Nuotr. Diego Delso, CC BY-SA 3.0, Wikimedia Commons
SenamiestisTalinas, Harju apskritis, Estija

Talinas: senamiestis ir Toompea: ką pamatyti, žemėlapis ir lankymo maršrutas

Talinas: senamiestis ir Toompea. Programėlėje Turi tas pats žemėlapis rodo jūsų buvimo vietą, veda nuo taško iki taško ir leidžia pažymėti aplankytas vietas.

16Lankytina: taškų
14rekomenduojamame maršrute
apie 3 val.lankymo

Prieš kelionę

apie 3 val.ramiu tempu, su pertraukomis
3tualetai žemėlapyje
įėjimas nemokamasį muziejus ir bokštus atskiri bilietai
Pasivaikščiojimas prasideda prie Viru vartų, o baigiasi Patkuli apžvalgos aikštelėje ant Toompea kalvos. Iš keltų uosto pėsčiomis ateisite per 15-20 minučių arba nuvažiuosite tramvajumi T2 nuo Vanasadam stotelės iki A. Laikmaa stotelės prie prekybos centro Viru Keskus, kelios minutės nuo Viru vartų; tas pats tramvajus sustoja ir prie Balti jaam stoties. Nuo Patkuli aikštelės laiptai su 157 pakopomis nuveda žemyn į Toompark parką, iš kurio netoli iki Balti jaam stoties. Jei jau esate senamiestyje, Turi ves nuo artimiausio taško. Vaikščioti gatvėmis ir apžvalgos aikštelėmis nemokama, o bilietų reikia į bokštus, ant sienų ir į muziejus. Žiemą dalis jų uždaryta: Šventojo Olafo bažnyčios bokšto terasa neveikia nuo spalio 31 iki balandžio 1 dienos, rotušės bokštas atviras tik nuo birželio 1 iki rugpjūčio 31 dienos, o siena prie Hellemanno bokšto nuo spalio 15 iki balandžio 15 dienos atvira nuo 11 iki 17 valandos, išskyrus antradienius. Į Toompea reikia užkopti į kalną Trumpąja koja, o pabaigoje nusileisti laiptais. Laikini miesto tualetai stovi mieste nuo gegužės 15 iki spalio 31 dienos, ne sezono metu naudokitės kavinėmis arba muziejais. Numatykite maždaug 3 valandas, neskaičiuojant apžiūros viduje.
  • Namie atidarykite vietą Turi programėlėje ir palieskite „Išsaugoti kelionei“: žemėlapis, aprašymai ir nuotraukos veiks be ryšio.
  • Toliausius taškus aplankykite pradžioje, kol dar turite jėgų.
  • Žymėkite iš karto, o prie išėjimo žinosite, kas liko.

Talinas: senamiestis programėlėje Turi

Buvimo vieta realiu laiku, maršrutas nuo taško iki taško, aprašymai skaityti ir klausyti. Nemokamai, be paskyros, 12 kalbų.

Atsisiųsti (Android)

Vietos žemėlapis

Tas pats planas kaip programėlėje. Palieskite tašką ir pamatysite nuotrauką bei aprašymą; Turi programėlėje jame matysite ir save.

Planas: Talinas: senamiestis
1rekomenduojami, maršruto tvarkakiti taškaiWCtualetai, maistas, kasos

Kažkas negerai? Praneškite apie tai programėlėje prie taško.

Verta pamatyti

Talino senamiestis nuo 1997 metų įrašytas į UNESCO sąrašą kaip išskirtinai gerai išsilaikęs viduramžių Hanzos miestas, kurio gatvių tinklas susiklostė XIII amžiuje, o pastatai daugiausia yra iš XIII-XVI amžių. Jį sudaro dvi dalys: pirklių Žemutinis miestas su rotuše ir gildijomis bei Toompea kalva su pilimi ir katedra. Pasivaikščiojimas veda nuo Viru vartų palei gynybines sienas, Pikk gatve ir Rotušės aikšte, o paskui Trumpąja koja į Toompea, iki apžvalgos aikštelių virš miesto stogų.

Viru vartaiNuotr. Adam Jones, CC BY-SA 2.0, Wikimedia Commons1
Lankytina vieta

Viru vartai

Du apvalūs bokštai yra viskas, kas liko iš XV amžiaus Viru vartų priešvartės, viduramžių miesto gynybos sistemos dalies. Likusi vartų dalis nugriauta 1888 metais, kad atsirastų vietos arkliniam tramvajui. Šalia dar matyti Musumägi bastiono fragmentas. Už vartų prasideda Viru gatvė, viena judriausių senamiesčio gatvių, pilna parduotuvių ir restoranų.

