Nuotr. Christian David, CC BY-SA 4.0, Wikimedia Commons
ZooInsbrukas, Tirolis, Austrija

Alpenzoo su vaikais: ką pamatyti, žemėlapis ir lankymo maršrutas

Alpenzoo Innsbruck. Programėlėje Turi tas pats žemėlapis rodo jūsų buvimo vietą, veda nuo taško iki taško ir leidžia pažymėti aplankytas vietas.

15Lankytina: taškų
15rekomenduojamame maršrute
apie 2 val. 30 min.lankymo su vaikais

Prieš kelionę

apie 2 val. 30 min.ramiu tempu, su pertraukomis
5tualetai žemėlapyje
maistasmaitinimo vietų žemėlapyje dar nėra
Pasivaikščiojimas prasideda ir baigiasi prie įėjimo į zoologijos sodą šalia Weiherburg pilies, Weiherburggasse gatvėje 37a. Čia atvyksite funikulieriumi Hungerburgbahn nuo apatinės stoties Rennweg gatvėje 3 centre iki Alpenzoo stoties, iš kurios trumpai paeisite pėsčiomis, arba W linijos autobusu, kuris iš Marktplatz aikštės važiuoja tiesiai iki zoologijos sodo. Iš senamiesčio pėsčiomis ateisite maždaug per 20 minučių. Automobilių stovėjimo aikštelė prie zoologijos sodo mokama, o savaitgaliais dažnai būna pilna. Bilietas kainuoja 16 eurų, vaikas nuo 6 iki 17 metų moka 9 eurus, o 4-5 metų vaikas 4 eurus. Jungtinį bilietą įsigysite apatinėje funikulieriaus stotyje: į jį įeina kelionė į abi puses ir įėjimas, suaugusiajam 23 eurai, vaikui 14 eurų. Zoologijos sodas atviras kasdien: nuo balandžio iki spalio nuo 9:00 iki 18:00, o nuo lapkričio iki kovo nuo 9:00 iki 17:00. Žiemą pamatysite beveik visus gyvūnus, žiemos miegu miega, be kita ko, švilpikai ir gyvatės. Zoologijos sodas yra šlaite, todėl maršrutas nuolat kyla ir leidžiasi, o keliose vietose yra laiptų. Apatinė dalis lengvai įveikiama su vežimėliu, o stačiais viršutinės dalies takais su vežimėliu pakilsite tik su pagalba. Sunkiai vaikštantys žmonės, iš anksto užsiregistravę, gali būti nuvežti iki aukščiausių aptvarų transporto priemone Bärenmobil. Tualetai pagal zoologijos sodo planą yra prie įėjimo šalia restorano, pačioje apačioje šalia žaidimų aikštelės, viršutinėje dalyje šalia Alpių ožių ir šalia palšųjų grifų voljero. Zoologijos sode veikia bistro Animahl, o Weiherburg pilyje restoranas su Tirolio virtuve. Šunų įsivesti negalima, išskyrus pagalbos šunis. Jei jau esate zoologijos sode, Turi ves jus nuo artimiausio taško. Planuokite maždaug 2-3 valandas.
  • Namie atidarykite vietą Turi programėlėje ir palieskite „Išsaugoti kelionei“: žemėlapis, aprašymai ir nuotraukos veiks be ryšio.
  • Toliausius taškus aplankykite pradžioje, kol dar turite jėgų.
  • Žymėkite iš karto, o prie išėjimo žinosite, kas liko.

Alpenzoo programėlėje Turi

Buvimo vieta realiu laiku, maršrutas nuo taško iki taško, aprašymai skaityti ir klausyti. Nemokamai, be paskyros, 12 kalbų.

Atsisiųsti (Android)

Vietos žemėlapis

Tas pats planas kaip programėlėje. Palieskite tašką ir pamatysite nuotrauką bei aprašymą; Turi programėlėje jame matysite ir save.

Planas: Alpenzoo
1rekomenduojami, maršruto tvarkakiti taškaiWCtualetai, maistas, kasos

Kažkas negerai? Praneškite apie tai programėlėje prie taško.

