Senamiesčio rotušė ★Torunė šią rotušę pradėjo statyti 1391 metais, o privilegiją statybai gavo po dvejų metų. Po vienu stogu čia veikė pirklių parduotuvės, miesto taryba ir teismas, o tai viduramžių Europoje buvo retenybė. Seniausias yra bokštas: jis stovi nuo 1274 metų, 1385 metais jį paaukštino ir įrengė laikrodį. XVI ir XVII amžių sandūroje buvo pristatyti kampiniai bokšteliai ir puošnūs frontonai, o 1703 metais pastatas sudegė per švedų apgultį. Dabar čia veikia Apygardos muziejus, o nuo bokšto terasos matyti visas senamiestis ir Vysla.
Švenčiausiosios Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia ★Gotikinę bažnyčią pastatė pranciškonai, atvykę į Torunę 1239 metais. Ji neturi bokšto, užtat jos vidus labai aukštas ir dengtas žvaigždiniais skliautais. Beveik du šimtmečius, nuo 1557 iki 1724 metų, čia meldėsi protestantai. Prie presbiterijos stovi juodai baltas Onos Vazaitės, karaliaus Žygimanto III Vazos sesers, mauzoliejus iš 1636 metų.
Planetariumas ★Apvalus plytų pastatas su dantytu viršumi atrodo kaip bokštas, bet tai buvusi dujų saugykla iš 1860 metų. Nuo 1994 metų joje veikia planetariumas: po kupolu rodomas dangus su žvaigždėmis ir planetomis. Tai viena lankomiausių Torunės vietų, 2022 metais čia apsilankė daugiau nei 290 tūkstančių žmonių. Seansas trunka ilgiau nei šis sustojimas, todėl bilietus verta užsisakyti iš anksto.
Torunės meduolių muziejus ★Torunės meduoliai garsūs nuo viduramžių, pirmasis įrašas apie juos yra iš 1380 metų. Muziejus atidarytas 2015 metais buvusiame Gustavo Weese meduolių fabrike Strumykowos gatvėje. Pamatysite senas medines formas, mašinas ir tai, kaip meduoliai buvo kepami anksčiau. Įėjimas mokamas; atskirai, Rabiańskos gatvėje, veikia Gyvasis meduolių muziejus su kepimo dirbtuvėmis.
Šventųjų Jonų katedra ★Didžiausia Senamiesčio bažnyčia ir buvusi miestiečių parapinė bažnyčia. Bokšte kabo varpas Tuba Dei, tai yra Dievo trimitas, išlietas XVI amžiaus pradžioje; 1703 metais švedai norėjo jį pagrobti, bet miestas sumokėjo išpirką. Viduje stovi krikštykla, prie kurios, pasak tradicijos, buvo pakrikštytas Mikalojus Kopernikas, o sienoje palaidota karaliaus Jono Albrechto, mirusio Torunėje 1501 metais, širdis. Katedra ši bažnyčia yra nuo 1992 metų.
Pasviręs bokštas ★Šis XIV amžiaus miesto gynybinių sienų bokštas yra 15 metrų aukščio, o jo viršus nuo vertikalės nukrypęs beveik pusantro metro. Tikriausiai jis pasviro dar viduramžiais, kai nusėdo smėlėtas gruntas, tačiau legenda sako, kad jį už bausmę pastatė kryžiuotis, sulaužęs vienuolio įžadus. XVIII amžiuje čia buvo moterų kalėjimas. Pabandykite atsiremti nugara į jo sieną: pagal paprotį pusiausvyrą išlaikys tik tas, kurio nuodėmės lengvesnės už ano kryžiuočio.
Mikalojaus Koperniko namas ★Dviejuose gotikiniuose namuose adresu Kopernika gatvė 15 ir 17 veikia muziejus, skirtas astronomui, gimusiam Torunėje 1473 metais. Istorikai iki šiol ginčijasi, kuriame name jis tiksliai gimė. Viduje pamatysite, kaip atrodė turtingo pirklio namai, taip pat prietaisus ir senas astronomijos knygas. Muziejus yra Apygardos muziejaus filialas, įėjimas mokamas.
