Dubrovnikas: senamiestis gynybinių sienų viduje: ką pamatyti, žemėlapis ir lankymo maršrutas
Dubrovnikas: senamiestis gynybinių sienų viduje. Programėlėje Turi tas pats žemėlapis rodo jūsų buvimo vietą, veda nuo taško iki taško ir leidžia pažymėti aplankytas vietas.
įėjimas nemokamasį muziejus ir bokštus atskiri bilietai
Pasivaikščiojimas prasideda Pile stotelėje prie vakarinių vartų, kur baigiasi dauguma miesto autobusų Libertas maršrutų, tarp jų 1A, 1B ir 3 linijos iš autobusų stoties ir Gružo uosto bei 6 linija iš Babin Kuko pusiasalio. Jis baigiasi prie rytinių Ploče vartų, iš kur Stradunu į Pile grįšite maždaug per 10 minučių. Jei jau esate senamiestyje, Turi ves jus nuo artimiausio taško. Vaikščioti gatvėmis nemokama, mokama už miesto sienas ir muziejus; bilietas į sienas galioja ir Lovrijenaco tvirtovei, o jaunesni nei 7 metų vaikai įleidžiami nemokamai. Sienos atviros kasdien, išskyrus gruodžio 25 dieną, tačiau nuo lapkričio iki kovo trumpiau, paprastai iki 15:00, ir pigiau: sezono metu suaugusysis moka 40 eurų, o nuo lapkričio iki vasario 15 eurų. Maršrute yra laiptų, daugiausia prie Jėzuitų laiptų, o ant sienų laukia statūs laipteliai. Skirkite maždaug 2 valandas, o sienų apėjimas yra atskira, ilgesnė ekskursija.
Namie atidarykite vietą Turi programėlėje ir palieskite „Išsaugoti kelionei“: žemėlapis, aprašymai ir nuotraukos veiks be ryšio.
Toliausius taškus aplankykite pradžioje, kol dar turite jėgų.
Žymėkite iš karto, o prie išėjimo žinosite, kas liko.
Dubrovnikas: senamiestis programėlėje Turi
Buvimo vieta realiu laiku, maršrutas nuo taško iki taško, aprašymai skaityti ir klausyti. Nemokamai, be paskyros, 12 kalbų.
Kažkas negerai? Praneškite apie tai programėlėje prie taško.
Verta pamatyti
Dubrovniko, buvusios Ragūzos Respublikos sostinės, senamiestį juosia beveik 2 kilometrų ilgio gynybinės sienos, o nuo 1979 metų jis įtrauktas į UNESCO sąrašą. Dauguma pastatų buvo atstatyti po 1667 metų žemės drebėjimo, kuris pražudė daugiau nei 5000 gyventojų ir sugriovė daugumą visuomeninių pastatų. Per 1991-1992 metų apgultį sviediniai apgadino daugiau nei pusę pastatų, o 1995-1999 metais jie buvo sutvarkyti senuoju stiliumi. Pasivaikščiojimas veda nuo Pile vartų Stradunu, pro turgų, katedrą, Rektorių rūmus ir senąjį uostą iki Ploče vartų.
Nuotr. donald judge, CC BY 2.0, Wikimedia Commons1
Pastatas / paminklas
Pile vartai
Pile vartai yra pagrindinis vakarinis įėjimas į miestą iš sausumos pusės. Akmeninį tiltą tarp dviejų gotikinių arkų 1471 metais suprojektavo Paskoje Miličević, ir jis veda prie medinio pakeliamojo tilto, kurį seniau pakeldavo. Virš vartų arkos stovi šventojo Blažiejaus, Dubrovniko globėjo, statula. Praėjimas už vartų pasuka, kad niekas negalėtų įbėgti į miestą tiesiai.