Verta pamatyti

Alpenzoo yra vienas aukščiausiai Europoje esančių zoologijos sodų: jis įsikūręs šlaite Nordkette kalnagūbrio papėdėje, maždaug 650-750 metrų aukštyje, virš Insbruko. Jis atidarytas 1962 metų rugsėjo 22 dieną, o jo įkūrėjas buvo zoologas Hansas Psenneris, vadinamas Alpenzoo tėvu. Čia gyvena apie 2000 gyvūnų, priklausančių maždaug 150 rūšių, beveik vien iš Alpių regiono: nuo lokių, vilkų ir lūšių iki erelių, barzdotųjų grifų ir Alpių ežerų žuvų. Barzdotųjų grifų veisimas Alpenzoo leido įgyvendinti jų grąžinimo į Alpes programą, o iš Insbruko koordinuojamas europinis miškinių ibisų veisimas.

ŪdrosNuotr. FOTO-ARDEIDAS, CC BY-SA 3.0, Wikimedia Commons1
Gyvūnai

Ūdros

Alpenzoo pirmasis Europoje sulaukė ūdrų jauniklių, 1978 metais, o 2010 metais jų aptvaras buvo padidintas. Ūdra gali sulaikyti kvėpavimą net 8 minutes ir neria iki 18 metrų gylio. Kiekviename odos kvadratiniame centimetre ji turi apie 50000 plaukų, todėl vanduo ir šaltis jai nebaisūs. Minta daugiausia žuvimis, bet ir varliagyviais, smulkiais žinduoliais bei dvigeldžiais moliuskais.

Rudieji lokiaiNuotr. Hswaton, CC BY 3.0, Wikimedia Commons2
Gyvūnai

Rudieji lokiai

Rudieji lokiai naujame aptvare gyvena nuo 2003 metų, žemiausioje zoologijos sodo dalyje, todėl čia nusileisite serpantinais. Suaugęs lokys sveria nuo 120 iki 300 kilogramų, o prieš žiemą suėda net 30 kilogramų uogų, daugiausia mėlynių. Jaunikliai gimsta žiemą ir sveria tik apie 300 gramų, o motina yra maždaug 500 kartų sunkesnė už juos. Atminkite, kad nuo čia iki kitų aptvarų jūsų lauks daugiausia kilimas į viršų.

KrankliaiNuotr. Bailey Duncan, CC BY-SA 4.0, Wikimedia Commons3
Gyvūnai

Krankliai

Krankliai gyvena Paulio Floros vardo Kranklių bokšte, atidarytame 2006 metais. Kranklys yra didžiausias iš varninių ir kartu didžiausias giesmininkas paukštis, gyvena net iki 30 metų. Jis labai protingas, mokosi stebėdamas kitus paukščius ir geba pamėgdžioti aplinkos garsus, net žmonių žodžius. Poros susidaro jaunystėje ir paprastai lieka kartu visą gyvenimą.

Kilnieji ereliaiNuotr. Rhododendrites, CC BY-SA 4.0, Wikimedia Commons4
Gyvūnai

Kilnieji ereliai

Kilniųjų erelių voljeras įrengtas 2009 metais kartu su pelėdų ir vištinių paukščių voljerais. Kilniojo erelio sparnų plotis yra nuo 190 iki 230 centimetrų, o mato jis maždaug 3 kartus aštriau nei žmogus. Beveik pusę jo grobio sudaro švilpikai, o žudo jis nagais, ne snapu. Devynioliktame amžiuje medžiotojai jį beveik išnaikino, šiandien Alpėse peri apie 1700 porų.

PelėdosNuotr. Alvesgaspar, CC BY-SA 4.0, Wikimedia Commons5
Gyvūnai

Pelėdos

2009 metų pelėdų voljeruose gyvena, be kita ko, didysis apuokas ir uralinė pelėda. Didysis apuokas yra didžiausia Europos pelėda, turi oranžines akis ir ilgas plunksnines ausis. Jis gali pasukti galvą beveik visu ratu, o vasarį ir kovą patinas iš aukštų tykojimo vietų skleidžia gilų, duslų ūbavimą. Nuo šios vietos takas serpantinais kyla aukštyn.