Sienos prie Müürivahe gatvėsNuotr. Nemo bis, CC BY-SA 3.0, Wikimedia Commons2
Lankytina vieta

Sienos prie Müürivahe gatvės

Müürivahe gatvė kadaise buvo gynybinis kelias, ėjęs palei vidinę sienų pusę. Pirmąją sieną 1265 metais liepė pastatyti karalienė Margarita Sambirija, o iš senųjų įtvirtinimų iki šių dienų išliko 1,85 kilometro sienų ir 26 bokštai. Prie Hellemanno bokšto galite užlipti ant beveik 200 metrų sienos atkarpos, jungiančios jį su Munkadetagune bokštu. Pačiame bokšte šiandien veikia meno galerija.

Storoji Margarita ir Didieji Jūros vartaiNuotr. Diego Delso, CC BY-SA 3.0, Wikimedia Commons3
Pastatas / paminklas

Storoji Margarita ir Didieji Jūros vartai

Pikk gatvės gale stovi Storoji Margarita, galingas bokštas, pastatytas 1511-1530 metais. Jo skersmuo apie 25 metrus, sienos net iki 5 metrų storio, o pavadinimą jis gavo todėl, kad buvo didžiausia miesto įtvirtinimų dalis. Jis saugojo uostą ir turėjo daryti įspūdį atvykstantiems jūra. Šalia veda XVI amžiaus Didieji Jūros vartai, kelias iš miesto į uostą. Vėliau bokštas buvo naudojamas kaip parako sandėlis ir kalėjimas, o nuo 1978-1981 metų remonto jame veikia Estijos jūrų muziejus.

Šventojo Olafo bažnyčiaNuotr. Scotch Mist, CC BY-SA 4.0, Wikimedia Commons4
Pastatas / paminklas

Šventojo Olafo bažnyčia

Bažnyčia pirmą kartą paminėta 1267 metais, o bokštas 1364 metais. Bokštas su smaile yra 123,7 metro aukščio ir tebėra aukščiausias senamiesčio statinys. Pagal seną įrašą bokštas kadaise galėjo siekti net 159 metrus ir būti aukščiausiu pasaulio statiniu, tačiau naujesni skaičiavimai rodo greičiau 115-125 metrus. Žaibas į jį trenkė daugybę kartų, o bažnyčia mažiausiai 3 kartus degė. Sovietmečiu KGB naudojo smailę kaip radijo bokštą ir stebėjimo punktą, o šiandien į terasą maždaug 60 metrų aukštyje veda siauri sraigtiniai laiptai, atviri nuo balandžio iki spalio.

Pikk gatvė ir Juodagalvių brolijos namaiNuotr. Pierre André Leclercq, CC BY-SA 4.0, Wikimedia Commons5
Pastatas / paminklas

Pikk gatvė ir Juodagalvių brolijos namai

Pikk estiškai reiškia Ilgoji: gatvė driekiasi nuo Toompea papėdės iki pat Didžiųjų Jūros vartų. Puošniausias namas yra Juodagalvių brolijos būstinė; ši pirklių, laivų savininkų ir užsieniečių draugija veikė nuo XIV amžiaus. Brolija pastatą nupirko 1517 metais, o 1597 metais architektas Arentas Passeris suteikė jam renesansinį olandiško stiliaus fasadą. Atkreipkite dėmesį į tapytas XVII amžiaus 40-ųjų metų duris ir mauro galvą virš įėjimo, brolijos globėjo Šventojo Mauricijaus simbolį.

Šventosios Dvasios bažnyčia ir Didžioji gildijaNuotr. Zairon, CC BY-SA 4.0, Wikimedia Commons6
Pastatas / paminklas

Šventosios Dvasios bažnyčia ir Didžioji gildija

Šventosios Dvasios bažnyčia pirmą kartą paminėta 1319 metais. Ant fasado kabo raižytas laikrodis, kurį XVII amžiaus pabaigoje padarė Christianas Ackermannas, o viduje stovi 1483 metų Bernto Notkės altorius. Čia klebonu buvo metraštininkas Balthasaras Russowas, o 1535 metais buvo išspausdintos pirmosios katekizmo ištraukos estų kalba. Priešais, Pikk gatvės 17 numeriu, stovi gotikinis pirklių Didžiosios gildijos namas, pastatytas 1407-1410 metais, kuriame šiandien veikia Estijos istorijos muziejus.

