Nuotr. -- Xocolatl ( talk ) 00:54, 19 February 2010 (UTC), Public domain, Wikimedia Commons
ZooŠtutgartas, Badenas-Viurtembergas, Vokietija
Wilhelma su vaikais: ką pamatyti, žemėlapis ir lankymo maršrutas
Wilhelma: Štutgarto zoologijos ir botanikos sodas. Programėlėje Turi tas pats žemėlapis rodo jūsų buvimo vietą, veda nuo taško iki taško ir leidžia pažymėti aplankytas vietas.
Pasivaikščiojimas prasideda ir baigiasi prie pagrindinio įėjimo, visai šalia miesto geležinkelio stotelės Wilhelma, kur sustoja U13, U14 ir U16 linijos. Įėjimas mokamas, vienas bilietas galioja zoologijos sodui, botanikos sodui ir paviljonams. Wilhelma atidaryta kasdien ištisus metus, pagrindinis įėjimas ir dauguma paviljonų atsidaro 8:15, o akvariumas, Amazonienhaus ir žmogbeždžionių namai 9:00; nuo gegužės iki rugpjūčio parkas dirba iki 20:00, o nuo lapkričio iki vasario tik iki 16:30, tada paviljonai užsidaro jau 15:45. Žiemą geriausia rinktis šildomus paviljonus: Amazonienhaus, akvariumą ir šiltnamius; atogrąžų vandens lelijos daugiausia žydi nuo birželio iki rugsėjo, magnolijos paprastai nuo kovo pabaigos. Teritorija kyla nuo Nekaro slėnio į viršutinę sodo dalį, todėl terasose jūsų laukia įkalnės ir laiptai; prie pagrindinio įėjimo gausite maršruto be laiptų planą. Tualetai yra prie pagrindinio įėjimo, restorane Amazonica, Café Belvedere ir Bistro Bandipur šalia Azijos ūkio. Nuo 2026 metų šiauriniame pakraštyje statomas naujasis dramblių pasaulis, todėl kai kurie takai gali būti uždaryti; šoninis įėjimas iš Pragstraße gatvės veikia tik nuo kovo iki spalio, prireikus savaitgaliais ir švenčių dienomis. Jei jau esate viduje, Turi ves jus nuo artimiausio taško. Skirkite maždaug 4 valandas.
Namie atidarykite vietą Turi programėlėje ir palieskite „Išsaugoti kelionei“: žemėlapis, aprašymai ir nuotraukos veiks be ryšio.
Toliausius taškus aplankykite pradžioje, kol dar turite jėgų.
Žymėkite iš karto, o prie išėjimo žinosite, kas liko.
Wilhelma programėlėje Turi
Buvimo vieta realiu laiku, maršrutas nuo taško iki taško, aprašymai skaityti ir klausyti. Nemokamai, be paskyros, 12 kalbų.
Kažkas negerai? Praneškite apie tai programėlėje prie taško.
Verta pamatyti
Wilhelma buvo sukurta Viurtembergo karaliui Vilhelmui I kaip maurų stiliaus sodas pagal Alhambros pavyzdį, su pirtimi, paviljonais ir šiltnamiais, kuriuos suprojektavo Karlas Ludwigas von Zanthas. Ji iškilmingai atidaryta 1846 metais, o po Antrojo pasaulinio karo, pradedant akvariumų paroda 1949 metais, pamažu virto zoologijos sodu. Šiandien tai vienintelis valstybei priklausantis zoologijos ir botanikos sodas Vokietijoje: maždaug 30 hektarų plote gyvena apie 11 000 gyvūnų, priklausančių maždaug 1200 rūšių, ir auga apie 8500 augalų rūšių ir veislių. Kasmet čia apsilanko daugiau nei milijonas lankytojų.
Nuotr. Dktue, CC0, Wikimedia Commons1
Gyvūnai
Akiniuotieji pingvinai
Čia gyvena maždaug 20 akiniuotųjų pingvinų grupė; laisvėje jie gyvena keliose kolonijose Pietų Afrikos Respublikoje ir Namibijoje. Tai kritiškai nykstanti rūšis: per pastaruosius dešimtmečius jos gausa sumažėjo maždaug 97 procentais dėl per didelės žvejybos, plastiko ir naftos išsiliejimų. Šios rūšies pingvinai Wilhelmoje gyvena nuo 1953 metų. Kasdien 14:30 prižiūrėtojai apie juos pasakoja ir juos šeria.
