūzų, kurią 1701-1705 metais pastatė hugenotai, o pietuose Vokiečių, pastatyta 1708 metais. Jų bokštus su kupolais 1785 metais pristatė Carlas von Gontardas. Viduryje stovi Konzerthaus, kurį Karlas Friedrichas Schinkelis 1821 metais pastatė kaip teatrą, o priešais jį poeto Friedricho Schillerio paminklas. Po maždaug 2 metų remonto aikštė vėl atidaryta 2025 metų kovą.

Unter den Linden ir Frydricho Didžiojo paminklasNuotr. Bärwinkel,Klaus, CC BY-SA 4.0, Wikimedia Commons5
Lankytina vieta

Unter den Linden ir Frydricho Didžiojo paminklas

Unter den Linden, tai yra „Po liepomis“, yra garsiausia Berlyno alėja, beveik 1,5 kilometro ilgio ir 60 metrų pločio. XVI amžiuje kurfiurstas Jonas Jurgis čia nutiesė jojimo kelią nuo pilies iki žvėryno Tiergartene, o 1647 metais jį apsodino liepomis. Viduriniame ruože stovi raitas karaliaus Frydricho Didžiojo paminklas, 1851 metų Christiano Danielio Raucho kūrinys. Šiaurinėje alėjos pusėje matote pagrindinį Humboldtų universiteto pastatą, buvusius princo Henriko rūmus.

Bebelplatz ir knygų deginimo memorialasNuotr. Ansgar Koreng, CC BY 3.0 de, Wikimedia Commons6
Lankytina vieta

Bebelplatz ir knygų deginimo memorialas

Aikštė atsirado 1741-1743 metais karaliaus Frydricho II laikais kaip Opernplatz, o Bebelplatz pavadinimą turi nuo 1947 metų. 1933 metų gegužės 10 dienos vakarą nacių studentai čia sudegino apie 20 000 knygų, po propagandos ministro Josepho Goebbelso kalbos. Aikštės viduryje pažvelkite žemyn: pro stiklinę plokštę grindinyje matyti tuščios lentynos, kuriose tilptų visos 20 000 sudegintų knygų. Tai memorialas Tuščia biblioteka, Michos Ullmano kūrinys. Šalia iškalti Heinricho Heinės 1821 metų žodžiai: „Tai buvo tik įžanga, ten, kur deginamos knygos, galiausiai deginami ir žmonės.“

Neue WacheNuotr. Ansgar Koreng, CC BY 3.0 de, Wikimedia Commons7
Pastatas / paminklas

Neue Wache

Neue Wache, tai yra Naujoji sargybinė, yra pirmasis didelis Karlo Friedricho Schinkelio statinys Berlyne, pastatytas 1816-1818 metais kaip karališkųjų rūmų sargybos būstinė. Nuo 1993 metų tai Vokietijos Federacinės Respublikos centrinė karo ir tironijos aukų atminimo vieta. Tuščioje salėje stovi padidinta Käthe Kollwitz skulptūra „Motina su mirusiu sūnumi“. Virš jos stoge yra apvali anga, pro kurią krinta lietus ir sniegas, ir tai turi priminti civilių kančias per abu pasaulinius karus.

Muziejų sala ir Kolonadų kiemasNuotr. Ray Swi-hymn from Sijhih-Taipei, Taiwan, CC BY-SA 2.0, Wikimedia Commons8
Lankytina vieta

Muziejų sala ir Kolonadų kiemas

Muziejų sala nuo 1999 metų įtraukta į UNESCO sąrašą. Ją sudaro 5 muziejai: 1830 metų Senasis muziejus, 1859 metų Naujasis muziejus, 1876 metų Senoji nacionalinė galerija, 1904 metų Bodės muziejus ir 1910-1930 metais statytas Pergamo muziejus. Stovite Kolonadų kieme tarp Naujojo muziejaus, kuriame saugomas Nefertitės biustas, ir Senosios nacionalinės galerijos. Per karą sugriautą Naująjį muziejų atstatė Davidas Chipperfieldas, ir jis vėl atidarytas 2009 metais, o nuo 2019 metų įėjimas į salą yra Jameso Simono galerija. Pergamo muziejus uždarytas nuo 2023 metų spalio, o jo dalis su Pergamo altoriumi turėtų būti atidaryta 2027 metų birželio 4 dieną.

