Alpių ožiai ★Alpių ožiai zoologijos sodo plane pažymėti numeriu 1, prie Steinbock kasos, pro kurią įeinama iš Hellbrunno rūmų parko pusės. Patinai sveria iki 100 kilogramų, patelės iki 40, o gyvena 15-18 metų. Jie ėda Alpių pievų žoles ir žolynus, bet mielai skabo ir krūmus bei medžių ūglius. 2012 metais aptvaras pertvarkytas taip, kad gyvūnus būtų galima stebėti iš arti.
Erniai ★Po stačiu Hellbrunner Berg kalvos šlaitu gyvena ernių pora, Järvi ir Logan. Ernis priklauso kiauninių šeimai, ties ketera būna iki 45 centimetrų aukščio ir sveria iki 30 kilogramų. Jis gyvena taigoje ir tundroje aplink Šiaurės ašigalį. Vasarą daugiausia ėda dvėsenas, kiaušinius ir uogas, o žiemą medžioja baltuosius kiškius, peles ir baltąsias kurapkas, kartais net šiaurės elnius ir jaunus briedžius.
Rudieji lokiai ★Rudųjų lokių aptvaras atidarytas 1990 metais Hellbrunner Berg kalvos šlaite, jame gyvena, be kitų, Losa. Nors lokiai priklauso plėšrūnams, jie daugiausia ėda augalus ir tik kartais žuvį, mėsą ar dvėseną. Patinai sveria net 550 kilogramų, tačiau greitai bėga ir gerai plaukia. Žiemą ir čia, zoologijos sode, lokiai užmiega keliems mėnesiams, todėl tuo metu galite jų nepamatyti.
Glostymo aptvaras ★Arche aptvare daugiausia gyvena retos, nykstančios ūkinių gyvūnų veislės, tarp jų nykštukinės ožkos, mini kiaulaitės, vištos ir japoninės putpelės. Gyvūnus čia galite paglostyti, o šerti juos leidžiama tik specialiu pašaru, nupirktu zoologijos sodo kasoje. Šalia eina Bičių takas (Bienenweg), prie kurio gyvena medunešės bitės.
Mažosios pandos ★Šalia zoologijos sodo parduotuvės gyvena mažosios pandos Haku ir Xia. Jos kilusios iš Himalajų kalnų ir bambukų miškų, kur gyvena net 4500 metrų aukštyje. Daugiausia ėda bambukus, bet ir šaknis, vaisius, uogas bei riešutus, o sveria daugiausia 6 kilogramus. Jų aptvaras pertvarkytas 2013-2015 metais, o mažoji panda yra nykstanti rūšis.
Arktiniai vilkai ★Arktiniai vilkai, pavyzdžiui, Isegrim ir Nura, kilę iš Šiaurės Amerikos šiaurės ir Grenlandijos. Arktyje temperatūra nukrenta iki minus 60 laipsnių, o vėjas pučia net 200 kilometrų per valandą greičiu. Nuo šalčio juos saugo tankus kailis, kompaktiškas kūno sudėjimas ir trumpos ausys, o didelės letenos padeda vaikščioti ledu ir sniegu. Gauja laikosi kartu dar tvirčiau nei kitų vilkų ir paprastai būna 7-10 gyvūnų.
Baltarankiai gibonai ★Gibonų namai iš naujo pastatyti 2013-2015 metais. Baltarankiai gibonai Maya, Samuk ir Yuki rankomis kabinėdamiesi keliauja nuo šakos ant šakos maždaug 50 kilometrų per valandą greičiu ir gali perskristi daugiau nei 10 metrų. Kai jie pradeda giedoti savo duetą, sunku jų negirdėti: taip jie įspėja kitus gibonus, kad šie neitų į jų teritoriją. Pažvelkite ir į viršų, nes iš gibonų aptvaro matyti stati Hellbrunner Berg kalvos uolų siena.
Grifų šlaitas ★Priešais binturongus šlaitas kyla iki pat Hellbrunner Berg kalvos uolų. Šiame Grifų šlaite (Geierhang) yra bufetas laisvėje skraidantiems grifams: jų koloniją čia 1966 metais įkūrė Heinrich Windischbauer. Šiandien čia reguliariai atskrenda 3 laisvi grifai, o 2022 metais atidarytas aptvaras grifams, kurie negali skraidyti. 2024 metų vasarą atvyko 6 patelės iš Pietų Ispanijos, o grifo sparnų mojis siekia apie 2,8 metro.
Paprastieji tapyrai ★Paprastieji tapyrai, tokie kaip Nola ir Miguel, zoologijos sode gyvena nuo 2011 metų, o zoologijos sodas dalyvauja Europos jų veisimo programoje. Tapyrai priklauso seniausioms vis dar gyvuojančioms žinduolių šeimoms: jie egzistuoja jau 50 milijonų metų, o artimiausi jų giminaičiai yra raganosiai ir arkliai. Puikiai plaukia ir neria, bėga iki 35 kilometrų per valandą greičiu, o maistą griebia vikriu straubliuku.