Nuotr. Josefma, CC BY-SA 4.0, Wikimedia Commons2
Pastatas / paminklas
Damasko salė
Damasko salė pastatyta jau po Zantho mirties pagal jo planus, vadovaujant Wilhelmui Bäumeriui. Ji atidaryta 1864 metais, kai mirė karalius Vilhelmas I, o pavadinimą gavo nuo Damasko, maurų stiliaus centro. Tai vienas iš nedaugelio Wilhelmos pastatų, išgyvenusių karą be didesnių nuostolių, o po 1992 metų restauracijos vėl matyti jos senosios lubos ir interjero puošyba. Galinėje dalyje veikia paroda apie karališkąją Wilhelmą, tačiau remonto darbų metu salė kartais būna uždaryta. Priešais ją tyvuliuoja Ilgasis ežeras su pelikanais.
Nuotr. Daderot, CC0, Wikimedia Commons3
Gyvūnai
Amazonienhaus
2000 metais atidarytas Amazonienhaus yra maždaug 66 metrų ilgio ir 14 metrų aukščio stiklinė salė. Ištisus metus čia būna nuo 24 iki 28 laipsnių ir apie 80 procentų drėgmės, kaip atogrąžų miške. Čia auga apie 350 augalų rūšių, o virš galvos laisvai skraido daugiau nei 20 paukščių rūšių. Takas veda pro du baseinus su kriokliais, todėl tai gera vieta sušilti vėsią dieną.
Nuotr. -- Xocolatl ( talk ) 23:53, 18 February 2010 (UTC), Public domain, Wikimedia Commons4
Gyvūnai
Jūrų liūtai
Baseine gyvena veisiama Kalifornijos jūrų liūtų grupė. Baseinas yra buvęs karališkųjų laikų Pusmėnulio ežeras, tyvuliavęs priešais jau nebeegzistuojančią Maurų iškilmių salę; 2019 metais jis buvo atnaujintas. Iki 1996 metų čia plaukiojo ir jūrų drambliai. Pasirodymas su šėrimu vyksta 11:00 ir 15:00, kasdien, išskyrus ketvirtadienį.
Nuotr. Rainer Halama, CC BY-SA 4.0, Wikimedia Commons5
Lankytina vieta
Maurų sodas
Maurų sodas yra buvusios karališkosios Wilhelmos širdis, įrašyta į paminklų sąrašą. Zanthas, be kita ko, rėmėsi dailininko Friedricho Frischo piešiniais iš kelionių po Artimuosius Rytus, o fontanai įrengti 1847-1848 metais. Sodą supa dviguba arkada, papuošta plytelių žvaigždėmis, pastatyta už 97 000 guldenų. Išbandykite šnabždesių galeriją arkados posūkiuose: tylūs žodžiai prie sienos girdimi maždaug už 40 metrų, o šį reiškinį 2010 metais iš naujo atrado Uwe Launas.
Nuotr. Johann Jaritz, CC BY-SA 4.0, Wikimedia Commons6
Lankytina vieta
Magnolijų giraitė
Wilhelmoje auga daugiau nei 90 magnolijų, priklausančių 27 rūšims ir veislėms, dauguma būtent Maurų sode. Sakoma, kad tai didžiausia magnolijų giraitė Europoje į šiaurę nuo Alpių. Pirmuosius medžius karalius Vilhelmas I atsigabeno 1850 metais, o 10 magnolijų auga dar nuo jo laikų. Žydėjimas paprastai prasideda kovo pabaigoje ir yra vienas svarbiausių sodo kalendoriaus įvykių.