Lustgarten ir Senasis muziejusNuotr. Photograph by Mike Peel ( www.mikepeel.net )., CC BY-SA 4.0, Wikimedia Commons9
Lankytina vieta

Lustgarten ir Senasis muziejus

Lustgarten, tai yra Malonumų sodas, XVI amžiuje buvo daržas prie kurfiurstų pilies. 1646 metais Liudvika Henrieta iš Nasau giminės pavertė jį sodu su fontanais, o 1713 metais karalius Frydrichas Vilhelmas I įrengė jame pratybų aikštę. Iš šiaurės jį užbaigia Karlo Friedricho Schinkelio Senasis muziejus su 18 joninių kolonų, atidarytas 1830 metais. Priešais muziejų stovi granitinis dubuo, kurį Christianas Gottliebas Cantianas iškalė iš didžiulio riedulio: jo skersmuo 6,91 metro, jis sveria apie 75 tonas ir turėjo stovėti muziejaus rotondoje, bet pasirodė per didelis. Berlyniečiai jį vadina „sriubos dubeniu“.

Berlyno katedraNuotr. Chainwit., CC BY 4.0, Wikimedia Commons10
Pastatas / paminklas

Berlyno katedra

Katedra pastatyta 1894-1905 metais imperatoriaus Vilhelmo II nurodymu pagal Juliuso Raschdorffo projektą. Požemiuose yra Hohencolernų kripta su maždaug 90 karstų, kuriuose palaidoti Brandenburge ir Prūsijoje valdžiusios giminės nariai. 1905 metų Wilhelmo Sauerio vargonai turi 7269 vamzdžius. 1944 metais padegamoji bomba pataikė į kupolą, o navą vėl atidarė tik 1993 metais. Užlipę 270 laiptelių pateksite į galeriją aplink kupolą su vaizdu į centrą; įėjimas mokamas, o jaunesni nei 18 metų asmenys įleidžiami nemokamai.

Humboldt Forum atstatytuose rūmuoseNuotr. Frank Schulenburg, CC BY-SA 4.0, Wikimedia Commons11
Pastatas / paminklas

Humboldt Forum atstatytuose rūmuose

Nuo 1443 metų čia stovėjo Hohencolernų pilis, iki 1918 metų Brandenburgo kurfiurstų, Prūsijos karalių ir Vokietijos imperatorių rezidencija. Barokinį pavidalą jai 1698 metais pradėjo suteikti Andreasas Schlüteris, o pertvarka baigta 1713 metais. 1950 metais VDR valdžia rūmus nugriovė, o 1973-1976 metais jų vietoje pastatė Respublikos rūmus, nugriautus 2006-2008 metais. Nuo 2013 metų rūmai atstatyti pagal Franco Stellos projektą: 3 fasadai atkurti baroko stiliumi, o rytinis, iš Šprė pusės, yra modernus. Šiandien čia veikia Humboldt Forum su Etnologijos muziejumi ir Azijos meno muziejumi, o į stogo terasą 30 metrų aukštyje pakilsite liftu su bilietu.

Mikalojaus kvartalas ir Šventojo Mikalojaus bažnyčiaNuotr. Dguendel, CC BY 3.0, Wikimedia Commons12
Lankytina vieta

Mikalojaus kvartalas ir Šventojo Mikalojaus bažnyčia

Mikalojaus kvartalas atsirado apie 1200 metus ir priklauso seniausiai miesto daliai, Senajam Berlynui. Jo širdis yra Šventojo Mikalojaus bažnyčia, seniausia Berlyno bažnyčia, pradėta statyti apie 1230 metus. Po karo nuniokojimų bažnyčia atstatyta 1980-1983 metais pagal senuosius planus, o šiandien joje veikia muziejus. Visas kvartalas atstatytas Berlyno 750-mečiui 1987 metais, sujungiant rekonstruotus senus namus su stambiaplokščiais blokiniais pastatais. Užsukite ir į 1766 metų Ephraimo rūmus bei 1760 metų Knoblauchų namą, kuriame veikia miestiečių interjero muziejus.