Rotušės aikštė, rotušė ir vaistinėNuotr. Diego Delso, CC BY-SA 3.0, Wikimedia Commons7
Pastatas / paminklas

Rotušės aikštė, rotušė ir vaistinė

Dabartinė gotikinė rotušė pastatyta 1402-1404 metais; tai seniausia rotušė Šiaurės Europoje ir vienintelė gotikinio stiliaus. Nuo 1530 metų 64 metrų bokšto viršūnę puošia vėtrungė, vadinama Senuoju Tomu, šiandien tai kopija, o iš fasado žvelgia variniai drakonų galvų formos latakai. Priešais rotušę, kitoje aikštės pusėje, veikia Rotušės vaistinė: 1422 metais ji jau turėjo trečią savininką ir yra viena seniausių Europos vaistinių, nuolat veikiančių tame pačiame name. Daugiau nei 10 kartų, maždaug nuo 1582 iki 1911 metų, ją valdė Burchartų šeima, o viduje yra nedidelis senųjų vaistininkų įrankių muziejus.

Šventojo Mikalojaus bažnyčia (Niguliste)Nuotr. Diego Delso, CC BY-SA 3.0, Wikimedia Commons8
Pastatas / paminklas

Šventojo Mikalojaus bažnyčia (Niguliste)

Bažnyčią XIII amžiuje pastatė pirkliai iš Vestfalijos, atvykę per Gotlandą. 1944 metų kovo 9 dieną sovietų bombardavimas sudegino beveik visą interjerą. Po atstatymo, 1984 metais, čia atidarytas sakralinio meno muziejus ir koncertų salė. Garsiausias lobis yra XV amžiaus pabaigos Bernto Notkės Mirties šokis: iš kūrinio, kuris buvo maždaug 30 metrų ilgio, išliko tik pradinis fragmentas. Bokštas yra 105 metrų aukščio.

Trumpoji koja (Lühike jalg)Nuotr. Eric Fischer, CC BY 2.0, Wikimedia Commons9
Lankytina vieta

Trumpoji koja (Lühike jalg)

Lühike jalg yra labai sena gatvė: jau 1353 metais ji užrašyta kaip brevis mons, trumpoji kalva. Viršuje stovi vartų bokštas, apie XV amžiaus vidurį perstatytas iš akmens, o 1454-1455 metais abu vartai, Trumposios ir Ilgosios kojos, sujungti akmenine siena. Dėl dviejų skirtingo ilgio kojų taliniečiai juokais vadina savo miestą šlubuojančiu.

Aleksandro Nevskio soborasNuotr. Diego Delso, CC BY-SA 3.0, Wikimedia Commons10
Pastatas / paminklas

Aleksandro Nevskio soboras

Stačiatikių soboras pastatytas 1894-1900 metais, kai Estija priklausė Rusijos imperijai. Jį suprojektavo Michailas Preobraženskis senąją rusų architektūrą primenančiu stiliumi. Bokštuose kabo 11 Sankt Peterburge nulietų varpų, o didžiausias sveria apie 16 tonų, daugiau nei visi kiti kartu. XX amžiaus 20-aisiais metais net planuota soborą nugriauti, numatant tai 1929 metų gegužės 1 dienai, tačiau to neįvyko.

Toompea pilis ir Ilgasis HermanasNuotr. Scotch Mist, CC BY-SA 4.0, Wikimedia Commons11
Pastatas / paminklas

Toompea pilis ir Ilgasis Hermanas

Pasak estų legendos, Toompea kalva yra pilkapis ant didvyrio Kalevo kapo, kurį iš akmenų supylė jo žmona Linda. 1219 metais karaliaus Valdemaro II danai čia užėmė estų pilį, o 1346 metais pilį nupirko Kryžiuočių ordinas. Iš aikštės pusės matote baroko ir klasicizmo stiliaus sparną, pristatytą po 1710 metų, kai Taliną perėmė Rusija; šiandien čia posėdžiauja Estijos parlamentas Riigikogu. Virš pilies iškyla 48 metrų Ilgojo Hermano bokštas, ant kurio kasdien saulei tekant skambant himnui iškeliama Estijos vėliava, o saulei leidžiantis ji nuleidžiama.