Nuotr. Sailko, CC BY 3.0, Wikimedia Commons2
Lankytina vieta
Didysis Onofrijaus fontanas
Iškart už vartų stovi didelis daugiakampis fontanas su 16 akmeninių kaukių, iš kurių teka vanduo. Jį suprojektavo Onofrio della Cava iš Neapolio, kai 1438 metais buvo baigtas statyti miesto vandentiekis. Vanduo į miestą tekėjo iš maždaug 12 kilometrų nutolusio šaltinio vietovėje Rijeka Dubrovačka. 1667 metų žemės drebėjimas sugriovė fontano kupolą ir skulptūras, o ankstesnės išvaizdos jau neatkūrė.
Nuotr. Inkey, CC BY-SA 3.0, Wikimedia Commons3
Pastatas / paminklas
Pranciškonų vienuolynas
Pranciškonai pradėjo statyti vienuolyną sienų viduje, prie Pile vartų, 1317 metais. Po 1667 metų žemės drebėjimo iš bažnyčios išliko tik gotikinis portalas Straduno pusėje su Pieta, kurią 1498 metais išskaptavo brolių Leonardo ir Petaro Petrovićių dirbtuvėje. Vienuolyne nuo 1317 metų veikia vaistinė, viena seniausių Europoje, veikianti iki šiol. Vienuolyne taip pat yra klostras ir sena biblioteka su vertingais rankraščiais.
Nuotr. Sailko, CC BY 3.0, Wikimedia Commons4
Lankytina vieta
Stradunas
Stradunas, dar vadinamas Placa, yra pagrindinė senamiesčio gatvė, apie 300 metrų ilgio, grįsta kalkakmeniu. Seniau čia buvo pelkėtas kanalas, skyręs Ragūzą nuo Dubravos gyvenvietės, o XIII amžiuje jis buvo užpiltas. Po 1667 metų žemės drebėjimo ir po jo kilusio gaisro Respublika nustatė taisykles naujiems namams. Todėl namai prie Straduno atrodo tokie panašūs.
Nuotr. Chris Brown, CC BY-SA 2.0, Wikimedia Commons5
Lankytina vieta
Gundulićiaus aikštė
Aikštė pavadinta Dubrovniko poeto Ivano Gundulićiaus, gyvenusio 1589-1638 metais, vardu. Jo paminklą 1892 metais sukūrė Ivan Rendić, o ant postamento yra bronziniai reljefai su scenomis iš poemos „Osman“. Kiekvieną rytą aikštė virsta turgumi, kuriame aplinkinių kaimų ūkininkai parduoda vaisius ir daržoves.
Nuotr. Joanbanjo, CC BY-SA 3.0, Wikimedia Commons6
Pastatas / paminklas
Jėzuitų laiptai ir Šventojo Ignaco bažnyčia
Iš aikštės į viršų veda baroko Jėzuitų laiptai, kuriuos pastatė romėnų architektas Pietro Passalacqua ir užbaigė 1738 metais. Jie primena Ispanų laiptus Romoje, atsiradusius maždaug 10 metų anksčiau. Viršuje stovi Šventojo Ignaco bažnyčia, statyta 1699-1725 metais pagal jėzuito Andrea Pozzo planus, o šalia buvusi jėzuitų kolegija, kurioje dabar veikia klasikinė gimnazija. 2025 metais laiptai pirmą kartą nuo pastatymo buvo visiškai atnaujinti.
Nuotr. Bernard Gagnon, CC BY-SA 4.0, Wikimedia Commons7
Pastatas / paminklas
Ėmimo į dangų katedra
Po katedra rasti Bizantijos bazilikos griuvėsiai, o vėlesnę romaninę katedrą, pasak padavimo, padėjo finansuoti Ričardas Liūtaširdis, kuris 1192 metais išgyveno laivo katastrofą prie Lokrumo salos. Romaninę šventovę sugriovė 1667 metų žemės drebėjimas, o dabartinė baroko katedra statyta 1671-1713 metais. Pagrindiniame altoriuje yra Ticiano paveikslas „Marijos ėmimas į dangų“. Lobyne saugomi paauksuoti šventojo Blažiejaus relikvijoriai.