LūšysNuotr. Florian Wenzl, CC0, Wikimedia Commons6
Gyvūnai

Lūšys

Dvidešimtojo amžiaus pradžioje lūšys visiškai išnyko iš Alpių, o nuo 1970 metų jos buvo grąžinamos Šveicarijoje, Slovėnijoje ir Austrijoje. Šiandien Alpėse gyvena apie 130 lūšių, o kiekvienai pavienei lūšiai reikia maždaug 100 kvadratinių kilometrų teritorijos. Lūšis pastebi kiškį maždaug iš 300 metrų atstumo, o plačios letenos sniege veikia kaip sniegbačiai. Vasario pabaigoje, poravimosi metu, čia galite išgirsti jų šauksmus.

Barzdotieji grifaiNuotr. Hswaton, CC BY 3.0, Wikimedia Commons7
Gyvūnai

Barzdotieji grifai

Barzdotieji grifai gyvena dideliame 2006 metų voljere Innergschlöß kartu su švilpikais ir geltonsnapėmis kalnų kuosomis. Paskutinis laukinis barzdotasis grifas Alpėse buvo nušautas 1913 metais Aostos slėnyje. Alpenzoo nuo 1973 metų išaugino daugiau kaip 30 jauniklių, ir tai leido įgyvendinti šios rūšies grąžinimo programą visose Alpėse: paukščiai pradėti paleisti 1986 metais, o 1997 metais laisvėje išsirito pirmasis jauniklis. Sparnų plotis siekia 295 centimetrus, o rusvą krūtinę paukštis turi dėl maudynių purve, kuriame gausu geležies oksidų.

Alpių ožiaiNuotr. Christian David, CC BY-SA 4.0, Wikimedia Commons8
Gyvūnai

Alpių ožiai

Didelis Alpių ožių aptvaras įrengtas 2006 metais viršutinėje zoologijos sodo dalyje, į kurią užlipsite stačiu taku. Alpių ožius naikino, nes jų kraujas, ragai ir akmenys iš skrandžio buvo laikomi vaistais, o paskutinis Austrijoje užfiksuotas 1712 metais Cilertalio Alpėse. Išliko apie 60 gyvūnų Italijos Gran Paradiso, saugomų karaliaus Viktoro Emanuelio II, o šiandien Alpėse jų gyvena apie 35000. Alpenzoo jaunikliai padeda atkurti laukines bandas, o Alpių ožių ruja vyksta šalčiausiais mėnesiais, gruodį ir sausį.

BriedžiaiNuotr. Bouke ten Cate, CC BY 4.0, Wikimedia Commons9
Gyvūnai

Briedžiai

Pirmieji briedžiai į Alpenzoo atkeliavo kaip Švedijos karališkosios šeimos dovana. Ledynmečiais briedžiai gyveno Alpių durpynuose ir tundroje, bet šiandien jie jau nėra Alpių gyvūnai. Briedis sveria iki 500 kilogramų, puikiai plaukia ir, ieškodamas vandens augalų, gali nerti net 6 metrų gylyn. Maistą griebia pailgėjusia viršutine lūpa.

VilkaiNuotr. Torsten Behrens from Tarbek - Segeberg, Deutschland -…, CC BY 2.0, Wikimedia Commons10
Gyvūnai

Vilkai

Vilkai gyvena aukščiausioje zoologijos sodo dalyje, maždaug 750 metrų virš jūros lygio. Kai Insbruke skambina bažnyčių varpai, Alpenzoo vilkai pradeda kaukti, ir jų balsas sklinda toli. Zoologijos sode taip pat parodyta tiksli vilkų duobės iš Rytų Tirolio kopija, o tokiose duobėse vilkai buvo gaudomi iki pat dvidešimtojo amžiaus. Vidurio Europoje jie buvo išnaikinti aštuonioliktame ir devynioliktame amžiuje, o šiandien grįžta iš Italijos, Slovėnijos ir Lenkijos.