Nuotr. Geysirius, CC BY-SA 4.0, Wikimedia Commons7
Lankytina vieta
Vandens lelijų tvenkinys
Baseinas Maurų sodo viduryje užima apie 650 kvadratinių metrų, jame yra 800 000 litrų mineralinio vandens iš nuosavo Wilhelmos šaltinio; po karo jis buvo pradėtas šildyti. Nuo praėjusio amžiaus 50-ųjų kasmet čia auga apie 40 atogrąžų vandens lelijų rūšių ir veislių. Pagrindinis žydėjimas trunka nuo birželio iki rugsėjo, o naktinių veislių žiedai išsiskleidžia vėlyvą popietę ir užsiskleidžia ryte. Garsiausia yra Amazonės viktorija: karalius Vilhelmas I liepė ją auginti savo šiltnamiuose jau 1851 metais, o jos lapai, dydžio kaip vežimo ratas, išlaiko daugiau nei 50 kilogramų.
Nuotr. Brücke-Osteuropa, CC0, Wikimedia Commons8
Pastatas / paminklas
Maurų namas
Maurų namas nuo 1837 metų buvo planuojamas kaip pirtis su gyvenamąja dalimi karaliui, o statybos prasidėjo 1842 metų pavasarį. Vietoj numatytų 20 000 guldenų jis galiausiai kainavo 235 000. Smarkiai nukentėjęs per karą, nuo 1962 iki 2014 metų jis talpino pirmąjį Europoje naktinių gyvūnų paviljoną, o šiandien jame gyvena Pietryčių Azijos paukščiai. Virš jo kyla terasos su papūgų voljerais ir 1851 metų Belvederis, apžvalgos paviljonas; pats paviljonas nelankomas, tačiau iš jo apylinkių matyti karaliaus laidojimo koplyčia ant Viurtembergo kalvos.
Nuotr. Vitor Oliveira from Torres Vedras, PORTUGAL, CC BY-SA 2.0, Wikimedia Commons9
Gyvūnai
Okapiai
Okapiai priklauso Afrikos zonai kartu su žirafomis, bongais ir zebrais. Wilhelma juos laiko nuo 1989 metų, ir per tą laiką čia iš viso atvyko 12 okapių. Garsiausias buvo patinas Vitu, 1999 metais atvykęs iš Bazelio ir buvęs seniausias okapis Europoje: jis nugaišo 2026 metais, sulaukęs daugiau nei 28 metų. Jis turėjo šešis jauniklius, o Europos zoologijos soduose šiandien gyvena 17 jo palikuonių, priklausančių keturioms kartoms.
Nuotr. Xocolatl, CC BY-SA 4.0, Wikimedia Commons10
Gyvūnai
Liūtai ir plėšriosios katės
Plėšrūnų paviljonas atidarytas 1968 metais kartu su dramblių ir raganosių namu. Liūtai Wilhelmos istorijoje užima ypatingą vietą: 1950 metais direktorius Albertas Schöchle įkalbėjo finansų ministrą Karlą Franką tapti liūtuko krikšto tėvu, ir tai padėjo išlaikyti gyvūnus sode. Nuo 2026 metų tarp liūtų ir jaguarų gyvena ir Khalas, Persijos leopardo patinas iš Ispanijos. Kačių šėrimas vyksta skirtingu laiku, kad gyvūnų gyvenimas būtų kuo įvairesnis.
Nuotr. -- Xocolatl 19:49, 23 April 2007 (UTC), Public domain, Wikimedia Commons11
Gyvūnai
Drambliai
1968 metų dramblių name gyvena dvi vyresnio amžiaus Indijos dramblių patelės, Pama ir Zella, kurioms 2026 metų gegužę buvo 60 ir 59 metai. Lauko aptvaras perstatytas 2012 metais, o jų kaimynai yra raganosiai. 2026 metų sausį buvusio ūkio vietoje šiauriniame zoologijos sodo pakraštyje prasidėjo naujojo dramblių pasaulio statybos, kainuosiančios apie 68,5 milijono eurų. Jis turėtų būti baigtas 2030 metų pradžioje, su vieta net 15 suaugusių dramblių ir antruoju įėjimu iš Pragstraße gatvės.
Nuotr. MrPanyGoff, CC BY-SA 3.0, Wikimedia Commons12
Gyvūnai
Žirafos
Aptvare gyvena tinklinės žirafos, vietinės užauga iki maždaug 4,5 metro. Aptvarą jos dalijasi su kardaragių oriksų patelėmis, ilgais lenktais ragais pasižyminčiomis antilopėmis. Afrikos kanopinių aptvaras įrengtas 1980 metais, o Wilhelma labai sėkmingai veisia žirafas. Tai pačiai zonai priklauso ir okapiai, bongai, zebrai, surikatos ir servalai.