Švenčiausiosios Mergelės Marijos katedraNuotr. Diego Delso, CC BY-SA 3.0, Wikimedia Commons12
Pastatas / paminklas

Švenčiausiosios Mergelės Marijos katedra

Tai seniausia Talino ir visos žemyninės Estijos bažnyčia. Pirmoji, tikriausiai medinė, čia greičiausiai stovėjo jau 1219 metais, kai atvyko danai, o 1240 metais ji buvo pašventinta Mergelei Marijai kaip katedra. Didysis 1684 metų gaisras sunaikino medinį įrengimą, o barokinis bokštas pristatytas 1778-1779 metais. Viduje kabo daugybė XVII-XX amžių giminių herbų, o palaidoti, be kitų, švedų karvedys Pontusas De la Gardie ir keliautojas Adamas Johannas von Krusensternas.

Kohtuotsa apžvalgos aikštelėNuotr. Scotch Mist, CC BY-SA 4.0, Wikimedia Commons13
Lankytina vieta

Kohtuotsa apžvalgos aikštelė

Aikštelė yra Kohtu gatvės gale, ant Toompea kalvos krašto; kalva iškyla 20-30 metrų virš apylinkių. Iš čia matyti raudoni Žemutinio miesto stogai ir bokštai, naujojo centro dangoraižiai, uostas ir Suomių įlanka. Ant gretimos sienos yra užrašas The Times We Had, mėgstama vieta nusifotografuoti. Aikštelė atvira visus metus.

Patkuli apžvalgos aikštelėNuotr. Pjotr Mahhonin, CC BY-SA 4.0, Wikimedia Commons14
Lankytina vieta

Patkuli apžvalgos aikštelė

Iš Patkuli aikštelės geriausiai matyti miesto sienos su bokštais apačioje, Tornide väljak aikštėje, o toliau senamiesčio stogai ir uostas. Aikštelė atvira visą parą ir visus metus. Laiptai su 157 pakopomis pastatyti 1903 metais, kad nuo geležinkelio stoties būtų galima greitai užkopti į Toompea. Nusileiskite jais į Toompark parką prie Snelli tvenkinio, čia pasivaikščiojimas baigiasi.

Visi taškai (20)

Sugrupuota kaip plano legendoje. Žvaigždutė žymi rekomenduojamus taškus.