Raudonoji rotušėNuotr. Diego Delso, CC BY-SA 4.0, Wikimedia Commons13
Pastatas / paminklas

Raudonoji rotušė

Raudonąją rotušę, Berlyno mero ir senato būstinę, pradėta statyti 1861 metais pagal Hermanno Friedricho Waesemanno projektą. Pavadinimą ji gavo dėl raudonų plytų fasado, o jos bokštas yra 94 metrų aukščio. Pirmojo aukšto lygyje driekiasi Akmeninė kronika: 36 terakotos bareljefai pasakoja Berlyno ir Brandenburgo istoriją nuo XII amžiaus iki Vokietijos imperijos įkūrimo 1871 metais. Įdomybė lenkams: vienas iš fasado ir bokšto pavyzdžių galėjo būti viduramžių rotušė Torunėje.

Televizijos bokštasNuotr. Diego Delso, CC BY-SA 4.0, Wikimedia Commons14
Pastatas / paminklas

Televizijos bokštas

Televizijos bokštas yra 368 metrų aukščio ir tai aukščiausias statinys Vokietijoje. VDR jį statė 1965-1969 metais, o atidarytas jis 1969 metų spalio 3 dieną. Liftas maždaug per 40 sekundžių pakyla į apžvalgos terasą maždaug 203 metrų aukštyje, iš kurios esant geram orui matyti per 42 kilometrus, o 207 metrų aukštyje sukasi restoranas. Kai saulė apšviečia rutulį, jame dažnai pasirodo šviečiantis kryžius; berlyniečiai tai pavadino „popiežiaus kerštu“, nes VDR valdžia šalino kryžius nuo bažnyčių.

Alexanderplatz ir Pasaulio laikrodisNuotr. MaryG90, CC BY-SA 3.0, Wikimedia Commons15
Lankytina vieta

Alexanderplatz ir Pasaulio laikrodis

Alexanderplatz pavadinta caro Aleksandro I garbei, kuris aplankė Berlyną 1805 metais. Aikštėje stovi 1969 metų Pasaulio laikrodis, kurį suprojektavo Erichas Johnas: jis turi 24 sieneles, po vieną kiekvienai laiko juostai, o viršuje supaprastintą Saulės sistemos modelį. Tai mėgstama berlyniečių ir turistų susitikimų vieta. 1989 metų lapkričio 4 dieną čia vyko didžiausia nuo valdžios nepriklausoma demonstracija VDR istorijoje. Čia baigiasi pasivaikščiojimas: iš Alexanderplatz stoties važiuoja S-Bahn, U2, U5 ir U8 metro bei regioniniai traukiniai.

Visi taškai (28)

Sugrupuota kaip plano legendoje. Žvaigždutė žymi rekomenduojamus taškus.