Nuotr. Xocolatl, CC BY-SA 3.0, Wikimedia Commons13
Gyvūnai
Žmogbeždžionių namai
Gorilų ir bonobų namai atidaryti 2013 metų gegužės 14 dieną. Jų plotas apie 4500 kvadratinių metrų, maždaug 13 kartų didesnis nei senojo paviljono, o kainavo jie apie 22 milijonus eurų, iš kurių 9,5 milijono skyrė Wilhelmos draugų draugija. Wilhelma garsėjo vieninteliu Europoje gorilų darželiu, kuriame iki 3-4 metų amžiaus buvo auginami kitų zoologijos sodų motinų atstumti jaunikliai. Nuo gegužės iki rugsėjo prižiūrėtojai 10:15 pasakoja apie bonobus, o 13:15 apie gorilas aikštėje prie namų.
Nuotr. Mathias Appel, CC0, Wikimedia Commons14
Gyvūnai
Amūro tigrai
Amūro tigrų aptvaras atidarytas 2025 metų liepą šlaite, maždaug 5000 kvadratinių metrų plote. Čia gyvena patinas Amazaras iš Nyderlandų ir patelė Noïa iš Prancūzijos, abu gimę 2023 metais. Įdomiausias yra lankytojų tunelis, iš kurio galite pamatyti didžiausias pasaulio kates iš labai arti. Po tvartu yra rezervuaras, talpinantis apie 900 kubinių metrų šaltinio ir lietaus vandens.
Nuotr. I would appreciate being notified if you use my work…, CC BY-SA 4.0, Wikimedia Commons15
Gyvūnai
Azijos ūkis
Azijos ūkis atidarytas 2023 metų liepos 25 dieną maždaug 3400 kvadratinių metrų plote. Čia gyvena kašmyro ožkos, romanovo veislės avys, vietnamietiškos kiaulės ir juodos ayam cemani vištos iš Indonezijos, o šalia yra mini zoologijos sodas. Wilhelmos sodininkai čia augina tikrą ryžių lauką, įrengtą padedant Hohenheimo universiteto mokslininkams, taip pat bananmedžius ir arbatkrūmius. Ūkis pakeitė senąjį 1993 metų ūkį, kurio vietoje kuriamas naujasis dramblių pasaulis.
Nuotr. Dietmar Rabich, CC BY-SA 4.0, Wikimedia Commons16
Lankytina vieta
Mamutmedžių miškas
1864 metais karalius Vilhelmas I užsisakė svarą milžiniškųjų mamutmedžių sėklų. Iš jų išdygo kur kas daugiau daigų, nei tikėtasi, apie 5000 buvo išdalyta visame Viurtemberge. Wilhelmoje auga apie 70 mamutmedžių, iš kurių 35 kilę iš to pirmojo sodinimo, o aukščiausias siekia 38 metrus. Pastaruoju metu kai kurie medžiai serga grybinėmis ligomis, todėl sodininkai juos prižiūri, o kai kurias šakas tenka nupjauti.
Nuotr. Attila Oláh, CC BY 4.0, Wikimedia Commons17
Gyvūnai
Akiniuotieji lokiai
Lokių ir laipiojančių gyvūnų aptvaras atidarytas 1991 metais buvusioje Rosensteino parko dalyje. Nuo 2021 metų gegužės čia gyvena dvi akiniuotųjų lokių patelės iš Frankfurto zoologijos sodo, po to kai 2019 metais nugaišo paskutinis rudasis lokys Raschidas. Gretimame aptvare iki 2018 metų gyveno baltieji lokiai, tarp jų ir garsusis 2007 metais gimęs Wilbäras, o dabar ten gyvena gepardai. Iš čia taku žemyn grįšite prie pagrindinio įėjimo.
Visi taškai (28)
Sugrupuota kaip plano legendoje. Žvaigždutė žymi rekomenduojamus taškus.