Artaus kiemasViduramžiais Artaus kieme rinkdavosi turtingi Šventojo Jurgio brolijos pirkliai, o vėliau čia posėdžiaudavo seimai. Pirmasis pastatas šioje vietoje stovėjo jau apie 1385 metus. Dabartinis, su puošniu plytų fasadu, pastatytas 1889-1891 metais. Šiandien tai kultūros centras, kuriame vyksta koncertai ir spektakliai.
Šventosios Dvasios bažnyčiaBaroko bažnyčia šviesiu bokštu stovi vakarinėje aikštės pusėje. Ją pastatė Torunės protestantai, kai po Torunės sąmyšio 1724 metais turėjo atiduoti Švenčiausiosios Mergelės Marijos bažnyčią; ji pašventinta 1756 metais. Bokštas pristatytas tik 1897-1899 metais. Nuo 1945 metų ja rūpinasi jėzuitai, ir tai akademinė bažnyčia.
Namas po žvaigždeNamas adresu Turgaus aikštė 35 turi viduramžiškas šaknis, bet jo garsus fasadas sukurtas XVII amžiaus pabaigoje. Jį dengia gipsinės vaisių ir lapų girliandos, o viršuje šviečia auksinė žvaigždė, nuo kurios kilo pavadinimas. Viduje išlikę mediniai sraigtiniai laiptai su Minervos figūra. Nuo 1970 metų čia veikia Tolimųjų Rytų meno muziejus.
Monstrancijos bokštasVienintelis aštuonkampis bokštas Torunės gynybinėse sienose, pastatytas XV amžiaus viduryje. Jo sienos vietomis net dviejų su puse metro storio. Pavadinimą gavo dėl formos, primenančios monstranciją. Stovi Podmurnos gatvėje, kuri eina palei buvusias gynybines sienas.
Šventojo Jokūbo bažnyčiaBuvusi Naujamiesčio parapinė bažnyčia, kurią pradėta statyti 1309 metais. Išorines presbiterijos sienas puošia turtingas plytų dekoras, o būdingas dvigubas bokšto stogas pastatytas po gaisro 1455 metais. Bažnyčia nukreipta ne tiksliai į rytus, nes turėjo tilpti į gatvių tinklą. Apeikite ją aplink ir suraskite keraminį užrašą prie presbiterijos.
Tilto vartaiJauniausi iš trijų išlikusių vartų Vyslos pusėje. Juos 1432 metais pastatė meistras Hansas Gotlandas. XV amžiaus pabaigoje iš čia buvo pastatytas medinis tiltas per Vyslą, išstovėjęs iki XIX amžiaus, ir nuo jo vartai gavo pavadinimą.
Eskenų namasGotikinis XIV amžiaus namas, kurį 1518 metais nupirko Franciszekas Eskenas iš turtingos pirklių šeimos. Puošnus renesansinis portalas pridėtas apie 1590 metus. XIX amžiuje namas paverstas grūdų sandėliu, todėl jame tiek eilių mažų langelių. Dabar čia veikia Torunės istorijos muziejus.
Jūrininkų vartaiVartai vedė iš uosto prie Vyslos tiesiai į aikštę. Jie pastatyti tarp XIII amžiaus pabaigos ir XIV amžiaus vidurio. Pro čia į miestą įvažiuodavo Lenkijos karaliai, todėl čia prasideda Karališkasis kelias, einantis Żeglarskos gatve. Pro vartus pamatysite Vyslą tarsi paveikslo rėmuose.
Vienuolyno vartaiVieni iš trijų išlikusių vartų gynybinėse sienose Vyslos pusėje. Pastatyti XIV amžiaus pirmojoje pusėje, o apie 1420 metus paaukštinti. Pavadinimą gavo nuo netoliese buvusio benediktinių vienuolyno. Pažvelkite į išorinę smailiaarkę nišą Vyslos pusėje: joje slėpėsi nuleidžiamos grotos, kurias nuleisdavo prieš priešą.