Stumbrai ir šernaiNuotr. Michael Gäbler, CC BY-SA 3.0, Wikimedia Commons11
Gyvūnai

Stumbrai ir šernai

Stumbrai naują aptvarą gavo 2003 metais ir gyvena jame kartu su šernais, nes abiejų rūšių poreikiai panašūs ir paprastai jie gerai sutaria. Stumbro bulius sveria iki 1000 kilogramų ir yra didžiausias Europos sausumos gyvūnas. Per Pirmąjį pasaulinį karą jų liko tiek mažai, kad juos išgelbėjo tik veisimas zoologijos soduose, o šiandien apie 6000 stumbrų gyvena saugomose teritorijose, be kita ko, Lenkijoje. Alpenzoo dalyvauja europinėje šios rūšies veisimo programoje.

Palšieji grifaiNuotr. Carlos Delgado, CC BY-SA 3.0, Wikimedia Commons12
Gyvūnai

Palšieji grifai

Palšieji grifai gyvena Zogg-Troller voljere, atidarytame 2019 metų rugsėjo pabaigoje. Voljeras yra iki 14 metrų aukščio, o jo plotas viršija 1000 kvadratinių metrų. Palšieji grifai jį dalijasi su Egipto grifais. Nuo šios vietos maršrutas pradeda leistis išėjimo link.

Tirolio sodybaNuotr. Clemens Stockner, CC BY-SA 4.0, Wikimedia Commons13
Gyvūnai

Tirolio sodyba

Zoologijos sodo parodomajame ūkyje gyvena senos Tirolio ūkinių gyvūnų veislės. Čia pamatysite, be kita ko, Tukso ir Tirolio pilkuosius galvijus, povines ožkas, akiniuotąsias avis ir Alpių akmenines avis, taip pat Sulmtalio ir Altsteirer vištas. Šalia, pagal zoologijos sodo planą, yra tualetas.

Miškiniai ibisaiNuotr. William Stephens, CC BY 4.0, Wikimedia Commons14
Gyvūnai

Miškiniai ibisai

Į miškinių ibisų voljerą, pastatytą 2002 metais, galite užeiti vidun. Alpėse ibisai išnyko šešioliktame amžiuje, daugiausia todėl, kad jauni paukščiai buvo laikomi delikatesu. Nuo 1988 metų iš Insbruko koordinuojamas europinis šios rūšies veisimas, padėjęs ją išgelbėti nuo išnykimo. Toliau takas leidžiasi pro terariumą ir akvariumą atgal prie įėjimo.

Weiherburg pilisNuotr. Böhringer Friedrich, CC BY-SA 2.5, Wikimedia Commons15
Pastatas / paminklas

Weiherburg pilis

Weiherburg pilis pastatyta penkioliktame amžiuje kaip vėlyvosios gotikos rezidencija, o pavadinimą gavo nuo žuvų tvenkinio, buvusio čia iki pat dvidešimtojo amžiaus. Erchercogas Ferdinandas II aplink valdą įrengė žvėryną dabartinio Alpenzoo vietoje. Insbruko miestas pilį perėmė 1911 metais, o 1976-1978 metais ji buvo kruopščiai restauruota. Šiandien čia yra zoologijos sodo biurai, Tirolio virtuvės restoranas ir nuo 2021 metų gamtos muziejus su besikeičiančiomis parodomis.

Visi taškai (21)

Sugrupuota kaip plano legendoje. Žvaigždutė žymi rekomenduojamus taškus.