Gyvūnai 11
Akiniuotieji pingvinai ★Čia gyvena maždaug 20 akiniuotųjų pingvinų grupė; laisvėje jie gyvena keliose kolonijose Pietų Afrikos Respublikoje ir Namibijoje. Tai kritiškai nykstanti rūšis: per pastaruosius dešimtmečius jos gausa sumažėjo maždaug 97 procentais dėl per didelės žvejybos, plastiko ir naftos išsiliejimų. Šios rūšies pingvinai Wilhelmoje gyvena nuo 1953 metų. Kasdien 14:30 prižiūrėtojai apie juos pasakoja ir juos šeria.
Amazonienhaus ★2000 metais atidarytas Amazonienhaus yra maždaug 66 metrų ilgio ir 14 metrų aukščio stiklinė salė. Ištisus metus čia būna nuo 24 iki 28 laipsnių ir apie 80 procentų drėgmės, kaip atogrąžų miške. Čia auga apie 350 augalų rūšių, o virš galvos laisvai skraido daugiau nei 20 paukščių rūšių. Takas veda pro du baseinus su kriokliais, todėl tai gera vieta sušilti vėsią dieną.
Jūrų liūtai ★Baseine gyvena veisiama Kalifornijos jūrų liūtų grupė. Baseinas yra buvęs karališkųjų laikų Pusmėnulio ežeras, tyvuliavęs priešais jau nebeegzistuojančią Maurų iškilmių salę; 2019 metais jis buvo atnaujintas. Iki 1996 metų čia plaukiojo ir jūrų drambliai. Pasirodymas su šėrimu vyksta 11:00 ir 15:00, kasdien, išskyrus ketvirtadienį.
Okapiai ★Okapiai priklauso Afrikos zonai kartu su žirafomis, bongais ir zebrais. Wilhelma juos laiko nuo 1989 metų, ir per tą laiką čia iš viso atvyko 12 okapių. Garsiausias buvo patinas Vitu, 1999 metais atvykęs iš Bazelio ir buvęs seniausias okapis Europoje: jis nugaišo 2026 metais, sulaukęs daugiau nei 28 metų. Jis turėjo šešis jauniklius, o Europos zoologijos soduose šiandien gyvena 17 jo palikuonių, priklausančių keturioms kartoms.
Liūtai ir plėšriosios katės ★Plėšrūnų paviljonas atidarytas 1968 metais kartu su dramblių ir raganosių namu. Liūtai Wilhelmos istorijoje užima ypatingą vietą: 1950 metais direktorius Albertas Schöchle įkalbėjo finansų ministrą Karlą Franką tapti liūtuko krikšto tėvu, ir tai padėjo išlaikyti gyvūnus sode. Nuo 2026 metų tarp liūtų ir jaguarų gyvena ir Khalas, Persijos leopardo patinas iš Ispanijos. Kačių šėrimas vyksta skirtingu laiku, kad gyvūnų gyvenimas būtų kuo įvairesnis.
Drambliai ★1968 metų dramblių name gyvena dvi vyresnio amžiaus Indijos dramblių patelės, Pama ir Zella, kurioms 2026 metų gegužę buvo 60 ir 59 metai. Lauko aptvaras perstatytas 2012 metais, o jų kaimynai yra raganosiai. 2026 metų sausį buvusio ūkio vietoje šiauriniame zoologijos sodo pakraštyje prasidėjo naujojo dramblių pasaulio statybos, kainuosiančios apie 68,5 milijono eurų. Jis turėtų būti baigtas 2030 metų pradžioje, su vieta net 15 suaugusių dramblių ir antruoju įėjimu iš Pragstraße gatvės.
Žirafos ★Aptvare gyvena tinklinės žirafos, vietinės užauga iki maždaug 4,5 metro. Aptvarą jos dalijasi su kardaragių oriksų patelėmis, ilgais lenktais ragais pasižyminčiomis antilopėmis. Afrikos kanopinių aptvaras įrengtas 1980 metais, o Wilhelma labai sėkmingai veisia žirafas. Tai pačiai zonai priklauso ir okapiai, bongai, zebrai, surikatos ir servalai.