Nuotr. Zysko serhii, CC BY-SA 4.0, Wikimedia Commons8
Pastatas / paminklas
Rektorių rūmai
Rūmai buvo Respublikos rektoriaus rezidencija nuo XIV amžiaus iki pat 1808 metų, juose taip pat veikė taryba, įstaigos, ginklinė ir kalėjimas. Rektorius eidavo pareigas tik mėnesį ir tuo metu gyvendavo rūmuose. Po parako sprogimo 1435 metais rūmus atstatė Onofrio della Cava, vandentiekio ir fontanų kūrėjas. Virš įėjimo matyti lotyniškas devizas, raginantis valdininkus pamiršti asmeninius reikalus ir rūpintis viešaisiais. Dabar čia muziejus, o atriume stovi laivų savininko Miho Pracato biustas.
Nuotr. Bernard Gagnon, CC BY-SA 4.0, Wikimedia Commons9
Lankytina vieta
Senasis uostas
Pro 1476 metais pastatytus Ponte vartus išeisite į senąjį uostą, vieną seniausių miesto dalių. Dabartinę išvaizdą XV amžiuje jam suteikė vietinis statybininkas Paskoje Miličević. 1485 metų Kaše bangolaužis saugojo uostą nuo pietryčių vėjo ir bangų. Buvusiame Arsenale, tai yra miesto laivų statykloje, dabar veikia kavinė ir teatras, o į Lužą grįšite pro 1381 metų Žuvų turgaus vartus.
Nuotr. Sailko, CC BY 3.0, Wikimedia Commons10
Pastatas / paminklas
Šventojo Blažiejaus bažnyčia
Šventasis Blažiejus yra Dubrovniko globėjas, o jo baroko bažnyčią 1715 metais pastatė Venecijos architektas Marino Gropelli. Ji iškilo ant viduramžių bažnyčios pamatų; ta bažnyčia išgyveno 1667 metų žemės drebėjimą, bet 1706 metais sudegė. Iš gaisro išliko tik paauksuota sidabrinė XV amžiaus šventojo statula, dabar stovinti pagrindiniame altoriuje. Fasado viršuje stovi šventojo Blažiejaus, Tikėjimo ir Vilties figūros. Šventojo Blažiejaus šventė nuo 2009 metų įtraukta į UNESCO nematerialaus paveldo sąrašą.
Nuotr. Bizutage, CC BY-SA 3.0, Wikimedia Commons11
Lankytina vieta
Rolando kolona ir Lužos aikštė
Lužos aikštė užbaigia rytinį Straduno galą. Viduryje stovi kolona su riteriu Orlandu, tai yra Rolandu, su kardu, garbanotais plaukais ir gotikine šypsena, sukurta pagal 1418 metų sutartį Bonino iš Milano. Kolona buvo Respublikos nepriklausomybės ženklas, o ant stiebo šalia plevėsavo jos vėliava, dabar Kroatijos vėliava. Vasaros festivalio metu čia iškeliama Libertas, tai yra Laisvės, vėliava.
Nuotr. Dennis G. Jarvis, CC BY-SA 2.0, Wikimedia Commons12
Pastatas / paminklas
Sponzos rūmai
Sponzos rūmus 1516-1522 metais pastatė Paskoje Miličević, sujungdamas gotiką su renesansu. Čia veikė muitinė ir prekių sandėlis, monetų kalykla, ginklinė, iždinė, bankas ir mokykla. Rūmai 1667 metų žemės drebėjimą išgyveno be nuostolių. Ant arkos atriume lotyniškas užrašas primena pirkliams, kad vietinės svarstyklės neleidžia sukčiauti. Dabar čia yra Valstybės archyvas su buvusios Respublikos dokumentais.