Pastatas / paminklas 8
Reichstagas ir stiklinis kupolas ★Reichstago pastatas pastatytas 1884-1894 metais pagal Paulo Wallot projektą, o užrašas „Dem deutschen Volke“, tai yra „Vokiečių tautai“, virš įėjimo atsirado 1916 metais. 1933 metais pastatas sudegė, o 1945 metais po mūšių dėl Berlyno virto griuvėsiais. 1995-1999 metais jį pertvarkė Normanas Fosteris, ir nuo 1999 metų čia vėl posėdžiauja Bundestagas, Vokietijos parlamentas. Stiklinio kupolo skersmuo yra 40 metrų, o į apžvalgos terasą jame veda dvi spiralinės rampos, kiekviena apie 230 metrų ilgio. Įėjimas nemokamas, bet reikia iš anksto užsiregistruoti ir turėti asmens dokumentą.
Neue Wache ★Neue Wache, tai yra Naujoji sargybinė, yra pirmasis didelis Karlo Friedricho Schinkelio statinys Berlyne, pastatytas 1816-1818 metais kaip karališkųjų rūmų sargybos būstinė. Nuo 1993 metų tai Vokietijos Federacinės Respublikos centrinė karo ir tironijos aukų atminimo vieta. Tuščioje salėje stovi padidinta Käthe Kollwitz skulptūra „Motina su mirusiu sūnumi“. Virš jos stoge yra apvali anga, pro kurią krinta lietus ir sniegas, ir tai turi priminti civilių kančias per abu pasaulinius karus.
Berlyno katedra ★Katedra pastatyta 1894-1905 metais imperatoriaus Vilhelmo II nurodymu pagal Juliuso Raschdorffo projektą. Požemiuose yra Hohencolernų kripta su maždaug 90 karstų, kuriuose palaidoti Brandenburge ir Prūsijoje valdžiusios giminės nariai. 1905 metų Wilhelmo Sauerio vargonai turi 7269 vamzdžius. 1944 metais padegamoji bomba pataikė į kupolą, o navą vėl atidarė tik 1993 metais. Užlipę 270 laiptelių pateksite į galeriją aplink kupolą su vaizdu į centrą; įėjimas mokamas, o jaunesni nei 18 metų asmenys įleidžiami nemokamai.
Humboldt Forum atstatytuose rūmuose ★Nuo 1443 metų čia stovėjo Hohencolernų pilis, iki 1918 metų Brandenburgo kurfiurstų, Prūsijos karalių ir Vokietijos imperatorių rezidencija. Barokinį pavidalą jai 1698 metais pradėjo suteikti Andreasas Schlüteris, o pertvarka baigta 1713 metais. 1950 metais VDR valdžia rūmus nugriovė, o 1973-1976 metais jų vietoje pastatė Respublikos rūmus, nugriautus 2006-2008 metais. Nuo 2013 metų rūmai atstatyti pagal Franco Stellos projektą: 3 fasadai atkurti baroko stiliumi, o rytinis, iš Šprė pusės, yra modernus. Šiandien čia veikia Humboldt Forum su Etnologijos muziejumi ir Azijos meno muziejumi, o į stogo terasą 30 metrų aukštyje pakilsite liftu su bilietu.
Raudonoji rotušė ★Raudonąją rotušę, Berlyno mero ir senato būstinę, pradėta statyti 1861 metais pagal Hermanno Friedricho Waesemanno projektą. Pavadinimą ji gavo dėl raudonų plytų fasado, o jos bokštas yra 94 metrų aukščio. Pirmojo aukšto lygyje driekiasi Akmeninė kronika: 36 terakotos bareljefai pasakoja Berlyno ir Brandenburgo istoriją nuo XII amžiaus iki Vokietijos imperijos įkūrimo 1871 metais. Įdomybė lenkams: vienas iš fasado ir bokšto pavyzdžių galėjo būti viduramžių rotušė Torunėje.
Televizijos bokštas ★Televizijos bokštas yra 368 metrų aukščio ir tai aukščiausias statinys Vokietijoje. VDR jį statė 1965-1969 metais, o atidarytas jis 1969 metų spalio 3 dieną. Liftas maždaug per 40 sekundžių pakyla į apžvalgos terasą maždaug 203 metrų aukštyje, iš kurios esant geram orui matyti per 42 kilometrus, o 207 metrų aukštyje sukasi restoranas. Kai saulė apšviečia rutulį, jame dažnai pasirodo šviečiantis kryžius; berlyniečiai tai pavadino „popiežiaus kerštu“, nes VDR valdžia šalino kryžius nuo bažnyčių.
Valstybinė operaOpera pastatyta Frydrichui Didžiajam pagal Georgo Wenzeslauso von Knobelsdorffo projektą ir atidaryta 1742 metų gruodžio 7 dieną. Berlyniečiai ją vadina Lindenoper, tai yra Opera po liepomis. Pastatas sudegė 1843 metais, o per Antrąjį pasaulinį karą buvo niokotas 1941 ir 1945 metais; atstatytas 1951-1955 metais. Po maždaug 7 metų remonto opera vėl atidaryta 2017 metų spalio 3 dieną, o jos žiūrovų salėje yra 1350 vietų.