Žmogbeždžionių namai ★Gorilų ir bonobų namai atidaryti 2013 metų gegužės 14 dieną. Jų plotas apie 4500 kvadratinių metrų, maždaug 13 kartų didesnis nei senojo paviljono, o kainavo jie apie 22 milijonus eurų, iš kurių 9,5 milijono skyrė Wilhelmos draugų draugija. Wilhelma garsėjo vieninteliu Europoje gorilų darželiu, kuriame iki 3-4 metų amžiaus buvo auginami kitų zoologijos sodų motinų atstumti jaunikliai. Nuo gegužės iki rugsėjo prižiūrėtojai 10:15 pasakoja apie bonobus, o 13:15 apie gorilas aikštėje prie namų.
Amūro tigrai ★Amūro tigrų aptvaras atidarytas 2025 metų liepą šlaite, maždaug 5000 kvadratinių metrų plote. Čia gyvena patinas Amazaras iš Nyderlandų ir patelė Noïa iš Prancūzijos, abu gimę 2023 metais. Įdomiausias yra lankytojų tunelis, iš kurio galite pamatyti didžiausias pasaulio kates iš labai arti. Po tvartu yra rezervuaras, talpinantis apie 900 kubinių metrų šaltinio ir lietaus vandens.
Azijos ūkis ★Azijos ūkis atidarytas 2023 metų liepos 25 dieną maždaug 3400 kvadratinių metrų plote. Čia gyvena kašmyro ožkos, romanovo veislės avys, vietnamietiškos kiaulės ir juodos ayam cemani vištos iš Indonezijos, o šalia yra mini zoologijos sodas. Wilhelmos sodininkai čia augina tikrą ryžių lauką, įrengtą padedant Hohenheimo universiteto mokslininkams, taip pat bananmedžius ir arbatkrūmius. Ūkis pakeitė senąjį 1993 metų ūkį, kurio vietoje kuriamas naujasis dramblių pasaulis.
Akiniuotieji lokiai ★Lokių ir laipiojančių gyvūnų aptvaras atidarytas 1991 metais buvusioje Rosensteino parko dalyje. Nuo 2021 metų gegužės čia gyvena dvi akiniuotųjų lokių patelės iš Frankfurto zoologijos sodo, po to kai 2019 metais nugaišo paskutinis rudasis lokys Raschidas. Gretimame aptvare iki 2018 metų gyveno baltieji lokiai, tarp jų ir garsusis 2007 metais gimęs Wilbäras, o dabar ten gyvena gepardai. Iš čia taku žemyn grįšite prie pagrindinio įėjimo.
Pastatas / paminklas 3
Damasko salė ★Damasko salė pastatyta jau po Zantho mirties pagal jo planus, vadovaujant Wilhelmui Bäumeriui. Ji atidaryta 1864 metais, kai mirė karalius Vilhelmas I, o pavadinimą gavo nuo Damasko, maurų stiliaus centro. Tai vienas iš nedaugelio Wilhelmos pastatų, išgyvenusių karą be didesnių nuostolių, o po 1992 metų restauracijos vėl matyti jos senosios lubos ir interjero puošyba. Galinėje dalyje veikia paroda apie karališkąją Wilhelmą, tačiau remonto darbų metu salė kartais būna uždaryta. Priešais ją tyvuliuoja Ilgasis ežeras su pelikanais.
Maurų namas ★Maurų namas nuo 1837 metų buvo planuojamas kaip pirtis su gyvenamąja dalimi karaliui, o statybos prasidėjo 1842 metų pavasarį. Vietoj numatytų 20 000 guldenų jis galiausiai kainavo 235 000. Smarkiai nukentėjęs per karą, nuo 1962 iki 2014 metų jis talpino pirmąjį Europoje naktinių gyvūnų paviljoną, o šiandien jame gyvena Pietryčių Azijos paukščiai. Virš jo kyla terasos su papūgų voljerais ir 1851 metų Belvederis, apžvalgos paviljonas; pats paviljonas nelankomas, tačiau iš jo apylinkių matyti karaliaus laidojimo koplyčia ant Viurtembergo kalvos.