Nuotr. donald judge, CC BY 2.0, Wikimedia Commons13
Pastatas / paminklas
Laikrodžio bokštas
Miesto bokštas su laikrodžiu pastatytas 1444 metais, o jo didįjį varpą 1506 metais nuliejo Ivan Rabljanin. Valandas plaktukais muša dvi bronzinės figūros, vadinamos Zelenci. Bokštą apgadino 1667 metų žemės drebėjimas, o 1929 metais jis atstatytas, figūras pakeitus kopijomis; originalai yra Rektorių rūmuose. Šalia, miesto sargybos pastato nišoje, teka 1446 metų Mažasis Onofrijaus fontanas.
Nuotr. Bernard Gagnon, CC BY-SA 4.0, Wikimedia Commons14
Pastatas / paminklas
Ploče vartai
Pasivaikščiojimas baigiasi prie rytinių Ploče vartų, į kuriuos veda gatvelė palei dominikonų vienuolyną. Tai stipriai įtvirtintas XV amžiaus įėjimas: vidiniai ir išoriniai vartai, kiekvieni su akmeniniu tiltu, o dalis išorinio tilto buvo medinė ir naktį ją pakeldavo. Virš vartų stovi akmeninė šventojo Blažiejaus statula, o šalia kyla Revelino tvirtovė, kurią pradėta statyti 1462 metais, o XVI amžiuje perstatyta ir sustiprinta. Už vartų yra Ploče kvartalas su viešbučiais ir paplūdimiais.
Visi taškai (22)
Sugrupuota kaip plano legendoje. Žvaigždutė žymi rekomenduojamus taškus.
Pastatas / paminklas 9
Pile vartai ★Pile vartai yra pagrindinis vakarinis įėjimas į miestą iš sausumos pusės. Akmeninį tiltą tarp dviejų gotikinių arkų 1471 metais suprojektavo Paskoje Miličević, ir jis veda prie medinio pakeliamojo tilto, kurį seniau pakeldavo. Virš vartų arkos stovi šventojo Blažiejaus, Dubrovniko globėjo, statula. Praėjimas už vartų pasuka, kad niekas negalėtų įbėgti į miestą tiesiai.
Pranciškonų vienuolynas ★Pranciškonai pradėjo statyti vienuolyną sienų viduje, prie Pile vartų, 1317 metais. Po 1667 metų žemės drebėjimo iš bažnyčios išliko tik gotikinis portalas Straduno pusėje su Pieta, kurią 1498 metais išskaptavo brolių Leonardo ir Petaro Petrovićių dirbtuvėje. Vienuolyne nuo 1317 metų veikia vaistinė, viena seniausių Europoje, veikianti iki šiol. Vienuolyne taip pat yra klostras ir sena biblioteka su vertingais rankraščiais.
Jėzuitų laiptai ir Šventojo Ignaco bažnyčia ★Iš aikštės į viršų veda baroko Jėzuitų laiptai, kuriuos pastatė romėnų architektas Pietro Passalacqua ir užbaigė 1738 metais. Jie primena Ispanų laiptus Romoje, atsiradusius maždaug 10 metų anksčiau. Viršuje stovi Šventojo Ignaco bažnyčia, statyta 1699-1725 metais pagal jėzuito Andrea Pozzo planus, o šalia buvusi jėzuitų kolegija, kurioje dabar veikia klasikinė gimnazija. 2025 metais laiptai pirmą kartą nuo pastatymo buvo visiškai atnaujinti.
Ėmimo į dangų katedra ★Po katedra rasti Bizantijos bazilikos griuvėsiai, o vėlesnę romaninę katedrą, pasak padavimo, padėjo finansuoti Ričardas Liūtaširdis, kuris 1192 metais išgyveno laivo katastrofą prie Lokrumo salos. Romaninę šventovę sugriovė 1667 metų žemės drebėjimas, o dabartinė baroko katedra statyta 1671-1713 metais. Pagrindiniame altoriuje yra Ticiano paveikslas „Marijos ėmimas į dangų“. Lobyne saugomi paauksuoti šventojo Blažiejaus relikvijoriai.