ZeughausZeughaus, buvęs arsenalas, yra seniausias pastatas prie Unter den Linden. Statyti jį pradėta 1695 metais, o prie jo paeiliui dirbo Johannas Arnoldas Neringas, Martinas Grünbergas, Andreasas Schlüteris ir Jeanas de Bodtas. XVIII amžiuje tai buvo didžiausias ginklų sandėlis Prūsijoje. Kieme Schlüteris virš langų įrengė 22 mirštančių karių galvas. Šiandien pastatas priklauso Vokietijos istorijos muziejui ir nuo 2021 metų uždarytas remontui, o laikinąsias parodas rodo už jo esantis modernus pastatas, kurį suprojektavo Ieoh Mingas Pei.
Lankytina vieta 10
Brandenburgo vartai ir Pariser Platz ★Brandenburgo vartai yra vieninteliai išlikę Berlyno miesto vartai. Juos suprojektavo Carlas Gotthardas Langhansas, o pastatyti jie 1788-1791 metais pagal Propilėjų, įėjimo į Atėnų Akropolį, pavyzdį: 12 kolonų sudaro 5 praėjimus. Viršuje stovi Johanno Gottfriedo Schadow kvadriga, kurią Napoleonas 1806 metais išsivežė į Paryžių, o 1814 metais ji grįžo į Berlyną. Berlyno sienos laikais vartai buvo uždaryti, o vėl atverti 1989 metų gruodžio 22 dieną. Rytinėje pusėje yra Pariser Platz aikštė su viešbučiu Adlon, o pietiniame vartų sparne veikia turizmo informacijos centras.
Nužudytų Europos žydų memorialas ★Memorialą suprojektavo Peteris Eisenmanas, o atidarytas jis 2005 metų gegužės 10 dieną. 1,9 hektaro plote stovi 2711 betoninių stelų, kurių aukštis nuo 20 centimetrų iki 4,7 metro, o tarp jų galite praeiti siauromis alėjomis. Stelų laukas atviras visą parą ir nemokamas. Po jo rytine dalimi yra požeminė Informacijos vieta su maždaug 3 milijonų žydų Holokausto aukų pavardėmis, atvira nuo antradienio iki sekmadienio nuo 10 iki 18 valandos, taip pat nemokamai.
Gendarmenmarkt ★Aikštę XVII amžiaus pabaigoje suplanavo Johannas Arnoldas Neringas, o pavadinimą jai davė Prūsijos kirasyrų pulkas Gendarmen, kurio arklidės čia stovėjo iki 1773 metų. Šonuose stovi dvi bažnyčios, vadinamos katedromis: šiaurėje Prancūzų, kurią 1701-1705 metais pastatė hugenotai, o pietuose Vokiečių, pastatyta 1708 metais. Jų bokštus su kupolais 1785 metais pristatė Carlas von Gontardas. Viduryje stovi Konzerthaus, kurį Karlas Friedrichas Schinkelis 1821 metais pastatė kaip teatrą, o priešais jį poeto Friedricho Schillerio paminklas. Po maždaug 2 metų remonto aikštė vėl atidaryta 2025 metų kovą.
Unter den Linden ir Frydricho Didžiojo paminklas ★Unter den Linden, tai yra „Po liepomis“, yra garsiausia Berlyno alėja, beveik 1,5 kilometro ilgio ir 60 metrų pločio. XVI amžiuje kurfiurstas Jonas Jurgis čia nutiesė jojimo kelią nuo pilies iki žvėryno Tiergartene, o 1647 metais jį apsodino liepomis. Viduriniame ruože stovi raitas karaliaus Frydricho Didžiojo paminklas, 1851 metų Christiano Danielio Raucho kūrinys. Šiaurinėje alėjos pusėje matote pagrindinį Humboldtų universiteto pastatą, buvusius princo Henriko rūmus.
Bebelplatz ir knygų deginimo memorialas ★Aikštė atsirado 1741-1743 metais karaliaus Frydricho II laikais kaip Opernplatz, o Bebelplatz pavadinimą turi nuo 1947 metų. 1933 metų gegužės 10 dienos vakarą nacių studentai čia sudegino apie 20 000 knygų, po propagandos ministro Josepho Goebbelso kalbos. Aikštės viduryje pažvelkite žemyn: pro stiklinę plokštę grindinyje matyti tuščios lentynos, kuriose tilptų visos 20 000 sudegintų knygų. Tai memorialas Tuščia biblioteka, Michos Ullmano kūrinys. Šalia iškalti Heinricho Heinės 1821 metų žodžiai: „Tai buvo tik įžanga, ten, kur deginamos knygos, galiausiai deginami ir žmonės.“