Istoriniai šiltnamiaiIlga šiltnamių eilė driekiasi nuo įėjimo iki pat Maurų sodo arkados. Jie pastatyti 1852-1853 metais iš serijiniu būdu gamintų ketaus elementų, tai buvo vieni pirmųjų tokių surenkamųjų statinių karalystėje; architektas Zanthas šios technikos mokytis vyko į Didžiąją Britaniją. Šiandien juose pamatysite kaktusų, orchidėjų, palmių Žiemos sode, taip pat azalijų ir kamelijų. Wilhelmos orchidėjų kolekcija prieš Antrąjį pasaulinį karą buvo išskirtinė visoje Vokietijoje.
Lankytina vieta 4
Maurų sodas ★Maurų sodas yra buvusios karališkosios Wilhelmos širdis, įrašyta į paminklų sąrašą. Zanthas, be kita ko, rėmėsi dailininko Friedricho Frischo piešiniais iš kelionių po Artimuosius Rytus, o fontanai įrengti 1847-1848 metais. Sodą supa dviguba arkada, papuošta plytelių žvaigždėmis, pastatyta už 97 000 guldenų. Išbandykite šnabždesių galeriją arkados posūkiuose: tylūs žodžiai prie sienos girdimi maždaug už 40 metrų, o šį reiškinį 2010 metais iš naujo atrado Uwe Launas.
Magnolijų giraitė ★Wilhelmoje auga daugiau nei 90 magnolijų, priklausančių 27 rūšims ir veislėms, dauguma būtent Maurų sode. Sakoma, kad tai didžiausia magnolijų giraitė Europoje į šiaurę nuo Alpių. Pirmuosius medžius karalius Vilhelmas I atsigabeno 1850 metais, o 10 magnolijų auga dar nuo jo laikų. Žydėjimas paprastai prasideda kovo pabaigoje ir yra vienas svarbiausių sodo kalendoriaus įvykių.
Vandens lelijų tvenkinys ★Baseinas Maurų sodo viduryje užima apie 650 kvadratinių metrų, jame yra 800 000 litrų mineralinio vandens iš nuosavo Wilhelmos šaltinio; po karo jis buvo pradėtas šildyti. Nuo praėjusio amžiaus 50-ųjų kasmet čia auga apie 40 atogrąžų vandens lelijų rūšių ir veislių. Pagrindinis žydėjimas trunka nuo birželio iki rugsėjo, o naktinių veislių žiedai išsiskleidžia vėlyvą popietę ir užsiskleidžia ryte. Garsiausia yra Amazonės viktorija: karalius Vilhelmas I liepė ją auginti savo šiltnamiuose jau 1851 metais, o jos lapai, dydžio kaip vežimo ratas, išlaiko daugiau nei 50 kilogramų.
Mamutmedžių miškas ★1864 metais karalius Vilhelmas I užsisakė svarą milžiniškųjų mamutmedžių sėklų. Iš jų išdygo kur kas daugiau daigų, nei tikėtasi, apie 5000 buvo išdalyta visame Viurtemberge. Wilhelmoje auga apie 70 mamutmedžių, iš kurių 35 kilę iš to pirmojo sodinimo, o aukščiausias siekia 38 metrus. Pastaruoju metu kai kurie medžiai serga grybinėmis ligomis, todėl sodininkai juos prižiūri, o kai kurias šakas tenka nupjauti.
Tualetai / kasos / parkavimas 10
Viešasis tualetas 1
Viešasis tualetas 2
Viešasis tualetas 3
Viešasis tualetas 4
Viešasis tualetas 5
Viešasis tualetas 6
Viešasis tualetas 7
Viešasis tualetas 8
Viešasis tualetas 9
Pagrindinis įėjimasPasivaikščiojimas prasideda prie pagrindinio įėjimo su istoriniu įėjimo paviljonu ir bilietų kasos būdele. Stotelė Wilhelma 2016 metais buvo perkelta maždaug 200 metrų, todėl dabar ji stovi visai prie įėjimo. Už vartų prasideda buvęs karaliaus Vilhelmo I sodas, iškilmingai atidarytas 1846 metais. Maršrutas veda per šiltnamius ir Maurų sodą į viršų, prie žirafų, dramblių ir gorilų aptvarų, o paskui grįžta čia.