Rektorių rūmai ★Rūmai buvo Respublikos rektoriaus rezidencija nuo XIV amžiaus iki pat 1808 metų, juose taip pat veikė taryba, įstaigos, ginklinė ir kalėjimas. Rektorius eidavo pareigas tik mėnesį ir tuo metu gyvendavo rūmuose. Po parako sprogimo 1435 metais rūmus atstatė Onofrio della Cava, vandentiekio ir fontanų kūrėjas. Virš įėjimo matyti lotyniškas devizas, raginantis valdininkus pamiršti asmeninius reikalus ir rūpintis viešaisiais. Dabar čia muziejus, o atriume stovi laivų savininko Miho Pracato biustas.
Šventojo Blažiejaus bažnyčia ★Šventasis Blažiejus yra Dubrovniko globėjas, o jo baroko bažnyčią 1715 metais pastatė Venecijos architektas Marino Gropelli. Ji iškilo ant viduramžių bažnyčios pamatų; ta bažnyčia išgyveno 1667 metų žemės drebėjimą, bet 1706 metais sudegė. Iš gaisro išliko tik paauksuota sidabrinė XV amžiaus šventojo statula, dabar stovinti pagrindiniame altoriuje. Fasado viršuje stovi šventojo Blažiejaus, Tikėjimo ir Vilties figūros. Šventojo Blažiejaus šventė nuo 2009 metų įtraukta į UNESCO nematerialaus paveldo sąrašą.
Sponzos rūmai ★Sponzos rūmus 1516-1522 metais pastatė Paskoje Miličević, sujungdamas gotiką su renesansu. Čia veikė muitinė ir prekių sandėlis, monetų kalykla, ginklinė, iždinė, bankas ir mokykla. Rūmai 1667 metų žemės drebėjimą išgyveno be nuostolių. Ant arkos atriume lotyniškas užrašas primena pirkliams, kad vietinės svarstyklės neleidžia sukčiauti. Dabar čia yra Valstybės archyvas su buvusios Respublikos dokumentais.
Laikrodžio bokštas ★Miesto bokštas su laikrodžiu pastatytas 1444 metais, o jo didįjį varpą 1506 metais nuliejo Ivan Rabljanin. Valandas plaktukais muša dvi bronzinės figūros, vadinamos Zelenci. Bokštą apgadino 1667 metų žemės drebėjimas, o 1929 metais jis atstatytas, figūras pakeitus kopijomis; originalai yra Rektorių rūmuose. Šalia, miesto sargybos pastato nišoje, teka 1446 metų Mažasis Onofrijaus fontanas.
Ploče vartai ★Pasivaikščiojimas baigiasi prie rytinių Ploče vartų, į kuriuos veda gatvelė palei dominikonų vienuolyną. Tai stipriai įtvirtintas XV amžiaus įėjimas: vidiniai ir išoriniai vartai, kiekvieni su akmeniniu tiltu, o dalis išorinio tilto buvo medinė ir naktį ją pakeldavo. Virš vartų stovi akmeninė šventojo Blažiejaus statula, o šalia kyla Revelino tvirtovė, kurią pradėta statyti 1462 metais, o XVI amžiuje perstatyta ir sustiprinta. Už vartų yra Ploče kvartalas su viešbučiais ir paplūdimiais.
Lankytina vieta 7
Didysis Onofrijaus fontanas ★Iškart už vartų stovi didelis daugiakampis fontanas su 16 akmeninių kaukių, iš kurių teka vanduo. Jį suprojektavo Onofrio della Cava iš Neapolio, kai 1438 metais buvo baigtas statyti miesto vandentiekis. Vanduo į miestą tekėjo iš maždaug 12 kilometrų nutolusio šaltinio vietovėje Rijeka Dubrovačka. 1667 metų žemės drebėjimas sugriovė fontano kupolą ir skulptūras, o ankstesnės išvaizdos jau neatkūrė.