Muziejų sala ir Kolonadų kiemas ★Muziejų sala nuo 1999 metų įtraukta į UNESCO sąrašą. Ją sudaro 5 muziejai: 1830 metų Senasis muziejus, 1859 metų Naujasis muziejus, 1876 metų Senoji nacionalinė galerija, 1904 metų Bodės muziejus ir 1910-1930 metais statytas Pergamo muziejus. Stovite Kolonadų kieme tarp Naujojo muziejaus, kuriame saugomas Nefertitės biustas, ir Senosios nacionalinės galerijos. Per karą sugriautą Naująjį muziejų atstatė Davidas Chipperfieldas, ir jis vėl atidarytas 2009 metais, o nuo 2019 metų įėjimas į salą yra Jameso Simono galerija. Pergamo muziejus uždarytas nuo 2023 metų spalio, o jo dalis su Pergamo altoriumi turėtų būti atidaryta 2027 metų birželio 4 dieną.
Lustgarten ir Senasis muziejus ★Lustgarten, tai yra Malonumų sodas, XVI amžiuje buvo daržas prie kurfiurstų pilies. 1646 metais Liudvika Henrieta iš Nasau giminės pavertė jį sodu su fontanais, o 1713 metais karalius Frydrichas Vilhelmas I įrengė jame pratybų aikštę. Iš šiaurės jį užbaigia Karlo Friedricho Schinkelio Senasis muziejus su 18 joninių kolonų, atidarytas 1830 metais. Priešais muziejų stovi granitinis dubuo, kurį Christianas Gottliebas Cantianas iškalė iš didžiulio riedulio: jo skersmuo 6,91 metro, jis sveria apie 75 tonas ir turėjo stovėti muziejaus rotondoje, bet pasirodė per didelis. Berlyniečiai jį vadina „sriubos dubeniu“.
Mikalojaus kvartalas ir Šventojo Mikalojaus bažnyčia ★Mikalojaus kvartalas atsirado apie 1200 metus ir priklauso seniausiai miesto daliai, Senajam Berlynui. Jo širdis yra Šventojo Mikalojaus bažnyčia, seniausia Berlyno bažnyčia, pradėta statyti apie 1230 metus. Po karo nuniokojimų bažnyčia atstatyta 1980-1983 metais pagal senuosius planus, o šiandien joje veikia muziejus. Visas kvartalas atstatytas Berlyno 750-mečiui 1987 metais, sujungiant rekonstruotus senus namus su stambiaplokščiais blokiniais pastatais. Užsukite ir į 1766 metų Ephraimo rūmus bei 1760 metų Knoblauchų namą, kuriame veikia miestiečių interjero muziejus.
Alexanderplatz ir Pasaulio laikrodis ★Alexanderplatz pavadinta caro Aleksandro I garbei, kuris aplankė Berlyną 1805 metais. Aikštėje stovi 1969 metų Pasaulio laikrodis, kurį suprojektavo Erichas Johnas: jis turi 24 sieneles, po vieną kiekvienai laiko juostai, o viršuje supaprastintą Saulės sistemos modelį. Tai mėgstama berlyniečių ir turistų susitikimų vieta. 1989 metų lapkričio 4 dieną čia vyko didžiausia nuo valdžios nepriklausoma demonstracija VDR istorijoje. Čia baigiasi pasivaikščiojimas: iš Alexanderplatz stoties važiuoja S-Bahn, U2, U5 ir U8 metro bei regioniniai traukiniai.
Neptūno fontanasNeptūno fontaną suprojektavo Reinholdas Begasas, o atidengtas jis 1891 metų lapkričio 1 dieną. Iš pradžių jis stovėjo priešais Berlyno rūmus, o 1969 metais, nugriovus rūmus, buvo perkeltas čia, tarp Marijos bažnyčios ir Raudonosios rotušės. Aplink jūrų dievą sėdi 4 moterys, vaizduojančios dideles Prūsijos upes: Reiną, Elbę, Oderį ir Vyslą. Vyslą atpažinsite iš medienos rąstų, Oderį iš ožkos ir kailio, Reiną iš žvejų tinklo ir vynuogių, o Elbę iš javų varpų ir vaisių.
Tualetai / kasos / parkavimas 10
Pasivaikščiojimo pradžia Platz der Republik aikštėjePasivaikščiojimas prasideda Platz der Republik aikštėje, didelėje vejoje priešais vakarinį Reichstago fasadą. Maršrutas veda pro Brandenburgo vartus ir Unter den Linden alėja į Muziejų salą, paskui per Šprė upę į Mikalojaus kvartalą ir Alexanderplatz aikštę. Pakeliui pamatysite vietas, susijusias su Prūsijos karaliais, Antruoju pasauliniu karu ir Berlyno padalijimu.
Viešasis tualetas 1
Viešasis tualetas 2
Viešasis tualetas 3
Viešasis tualetas 4
Viešasis tualetas 5
Viešasis tualetas 6
Viešasis tualetas 7
Viešasis tualetas 8
Viešasis tualetas 9
Berlynas: MitteAtsisiųsti Turi