Gyvūnai 14
Ūdros ★Alpenzoo pirmasis Europoje sulaukė ūdrų jauniklių, 1978 metais, o 2010 metais jų aptvaras buvo padidintas. Ūdra gali sulaikyti kvėpavimą net 8 minutes ir neria iki 18 metrų gylio. Kiekviename odos kvadratiniame centimetre ji turi apie 50000 plaukų, todėl vanduo ir šaltis jai nebaisūs. Minta daugiausia žuvimis, bet ir varliagyviais, smulkiais žinduoliais bei dvigeldžiais moliuskais.
Rudieji lokiai ★Rudieji lokiai naujame aptvare gyvena nuo 2003 metų, žemiausioje zoologijos sodo dalyje, todėl čia nusileisite serpantinais. Suaugęs lokys sveria nuo 120 iki 300 kilogramų, o prieš žiemą suėda net 30 kilogramų uogų, daugiausia mėlynių. Jaunikliai gimsta žiemą ir sveria tik apie 300 gramų, o motina yra maždaug 500 kartų sunkesnė už juos. Atminkite, kad nuo čia iki kitų aptvarų jūsų lauks daugiausia kilimas į viršų.
Krankliai ★Krankliai gyvena Paulio Floros vardo Kranklių bokšte, atidarytame 2006 metais. Kranklys yra didžiausias iš varninių ir kartu didžiausias giesmininkas paukštis, gyvena net iki 30 metų. Jis labai protingas, mokosi stebėdamas kitus paukščius ir geba pamėgdžioti aplinkos garsus, net žmonių žodžius. Poros susidaro jaunystėje ir paprastai lieka kartu visą gyvenimą.
Kilnieji ereliai ★Kilniųjų erelių voljeras įrengtas 2009 metais kartu su pelėdų ir vištinių paukščių voljerais. Kilniojo erelio sparnų plotis yra nuo 190 iki 230 centimetrų, o mato jis maždaug 3 kartus aštriau nei žmogus. Beveik pusę jo grobio sudaro švilpikai, o žudo jis nagais, ne snapu. Devynioliktame amžiuje medžiotojai jį beveik išnaikino, šiandien Alpėse peri apie 1700 porų.
Pelėdos ★2009 metų pelėdų voljeruose gyvena, be kita ko, didysis apuokas ir uralinė pelėda. Didysis apuokas yra didžiausia Europos pelėda, turi oranžines akis ir ilgas plunksnines ausis. Jis gali pasukti galvą beveik visu ratu, o vasarį ir kovą patinas iš aukštų tykojimo vietų skleidžia gilų, duslų ūbavimą. Nuo šios vietos takas serpantinais kyla aukštyn.
Lūšys ★Dvidešimtojo amžiaus pradžioje lūšys visiškai išnyko iš Alpių, o nuo 1970 metų jos buvo grąžinamos Šveicarijoje, Slovėnijoje ir Austrijoje. Šiandien Alpėse gyvena apie 130 lūšių, o kiekvienai pavienei lūšiai reikia maždaug 100 kvadratinių kilometrų teritorijos. Lūšis pastebi kiškį maždaug iš 300 metrų atstumo, o plačios letenos sniege veikia kaip sniegbačiai. Vasario pabaigoje, poravimosi metu, čia galite išgirsti jų šauksmus.
Barzdotieji grifai ★Barzdotieji grifai gyvena dideliame 2006 metų voljere Innergschlöß kartu su švilpikais ir geltonsnapėmis kalnų kuosomis. Paskutinis laukinis barzdotasis grifas Alpėse buvo nušautas 1913 metais Aostos slėnyje. Alpenzoo nuo 1973 metų išaugino daugiau kaip 30 jauniklių, ir tai leido įgyvendinti šios rūšies grąžinimo programą visose Alpėse: paukščiai pradėti paleisti 1986 metais, o 1997 metais laisvėje išsirito pirmasis jauniklis. Sparnų plotis siekia 295 centimetrus, o rusvą krūtinę paukštis turi dėl maudynių purve, kuriame gausu geležies oksidų.
Alpių ožiai ★Didelis Alpių ožių aptvaras įrengtas 2006 metais viršutinėje zoologijos sodo dalyje, į kurią užlipsite stačiu taku. Alpių ožius naikino, nes jų kraujas, ragai ir akmenys iš skrandžio buvo laikomi vaistais, o paskutinis Austrijoje užfiksuotas 1712 metais Cilertalio Alpėse. Išliko apie 60 gyvūnų Italijos Gran Paradiso, saugomų karaliaus Viktoro Emanuelio II, o šiandien Alpėse jų gyvena apie 35000. Alpenzoo jaunikliai padeda atkurti laukines bandas, o Alpių ožių ruja vyksta šalčiausiais mėnesiais, gruodį ir sausį.