Lankytina vieta 7
Viru vartai ★Du apvalūs bokštai yra viskas, kas liko iš XV amžiaus Viru vartų priešvartės, viduramžių miesto gynybos sistemos dalies. Likusi vartų dalis nugriauta 1888 metais, kad atsirastų vietos arkliniam tramvajui. Šalia dar matyti Musumägi bastiono fragmentas. Už vartų prasideda Viru gatvė, viena judriausių senamiesčio gatvių, pilna parduotuvių ir restoranų.
Sienos prie Müürivahe gatvės ★Müürivahe gatvė kadaise buvo gynybinis kelias, ėjęs palei vidinę sienų pusę. Pirmąją sieną 1265 metais liepė pastatyti karalienė Margarita Sambirija, o iš senųjų įtvirtinimų iki šių dienų išliko 1,85 kilometro sienų ir 26 bokštai. Prie Hellemanno bokšto galite užlipti ant beveik 200 metrų sienos atkarpos, jungiančios jį su Munkadetagune bokštu. Pačiame bokšte šiandien veikia meno galerija.
Trumpoji koja (Lühike jalg) ★Lühike jalg yra labai sena gatvė: jau 1353 metais ji užrašyta kaip brevis mons, trumpoji kalva. Viršuje stovi vartų bokštas, apie XV amžiaus vidurį perstatytas iš akmens, o 1454-1455 metais abu vartai, Trumposios ir Ilgosios kojos, sujungti akmenine siena. Dėl dviejų skirtingo ilgio kojų taliniečiai juokais vadina savo miestą šlubuojančiu.
Kohtuotsa apžvalgos aikštelė ★Aikštelė yra Kohtu gatvės gale, ant Toompea kalvos krašto; kalva iškyla 20-30 metrų virš apylinkių. Iš čia matyti raudoni Žemutinio miesto stogai ir bokštai, naujojo centro dangoraižiai, uostas ir Suomių įlanka. Ant gretimos sienos yra užrašas The Times We Had, mėgstama vieta nusifotografuoti. Aikštelė atvira visus metus.
Patkuli apžvalgos aikštelė ★Iš Patkuli aikštelės geriausiai matyti miesto sienos su bokštais apačioje, Tornide väljak aikštėje, o toliau senamiesčio stogai ir uostas. Aikštelė atvira visą parą ir visus metus. Laiptai su 157 pakopomis pastatyti 1903 metais, kad nuo geležinkelio stoties būtų galima greitai užkopti į Toompea. Nusileiskite jais į Toompark parką prie Snelli tvenkinio, čia pasivaikščiojimas baigiasi.
Šventosios Kotrynos perėjaSiaura perėja jungia Müürivahe ir Vene gatves ir eina palei buvusios Šventosios Kotrynos bažnyčios sieną. Ji priklausė dominikonų vienuolynui, šioje vietoje veikusiam nuo 1246 metų, ir buvo vienas didžiausių viduramžių miesto pastatų. Į sieną įmūrytos raižytos antkapių plokštės su nusitrynusiais lotyniškais užrašais. Kitoje pusėje yra dirbtuvės, kuriose gaminamas stiklas, audiniai, keramika ir papuošalai.
Ilgoji koja (Pikk jalg)Čia prasideda Ilgoji koja, gatvė, kuri nuo viduramžių veda iš Žemutinio miesto į Toompea; 1342 metais ji lotyniškai užrašyta kaip longus mons, tai yra ilgoji kalva. Akmeninis vartų bokštas čia pastatytas tik po 1380 metų, ankstesnių medinių vartų vietoje. Toompea ir Žemutinis miestas šimtmečius turėjo atskiras valdžias ir į vieną miestą sujungti tik 1878 metais. Ja galite užkopti į Toompea vietoj Trumposios kojos.
Pastatas / paminklas 9
Storoji Margarita ir Didieji Jūros vartai ★Pikk gatvės gale stovi Storoji Margarita, galingas bokštas, pastatytas 1511-1530 metais. Jo skersmuo apie 25 metrus, sienos net iki 5 metrų storio, o pavadinimą jis gavo todėl, kad buvo didžiausia miesto įtvirtinimų dalis. Jis saugojo uostą ir turėjo daryti įspūdį atvykstantiems jūra. Šalia veda XVI amžiaus Didieji Jūros vartai, kelias iš miesto į uostą. Vėliau bokštas buvo naudojamas kaip parako sandėlis ir kalėjimas, o nuo 1978-1981 metų remonto jame veikia Estijos jūrų muziejus.
Šventojo Olafo bažnyčia ★Bažnyčia pirmą kartą paminėta 1267 metais, o bokštas 1364 metais. Bokštas su smaile yra 123,7 metro aukščio ir tebėra aukščiausias senamiesčio statinys. Pagal seną įrašą bokštas kadaise galėjo siekti net 159 metrus ir būti aukščiausiu pasaulio statiniu, tačiau naujesni skaičiavimai rodo greičiau 115-125 metrus. Žaibas į jį trenkė daugybę kartų, o bažnyčia mažiausiai 3 kartus degė. Sovietmečiu KGB naudojo smailę kaip radijo bokštą ir stebėjimo punktą, o šiandien į terasą maždaug 60 metrų aukštyje veda siauri sraigtiniai laiptai, atviri nuo balandžio iki spalio.