Jaguarai ★Jaguarų namai ir Pietų Amerikos plėšrūnų aptvarai atnaujinti 2013 metais, o jaguarų namuose gyvena ir smaugliai bei kaimanai. Jaguarų Lucky Limari, Maira ir Morena sukandimas toks stiprus, kad jie gali perkąsti didelio vėžlio šarvą, be to, jie puikiai plaukia. Juodieji jaguarai vadinami panteromis, bet net jų kailyje matyti būdingos dėmės.
Irbiai ★Irbiai, arba sniego leopardai, gyvena buvusių plėšrūnų aptvarų eilėje, visai šalia pumos. Vietiniai Vidurinėje Azijoje juos vadina kalnų dvasiomis. Jie gyvena 2700-5000 metrų aukštyje ir ištveria iki minus 40 laipsnių šaltį. Labai ilga uodega padeda jiems išlaikyti pusiausvyrą šuoliuojant net 15 metrų, o miegodami jie ja apsivynioja tarsi šaliku.
Baltieji raganosiai ★Baltųjų raganosių savana užima daugiau nei hektarą ir yra didžiausias aptvaras zoologijos sode. Čia gyvena, be kitų, patinas Athos, taip pat Tamu, Yeti ir Zawadi. Baltasis raganosis ėda tik žolę, patinai sveria iki 3500 kilogramų, o gyvūnai sulaukia net 44 metų. Raganosių namuose taip pat gyvena žiedauodegiai lemūrai ir dryžuotieji mangustai.
Liūtai ★Liūtų namai atidaryti 2010 metais: jie žemi, o iš jų matyti liūtų aptvaras ir savana. Čia gyvena šiaurinių liūtų pora, Kiano ir Dara. Šiauriniai liūtai dažnai turi tamsesnius karčius, siekiančius pečius ir pilvą. Tai vienintelės katės, gyvenančios būriais, o riaumoti gali ne tik patinai, bet ir patelės.
Akiniuotieji pingvinai ★300 kvadratinių metrų pingvinų aptvaras pastatytas 2019-2020 metais į šiaurę nuo raganosių aptvaro už 1,3 milijono eurų. Akiniuotasis pingvinas yra vienintelis Afrikoje gyvenantis pingvinas, o vokišką pavadinimą, reiškiantį pingviną su akiniais, gavo dėl rausvų odos dėmių aplink akis, kurios padeda jam atvėsti. Žinomiausia kolonija yra Boulders Beach paplūdimyje netoli Keiptauno. Šių pingvinų skaičius per pastaruosius dešimtmečius sumažėjo net 97 procentais, ir rūšis yra kritiškai nykstanti.
Zebrai ir antilopės ★Savanoje kartu su raganosiais ganosi Grevio zebrai, kardaragiai oriksai ir lečvės. Grevio zebras yra didžiausias ir vienas rečiausių zebrų: laisvėje liko apie 2000 suaugusių gyvūnų. Pavadinimą jis gavo Prancūzijos prezidento Jules'io Grévy garbei, kuris 1882 metais tokį zebrą gavo dovanų iš Abisinijos imperatoriaus. Kitaip nei kiti zebrai, jis gyvena pavieniui ir nesudaro pastovių bandų.
Gepardai ★Zalcburgo zoologijos sodas išgarsėjo gepardų aptvaru su grobio simuliatoriumi, kuris lėkdavo 60 kilometrų per valandą greičiu, bet šis įrenginys jau seniai neveikia. Čia gyvena, be kitų, gepardai Aeris ir Bia. Gepardas ties ketera būna iki 94 centimetrų aukščio, sveria iki 65 kilogramų ir medžioja mažesnius kanopinius gyvūnus, pavyzdžiui, gazeles. Čia maršrutas baigiasi: iš čia pagrindine alėja grįšite prie išėjimo.
Miškiniai šiaurės elniaiMiškiniai šiaurės elniai kilę iš Suomijos ir Rusijos Karelijos, kur gyvena taigoje. Ties ketera jie būna iki 1,4 metro aukščio, o patinai sveria 100-180 kilogramų. Ėda pumpurus, žolę, žolynus, grybus ir kerpes. Žmonių globoje sulaukia net 20 metų, o laisvėje retai daugiau nei 6, ir yra pažeidžiama rūšis.
Rausvieji flamingaiRausvieji flamingai peri atogrąžų Afrikoje, prie Kaspijos jūros, Indijoje ir Pakistane. Jie gyvena prie sūrių ežerų ir seklių lagūnų, kur išgaudo smulkius vėžiagyvius, uodų lervas, moliuskus, kirmėles ir dumblius. Jų sparnų mojis siekia 140-165 centimetrus, o gyventi jie gali net 40 metų.