Briedžiai ★Pirmieji briedžiai į Alpenzoo atkeliavo kaip Švedijos karališkosios šeimos dovana. Ledynmečiais briedžiai gyveno Alpių durpynuose ir tundroje, bet šiandien jie jau nėra Alpių gyvūnai. Briedis sveria iki 500 kilogramų, puikiai plaukia ir, ieškodamas vandens augalų, gali nerti net 6 metrų gylyn. Maistą griebia pailgėjusia viršutine lūpa.
Vilkai ★Vilkai gyvena aukščiausioje zoologijos sodo dalyje, maždaug 750 metrų virš jūros lygio. Kai Insbruke skambina bažnyčių varpai, Alpenzoo vilkai pradeda kaukti, ir jų balsas sklinda toli. Zoologijos sode taip pat parodyta tiksli vilkų duobės iš Rytų Tirolio kopija, o tokiose duobėse vilkai buvo gaudomi iki pat dvidešimtojo amžiaus. Vidurio Europoje jie buvo išnaikinti aštuonioliktame ir devynioliktame amžiuje, o šiandien grįžta iš Italijos, Slovėnijos ir Lenkijos.
Stumbrai ir šernai ★Stumbrai naują aptvarą gavo 2003 metais ir gyvena jame kartu su šernais, nes abiejų rūšių poreikiai panašūs ir paprastai jie gerai sutaria. Stumbro bulius sveria iki 1000 kilogramų ir yra didžiausias Europos sausumos gyvūnas. Per Pirmąjį pasaulinį karą jų liko tiek mažai, kad juos išgelbėjo tik veisimas zoologijos soduose, o šiandien apie 6000 stumbrų gyvena saugomose teritorijose, be kita ko, Lenkijoje. Alpenzoo dalyvauja europinėje šios rūšies veisimo programoje.
Palšieji grifai ★Palšieji grifai gyvena Zogg-Troller voljere, atidarytame 2019 metų rugsėjo pabaigoje. Voljeras yra iki 14 metrų aukščio, o jo plotas viršija 1000 kvadratinių metrų. Palšieji grifai jį dalijasi su Egipto grifais. Nuo šios vietos maršrutas pradeda leistis išėjimo link.
Tirolio sodyba ★Zoologijos sodo parodomajame ūkyje gyvena senos Tirolio ūkinių gyvūnų veislės. Čia pamatysite, be kita ko, Tukso ir Tirolio pilkuosius galvijus, povines ožkas, akiniuotąsias avis ir Alpių akmenines avis, taip pat Sulmtalio ir Altsteirer vištas. Šalia, pagal zoologijos sodo planą, yra tualetas.
Miškiniai ibisai ★Į miškinių ibisų voljerą, pastatytą 2002 metais, galite užeiti vidun. Alpėse ibisai išnyko šešioliktame amžiuje, daugiausia todėl, kad jauni paukščiai buvo laikomi delikatesu. Nuo 1988 metų iš Insbruko koordinuojamas europinis šios rūšies veisimas, padėjęs ją išgelbėti nuo išnykimo. Toliau takas leidžiasi pro terariumą ir akvariumą atgal prie įėjimo.
Pastatas / paminklas 1
Weiherburg pilis ★Weiherburg pilis pastatyta penkioliktame amžiuje kaip vėlyvosios gotikos rezidencija, o pavadinimą gavo nuo žuvų tvenkinio, buvusio čia iki pat dvidešimtojo amžiaus. Erchercogas Ferdinandas II aplink valdą įrengė žvėryną dabartinio Alpenzoo vietoje. Insbruko miestas pilį perėmė 1911 metais, o 1976-1978 metais ji buvo kruopščiai restauruota. Šiandien čia yra zoologijos sodo biurai, Tirolio virtuvės restoranas ir nuo 2021 metų gamtos muziejus su besikeičiančiomis parodomis.
Tualetai / kasos / parkavimas 6
Viešasis tualetas 1
Viešasis tualetas 2
Viešasis tualetas 3
Viešasis tualetas 4
Viešasis tualetas 5
Įėjimas į AlpenzooPasivaikščiojimas prasideda prie įėjimo į zoologijos sodą, šalia Weiherburg pilies. Alpenzoo atidarytas 1962 metų rugsėjo 22 dieną ir rodo Alpių regiono gyvūnus, apie 2000 gyvūnų, priklausančių maždaug 150 rūšių. Įėjimas yra maždaug šlaito viduryje: maršrutas pirmiausia leidžiasi prie lokių, maždaug 650 metrų aukštyje, o paskui ilgai kyla serpantinais iki stumbrų, maždaug 750 metrų aukštyje.
AlpenzooAtsisiųsti Turi