Pikk gatvė ir Juodagalvių brolijos namai ★Pikk estiškai reiškia Ilgoji: gatvė driekiasi nuo Toompea papėdės iki pat Didžiųjų Jūros vartų. Puošniausias namas yra Juodagalvių brolijos būstinė; ši pirklių, laivų savininkų ir užsieniečių draugija veikė nuo XIV amžiaus. Brolija pastatą nupirko 1517 metais, o 1597 metais architektas Arentas Passeris suteikė jam renesansinį olandiško stiliaus fasadą. Atkreipkite dėmesį į tapytas XVII amžiaus 40-ųjų metų duris ir mauro galvą virš įėjimo, brolijos globėjo Šventojo Mauricijaus simbolį.
Šventosios Dvasios bažnyčia ir Didžioji gildija ★Šventosios Dvasios bažnyčia pirmą kartą paminėta 1319 metais. Ant fasado kabo raižytas laikrodis, kurį XVII amžiaus pabaigoje padarė Christianas Ackermannas, o viduje stovi 1483 metų Bernto Notkės altorius. Čia klebonu buvo metraštininkas Balthasaras Russowas, o 1535 metais buvo išspausdintos pirmosios katekizmo ištraukos estų kalba. Priešais, Pikk gatvės 17 numeriu, stovi gotikinis pirklių Didžiosios gildijos namas, pastatytas 1407-1410 metais, kuriame šiandien veikia Estijos istorijos muziejus.
Rotušės aikštė, rotušė ir vaistinė ★Dabartinė gotikinė rotušė pastatyta 1402-1404 metais; tai seniausia rotušė Šiaurės Europoje ir vienintelė gotikinio stiliaus. Nuo 1530 metų 64 metrų bokšto viršūnę puošia vėtrungė, vadinama Senuoju Tomu, šiandien tai kopija, o iš fasado žvelgia variniai drakonų galvų formos latakai. Priešais rotušę, kitoje aikštės pusėje, veikia Rotušės vaistinė: 1422 metais ji jau turėjo trečią savininką ir yra viena seniausių Europos vaistinių, nuolat veikiančių tame pačiame name. Daugiau nei 10 kartų, maždaug nuo 1582 iki 1911 metų, ją valdė Burchartų šeima, o viduje yra nedidelis senųjų vaistininkų įrankių muziejus.
Šventojo Mikalojaus bažnyčia (Niguliste) ★Bažnyčią XIII amžiuje pastatė pirkliai iš Vestfalijos, atvykę per Gotlandą. 1944 metų kovo 9 dieną sovietų bombardavimas sudegino beveik visą interjerą. Po atstatymo, 1984 metais, čia atidarytas sakralinio meno muziejus ir koncertų salė. Garsiausias lobis yra XV amžiaus pabaigos Bernto Notkės Mirties šokis: iš kūrinio, kuris buvo maždaug 30 metrų ilgio, išliko tik pradinis fragmentas. Bokštas yra 105 metrų aukščio.
Aleksandro Nevskio soboras ★Stačiatikių soboras pastatytas 1894-1900 metais, kai Estija priklausė Rusijos imperijai. Jį suprojektavo Michailas Preobraženskis senąją rusų architektūrą primenančiu stiliumi. Bokštuose kabo 11 Sankt Peterburge nulietų varpų, o didžiausias sveria apie 16 tonų, daugiau nei visi kiti kartu. XX amžiaus 20-aisiais metais net planuota soborą nugriauti, numatant tai 1929 metų gegužės 1 dienai, tačiau to neįvyko.
Toompea pilis ir Ilgasis Hermanas ★Pasak estų legendos, Toompea kalva yra pilkapis ant didvyrio Kalevo kapo, kurį iš akmenų supylė jo žmona Linda. 1219 metais karaliaus Valdemaro II danai čia užėmė estų pilį, o 1346 metais pilį nupirko Kryžiuočių ordinas. Iš aikštės pusės matote baroko ir klasicizmo stiliaus sparną, pristatytą po 1710 metų, kai Taliną perėmė Rusija; šiandien čia posėdžiauja Estijos parlamentas Riigikogu. Virš pilies iškyla 48 metrų Ilgojo Hermano bokštas, ant kurio kasdien saulei tekant skambant himnui iškeliama Estijos vėliava, o saulei leidžiantis ji nuleidžiama.
Švenčiausiosios Mergelės Marijos katedra ★Tai seniausia Talino ir visos žemyninės Estijos bažnyčia. Pirmoji, tikriausiai medinė, čia greičiausiai stovėjo jau 1219 metais, kai atvyko danai, o 1240 metais ji buvo pašventinta Mergelei Marijai kaip katedra. Didysis 1684 metų gaisras sunaikino medinį įrengimą, o barokinis bokštas pristatytas 1778-1779 metais. Viduje kabo daugybė XVII-XX amžių giminių herbų, o palaidoti, be kitų, švedų karvedys Pontusas De la Gardie ir keliautojas Adamas Johannas von Krusensternas.
Tualetai / kasos / parkavimas 4
Pasivaikščiojimo pradžia prie Viru vartųPasivaikščiojimas prasideda Viru gatvėje, priešais du Viru vartų bokštus. Po 1888 metų gatvė čia buvo nutiesta per buvusius įtvirtinimus, kad galėtų kursuoti arklinis tramvajus tarp Senojo turgaus ir Kadriorgo. Maršrutas veda palei sienas, Pikk gatve ir Rotušės aikšte, o paskui į Toompea kalvą.
Viešasis tualetas 1
Viešasis tualetas 2
Viešasis tualetas 3
Talinas: senamiestisAtsisiųsti Turi