Stradunas ★Stradunas, dar vadinamas Placa, yra pagrindinė senamiesčio gatvė, apie 300 metrų ilgio, grįsta kalkakmeniu. Seniau čia buvo pelkėtas kanalas, skyręs Ragūzą nuo Dubravos gyvenvietės, o XIII amžiuje jis buvo užpiltas. Po 1667 metų žemės drebėjimo ir po jo kilusio gaisro Respublika nustatė taisykles naujiems namams. Todėl namai prie Straduno atrodo tokie panašūs.
Gundulićiaus aikštė ★Aikštė pavadinta Dubrovniko poeto Ivano Gundulićiaus, gyvenusio 1589-1638 metais, vardu. Jo paminklą 1892 metais sukūrė Ivan Rendić, o ant postamento yra bronziniai reljefai su scenomis iš poemos „Osman“. Kiekvieną rytą aikštė virsta turgumi, kuriame aplinkinių kaimų ūkininkai parduoda vaisius ir daržoves.
Senasis uostas ★Pro 1476 metais pastatytus Ponte vartus išeisite į senąjį uostą, vieną seniausių miesto dalių. Dabartinę išvaizdą XV amžiuje jam suteikė vietinis statybininkas Paskoje Miličević. 1485 metų Kaše bangolaužis saugojo uostą nuo pietryčių vėjo ir bangų. Buvusiame Arsenale, tai yra miesto laivų statykloje, dabar veikia kavinė ir teatras, o į Lužą grįšite pro 1381 metų Žuvų turgaus vartus.
Rolando kolona ir Lužos aikštė ★Lužos aikštė užbaigia rytinį Straduno galą. Viduryje stovi kolona su riteriu Orlandu, tai yra Rolandu, su kardu, garbanotais plaukais ir gotikine šypsena, sukurta pagal 1418 metų sutartį Bonino iš Milano. Kolona buvo Respublikos nepriklausomybės ženklas, o ant stiebo šalia plevėsavo jos vėliava, dabar Kroatijos vėliava. Vasaros festivalio metu čia iškeliama Libertas, tai yra Laisvės, vėliava.
Vaizdas į Lovrijenaco tvirtovęIš Brsalje aikštės matyti Lovrijenaco tvirtovė, stovinti už sienų ant 37 metrų aukščio uolos. Ji pavadinta šventojo Lauryno vardu, o apie ją sakydavo, kad tai Dubrovniko Gibraltaras. Sienos iš priešo pusės yra beveik 12 metrų storio. Virš vartų iškaltas lotyniškas užrašas, reiškiantis: „Laisvė neparduodama net už viso pasaulio auksą.“ Bilietas į miesto sienas galioja ir įėjimui į tvirtovę.
Įėjimas ant miesto sienųŠalia fontano, prie mažos Šventojo Išganytojo bažnyčios, yra vienas iš trijų įėjimų ant sienų. Sienos yra apie 1940 metrų ilgio ir iki 25 metrų aukščio, jas sudaro 16 bokštų ir bastionų bei 5 tvirtovės. Aukščiausiai, šiaurės vakarų kampe, stovi apvalus Minčetos bokštas, baigtas 1464 metais pagal Jurajaus Dalmatinaco projektą. Sienų apėjimas mokamas, o bilietas galioja ir Lovrijenaco tvirtovei.
Tualetai / kasos / parkavimas 6
Pile stotelėPasivaikščiojimas prasideda prie Libertas autobusų stotelės Pile, visai virš vakarinių senamiesčio vartų. Dubrovniko senamiestis įtrauktas į UNESCO sąrašą nuo 1979 metų. Maršrutas veda pro Pile vartus ir visu Stradunu, paskui skersgatviais į turgų, prie katedros, Rektorių rūmų ir senojo uosto, o baigiasi prie rytinių Ploče vartų.